Visuomenė dalijasi į dvi stovyklas – tuos, kuriems ekologija yra pamatinė vertybė, ir tuos, kurie ekologiją vadina tiesiog mada, kuri netruks praeiti. Kurie teisūs? Kaip elgiasi žinomi žmonės?

Vaikams reikia paaiškinti

Sveikai gyvenančių gretos gausėja, daugelis stengiasi valgyti kuo natūralesnį ir sveikesnį maistą.

Psichologė Aistė Jasaitytė-Čeburiak, neseniai buvusi modeliu, sako daugiausia dėmesio skirianti natūraliam maistui: valgį gamina namuose, daržovių parsiveža iš kaimo arba perka turguje, taip pat stengiasi, kad šeima gertų daug vandens, nepirktų gėrimų plastikiniuose buteliuose.

Jos šeima rūšiuoja buityje susidarančias atliekas, o senas lemputes, kaip ir kitas elektronines atliekas, atiduoda specialiose jų surinkimo vietose. Aistė įsitikinusi, kad šeimoje puoselėjamas sveikos gyvensenos vertybes tėvai vaikams gali perduoti tik savo pavyzdžiu.

„Vaikas viską stebi, mokosi iš tėvų, jam viską reikia paaiškinti, todėl sausos deklaracijos tikrai nepadės", – įsitikinusi A.Jasaitytė-Čeburiak.

Neperka plastikinių maišelių

Namuose gaminti maistą stengiasi ir drabužių dizainerės Indros Dovydėnaitės bei interjero dizainerio Dovo Serapino šeima. Be to, jie popierines atliekas degina židinyje, neperka plastikinių maišelių. I.Dovydėnaitė ekologiją sieja su patogumu ir taupumu.

„Jei kaitinamąją lemputę pakeisime taupiąja, sumažės ne tik elektros sąnaudos – nereikės leisti pinigų dažnai perdegančioms kaitinamosioms lemputėms pirkti", – kone ekonomiste tapo dizainerė.

Ji ekologiją prisimena ir kurdama drabužius: „Man rūpi, kuo žmogus vilkės, todėl stengiuosi, kad drabužiai būtų iš kuo natūralesnių medžiagų."

Aktorius Leonardas Pobedonoscevas-Leo įsitikinęs, kad pirmiausia ekologiškam gyvenimo būdui reikia paruošti savo organizmą, tik tada pereiti prie pokyčių buityje.

„Mūsų šeima jau pradėjo keisti maisto racioną: atsisakėme pieno produktų, ketiname atsisakyti mėsos, bet valgyti daugiau daržovių ir žuvų", – nustebino aktorius.

Sugyventi su aplinka

Žurnalistas, TV laidų vedėjas Andrius Užkalnis ekologija vadina protingą sugyvenimą su aplinka. Jo šeima laikosi taisyklių nemėtyti šiukšlių ir neteršti aplink save, neeikvoti be reikalo nei elektros, nei vandens, nei šilumos.

„Pavyzdžiui, naudojame daug rašomojo popieriaus, tačiau stengiamės visada jį panaudoti du kartus", – sako A.Užkalnis.

Jo bute Vilniuje – aukštos lubos, todėl butui apšviesti reikia daug šviestuvų, kuriuose – tik taupiosios lemputės. Gyvendamas Anglijoje jis kelis kartus yra atidavęs perdegusias energiją taupančias lemputes saugiai perdirbti, tą patį ketina daryti ir Lietuvoje, kai tik prisikaups lempučių.

Deklaracijos ir faktai

„Taupiosios lemputės dar ne taip seniai pasirodė mūsų buityje, tad tikrai ne visi žino, kad dėl jose esančio aplinkai pavojingo gyvsidabrio šios lemputės priskiriamos pavojingoms atliekoms. Ir labai svarbu, kad tokios lemputės būtų saugiai nuneštos į specialias surinkimo vietas„, – sakė viešosios įstaigos “Ekošviesa" vadovas Tadas Ruželė.

Jo nuomone, nors daugelis deklaruoja gyveną tausodami aplinką, vis dėlto dar trūksta sąmoningumo ir atsakingumo tinkamai pasirūpinti aplinkai pavojingomis atliekomis.

„Įpročiai nesusiformuoja taip greitai, kaip norėtųsi, tačiau, jei jau pradėjome teikti pirmenybę natūralumui, jei renkamės aplinkai nekenksmingus dalykus, tikėtina, tad netolimoje ateityje ir panaudotos taupiosios lemputės bus aktyviau nešamos į surinkimo vietas", – vylėsi T.Ruželė ir pridūrė, kad visuomenės ekologiniam švietimui daug labiau nei tiesioginė didaktika įtakos turi žinomų žmonių žalioji gyvensena, kurią jie propaguoja.