Gintautui Pociui, „Gijos Klinikų“ ortopedui traumatologui, tenka padėti žmonėms, sergantiems kaulų, raumenų, raiščių ligomis, jaučiantiems skausmus ir patiriantiems sutrikimų po traumų, operacijų. „Šiuolaikinė medicina turi daug priemonių padėti“, – tikina patyręs specialistas.
– Ar, jūsų nuomone, lietuvių pėdos sveikos ir ką galime padaryti, kad kuo ilgiau išsaugotume jas sveikas?
– Negalėčiau teigti, kad mūsų tautiečių pėdų sveikata labai skiriasi nuo kitų Europos šalių žmonių. Pėdų sveikata labai priklauso nuo skiriamo dėmesio profilaktikai, tinkamos avalynės parinkimo, higienos. Todėl labai svarbu supažindinti mūsų tautiečius su gresiančiomis pėdų problemomis ir deformacijomis, jų padariniais. Tai ir yra didžiausias motyvas savišvietai, prevencijai.
– Dažnai prisimenama filosofo Sokrato įžvalga: „Kam skauda pėdas, tam skauda visą kūną.“ Tad kam skauda pėdas ir kodėl? Kokie simptomai signalizuoja apie didžiausias problemas? Kada būtina kreiptis į gydytoją?
– Pėdų skausmas dažniau vargina vyresnio amžiaus žmones, aktyviai sportuojančius, patyrusius traumų ar turinčius įgimtų pėdų deformacijų. Kas trečias vyresnis nei 65 metų žmogus patiria vienokio ar kitokio pobūdžio pėdų skausmų, sustingimą. JAV net 87 proc. vyresnių žmonių patiria pėdų skausmą bent kartą gyvenime.
Pėdų skausmas ir kiti su juo susiję simptomai yra viena dažniausių žmones varginančių problemų. Pėdų skausmas sumažina žmogaus kasdienį fizinį aktyvumą, sutrikdo eiseną, gali sutrikti kūno pusiausvyra. Sumažėjus fiziniam aktyvumui padidėja žmogaus svoris, atsiranda bendras silpnumas, sutrinka kitos gyvybiškai svarbios funkcijos.
Pirmas simptomas, rodantis pėdos problemas, – skausmas. Kiti ankstyvi simptomai: paraudimas, pakitusi pėdos forma, nuospaudos ar patinimas pėdos srityje. Kai skausmas, patinimas ar atsiradusios nuospaudos pėdose, net ir nutraukus žalojančius veiksmus, išlieka, rekomenduojame kreiptis ir pasikonsultuoti su medikais.
– Gydymas, įskaitant ir operacinį, šiandien reikšmingai pažengęs visose medicinos srityse. Rezultatai labai skiriasi nuo buvusių prieš 20–25 metus. Kokiomis moderniomis naujovėmis savo srityje galėtumėte pasidalyti?
– Visos Lietuvos medicinos pažanga per pastaruosius dešimtmečius yra neįtikimai greita. Ortopedinių ligonių, turinčių pėdos problemų, gydymo pažanga taip pat neatsilieka. Pėdos deformacijų konservatyvus gydymas tampa labiau individualizuotas, siekiant pritaikyti kuo labiau personalizuotą profilaktiką (kineziterapija, apmokant pacientus taisyklingai atlikti reikalingus pratimus), labiau pritaikytus gaminius (individualius įdėklus, batus ir kitas priemones). Dabartinės diagnostikos galimybės (3D eisenos tyrimas, pėdų skenavimas, ultragarsinis, MRT, KT tyrimai) leidžia geriau pritaikyti reikalingą konservatyvų ar chirurginį gydymą.
Operacinio gydymo metodai progresuoja minimalesnės invazijos kryptimi. Vis daugiau invazinių procedūrų atliekama pasitelkiant specialius instrumentus, leidžiančius nedarant vientisų didelių pjūvių, pasitelkus specialų telerentgeną ar artroskopą, per mažus pjūvelius atlikti koreguojančias operacijas. Per tokias operacijas naudojami naujos kartos titaniniai ar besirezorbuojantys ortopediniai implantai. Jie pagerina audinių fiksaciją ir pagreitina gijimą po operacijos.
– Yra duomenų, kad plokščiapėdystės formomis Lietuvoje skundžiasi net 70 proc. gyventojų, o 30 proc. diagnozuota išilginė plokščiapėdystė. Ar išties tokie mastai šios deformacijos, kuri ilgainiui gali lemti rimtų sveikatos bėdų?
– Pasaulinės statistikos duomenimis, vienokio ar kitokio laipsnio plokščiapėdystė nustatoma nuo 20 iki 37 proc. suaugusiųjų. Lietuvoje šios deformacijos statistika renkama LR Statistikos departamente pagal diagnozės kodus, neįvertinus, ar pacientui šį kodą ir diagnozę nustatė specialistas, atlikęs visus reikalingus instrumentinius tyrimus, ar kitas gydytojas po paprastos apžiūros. Lietuvoje tikrai nėra dvigubai daugiau plokščiapėdžių nei kitose Europos šalyse.
– Iššokę pėdos kauliukai gerokai sutrikdo įprastą gyvenimo ritmą: sunku išsirinkti tinkančią avalynę, net ir radus tokią sunku vaikščioti. Iš pradžių pakalbėkime apie lengvesnio laipsnio kauliuko deformaciją – tokiu atveju, ko gero, gali pakakti ortopedinių priemonių? Kas dar gali sustabdyti progresavimą?
– Hallux valgus, arba iššokusio kauliuko deformacija, – pėdos pirmojo padikaulio-piršto sąnario deformacija, kuriai būdingas nykščio poslinkis link antrojo piršto ir pirmojo padikaulio iškrypimas į pėdos vidinę pusę. Atsiradęs kauliukas pėdos vidinėje dalyje – ne naujai susiformavusi kaulinė išauga, o vidinė pirmo padikaulio pakyla, kuri dėl trinties avalynėje parausta, patinsta, pradeda skaudėti. Kuo deformacija lengvesnio laipsnio, tuo didesnė tikimybė, kad tai galima išgydyti konservatyviomis priemonėmis.
Rekomenduojama avėti avalynę, kuri nesukeltų trinties pirmo padikaulio vidinės pakylos srityje, kurios kulnas nebūtų aukštesnis nei 5 cm ir bato priekis nebūtų smailėjantis. Avint avalynę kasdien reikėtų nešioti specialius silikoninius tarpupirščius, ortopedinius įdėklus su suformuotais išilginiais ir skersiniais skliautais. Naktį patariama užsidėti specialų įtvarą, kuris neleistų sausgyslėms ir sąnario kapsulei sustingti ydingoje padėtyje. Rekomenduojama kiekvieną dieną mankštinti pėdas.
Verta pažymėti, kad visi išvardyti konservatyvaus gydymo metodai gali tik sustabdyti deformacijos progresavimą, o ne visiškai ją panaikinti.
– O jei jau negalima išgydyti be operacijos? Dažnai baiminamasi sudėtingos operacijos, ilgo sveikimo laikotarpio. Gal turite gerų žinių pasiryžusiems chirurginei invazijai?
– Iššokusio kauliuko korekcija paprastai reikalinga, kai kojos nykščio deformacija yra vidutinio ar sunkaus laipsnio. Per operaciją atstatomas iškrypęs padikaulis, pašalinamos kaulinės išaugos ir sugrąžinama normali sąnario funkcija. Priklausomai nuo deformacijos laipsnio, operacija trunka nuo 20 minučių iki 1,5 valandos.
Operacijų metodikos nuolat kinta ir tobulėja, sukuriama naujų implantų, mažėja operacinis pjūvis. Populiarėja minimalios invazijos operacinės metodikos, kai operacija atliekama pasitelkus rentgenoskopo kontrolę per du tris kelių milimetrų pjūvelius. Tačiau pagrindinis operacijos tikslas išlieka toks pats – atstatyti deformuoto pirmojo padikaulio ir piršto ašį.
Po tokių rekonstrukcinių operacijų pacientui leidžiama minti ant kulno avint specialų batuką. Tai palengvina pooperacinį laikotarpį, pacientų mobilumą. Ilgiausiai išliekantis simptomas – pėdos tinimas. Tačiau taikant reabilitacines procedūras tinimas nebėra ilgalaikė problema.
– Tarp dažniausių pėdų problemų – vadinamieji kulno pentinai. Negydant galima įsitaisyti chroninį uždegimą, dėl kurio pakinta eisena, atsiranda kitų sąnarių ir stuburo problemų. Kas išprovokuoja šį uždegimą, kaip jį gydyti?
– Kulnų ataugomis, arba pentinais, žmonės dažniausiai vadina skausmą, kuris vargina kulno srityje minant kiekvieno žingsnio metu, ypač ryte pradėjus vaikščioti. Tačiau šiuos skausmus dažniausiai sukelia ne kaulinė kulno atauga, o pėdos fascijos prisitvirtinimo prie kulnakaulio vietos uždegimas, vadinamasis plantarinis fascijitas.
Jis gali atsirasti nuo nepatogių batų kietais padais, sušalus pėdas, po neįprasto ilgesnio krūvio ar visai be aiškesnės priežasties. Skausmas jaučiamas pradėjus vaikščioti ryte ar po ilgesnio pasėdėjimo. Yra patinimas kulno vidinėje apatinėje dalyje.
Ši problema gana dažna, tačiau iki šiol daugelis mano, kad šį skausmą sukelia kulno kaulinė atauga ir bando įvairiomis priemonėmis ją tirpdyti, tačiau tai neduoda pageidaujamo rezultato.
Pradėjus skaudėti kulnui, rekomenduojame rinktis patogią, komfortišką avalynę su minkštu padu ir integruotais išilginiais skliautais. Ypač patogią avalynę reikėtų avėti kelionėse.
Gydymas prasideda nuo mažiausiai invazyvių metodų. Pirmiausia rekomenduojame minkštus komfortiškus vidpadžius, kurie amortizuoja minant pėdai tenkančius smūgius. Rekomenduojame daryti Achilo sausgyslės tempimo pratimus. Paskiriamos fizinės terapijos gydomosios procedūros. Per šias procedūras rekomenduojame vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Jei šis gydymo kursas neveiksmingas, taikomos lokalios hidrokortizono injekcijos.
Jei, išbandžius visus konservatyviosios medicinos metodus, nėra teigiamų rezultatų, atliekama operacija, per kurią atpalaiduojama dalis padinės fascijos.
– Turbūt galime teigti, kad patogi avalynė labai svarbi, kad pėdos būtų sveikos. Vasarą galėjome lepinti pėdas vaikščiodami basomis ar avėdami lengvą avalynę, o dabar vėl tenka autis sunkius batus. Kokią atmintinę pateiktumėte ketinantiems įsigyti naujus batus? Kokia turėtų būti patogi avalynė?
– Labai kruopščiai ir dėmesingai rinkitės batus, kuriuos pirksite. Į batų parduotuvę eikite po pietų, nes net ir sveikiausių žmonių pėda per dieną patinsta. Atkreipkite dėmesį į bato priekį, rinkitės batus bukesniu priekiu – mažiau deformuosite pirštus. Matuojantis avalynę ji neturi niekur spausti, pavaikščiokite parduotuvėje keletą minučių, net jei pardavėjoms tai gali nepatikti, – juk jūs avėsite tuos batus. Jei spaudžia ar nepatogu, nemanykite, kad batas prasitampys ir viskas bus gerai, – greičiau negrįžtamai deformuosis jūsų pėda.
Patariame rinktis avalynę ne aukštesniu nei 5 cm pakulniu. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad kiekvienas papildomas pakulnio centimetras 10 proc. padidina krūvį, tenkantį padikaulių ir pirštų sričiai. Vadinasi, jei jūsų pakulnė – 10 cm aukščio, padikauliams tenka dvigubai didesnis krūvis nei vaikštant avalyne be kulno.
Pirkdami batus įvertinkite pado vidinę dalį – gerai, kai jie, ypač ties padikaulių galvutėmis, minkšti, idealu, kai juose yra suformuoti išilginiai ir skersiniai skliautai. Geriausia, kad batai kasdien naudoti būtų pagaminti iš natūralios odos ar modernių orui pralaidžių, bet vandenį atstumiančių sintetinių medžiagų.
– Teigiama, kad ortopediniai vidpadžiai padeda išspręsti daugelį pėdos problemų. Ar jie išties tokie naudingi, o gal tai tik komercinis pramanas? Kada ir kam juos reikėtų avėti? Kuriais atvejais gali pakenkti?
– Tinkamai parinkti ortopediniai vidpadžiai arba įdėklai gali koreguoti dėl kaulinių ar minkštųjų audinių patologijos iškrypusias pėdas ir stabilizuoti pėdos sąnarius. Jie gali padėti nusilpusiam pėdos ir blauzdos raumenynui išlaikyti norimą pėdos anatomiją ir apsaugoti pėdą ir čiurną nuo patologinių judesių. Jei pėda diabetinė, yra nuospaudų ar kitokių pėdos odos pažeidimų, individualiai pritaikyti minkšti vidpadžiai gali sumažinti pažeistoms pėdos zonoms tenkantį krūvį.
Taigi, tinkamai parinkti profilaktiniai ar individualiai pagaminti įdėklai kartu su kompleksiniu reabilitaciniu, operaciniu ar kitokiu pritaikytu gydymu sumažina skausmą, diskomfortą ir gali apsaugoti pėdą nuo tolesnio deformacijų vystymosi. Tačiau būtų klaidinga manyti, kad juos nešiojant išnyks jau esamos pėdos deformacijos.
Visais atvejais rekomenduojame rinktis įdėklus tik specializuotose ortopedinių gaminių parduotuvėse, kurių personalas apmokytas parinkti tinkamus standartinius vidpadžius. Kai pėdos deformacija kelia skausmą, atsiranda kitų minėtų simptomų, rekomenduojame kreiptis į ortopedą traumatologą konsultacijos ir gauti individualiai pritaikytą gydymo planą.
– Teko skaityti patarimų, kad pavargusioms kojoms padėti galime pamirkydami jas pakaitomis tai karštame, tai šaltame vandenyje su šiek tiek druskos ar sodos; užsišaldę žaliosios arbatos kubelių ir panardinę kojas į šių ledukų vonelę. Tikinama, kad tai ne tik gerai pėdoms, bet ir nekibs sloga, gripas. Pritariate, kad pėdos – raktas į gerą sveikatą?
– Hipertoninės kontrastinės vonelės su druska, iš pradžių mirkant pėdas šiltame kūno temperatūros vandenyje, paskui trumpam atšaldant jas ledų vonelėje, gali pagerinti kraujo ir limfos mikrocirkuliaciją, nes vienas dažniausių pacientų simptomų yra pėdų tinimas. Sodos, žaliosios arbatos ar kitų priemonių naudojimas nėra mediciniškai pagrįstas.
Sveika pėda yra visaverčio judėjimo pagrindas. Juk sveikas žmogus per dieną turėtų nueiti daugiau kaip 10 tūkst. žingsnių, o kai skauda, šis tikslas dažniausiai nepasiekiamas.
Naujausi komentarai