Užklupus stresui – tiek fiziniam, tiek psichiniam – organizmas staigiai perskirsto energijos atsargas, kad galėtų kovoti su iškilusia grėsme. Tokia reakcija dar vadinama „kaukis arba traukis“. Štai kaip į stresą reaguoja įvairios organizmo sistemos.

1. Nervų sistema

Nervų sistema duoda signalą išskirti hormonus – adrenaliną ir kortizolį. Dėl to širdis ima tankiau plakti, pakyla kraujo spaudimas, pasikeičia virškinimo procesas, o kraujyje padidėja gliukozės lygis. Krizei praėjus organizmas paprastai grįžta į normalią būseną.

2. Atramos ir judėjimo sistema

Veikiant stresui raumenys įsitempia. Jei jie priversti būti įsitempę ilgesnį laiką, gali prasidėti galvos skausmai, migrena, įvairios raumenų ir kaulų ligos.

3. Kvėpavimo sistema

Patirdami įtampą kvėpuojame greičiau. Tokia hiperventiliacija kai kuriems žmonėms sukelia panikos priepuolius.

4. Širdies ir kraujagyslių sistema

Ūmus stresas (pavyzdžiui, patekus į automobilio avariją) verčia širdį plakti dažniau, o jos raumenį susitraukinėti stipriau. Kraujagyslės, einančios į didžiuosius raumenis ir į širdį, išsiplečia, kad į šias kūno dalis būtų pumpuojama daugiau kraujo. Dažnai pasikartojantis stresas gali sukelti uždegimo procesus vainikinėse kraujagyslėse, o tai – širdies infarkto priežastis.

5. Endokrininė sistema

Antinksčių liaukos
Kai kūnas patiria įtampą, antinksčių žievė, paklususi signalui iš smegenų, gamina hormoną kortizolį, o šerdinė antinksčių dalis – epinefriną arba adrenaliną. Šios medžiagos dar vadinamos streso hormonais.

6. Kepenys

Į organizmą patekus streso hormonų kortizolio ir adrenalino, kepenys gamina daugiau gliukozės, o tai yra koncentruota energija, kurios reikia „kaunantis arba traukiantis“.

7.Virškinimo sistema

Stemplė
Dėl streso imama valgyti daugiau arba, atvirkščiai, visai netenkama apetito. Žmogus tuomet suvartoja daugiau alkoholio ar tabako. Gali graužti rėmuo ar prasidėti žagsulys.

Skrandis
Neapleidžiant įtampai gali sutrinkti skrandžio veikla, prasidėti pykinimas ir skausmas. Jei stresas stiprus, žmogus gali net apsivemti.

8. Žarnynas

Stresas veikia virškinimą ir tai, kokias medžiagas iš maisto įsisavins organizmas. Dėl jo įtakos maisto tyrelė žarnynu juda lėčiau ar greičiau. Todėl viduriavimas ar vidurių užkietėjimas – gana dažna reakcija į stresą.

9.  Reprodukcinė sistema

Dėl streso gaminamas didesnis kortizolio kiekis gali išbalansuoti vyrų reprodukcinę sistemą. Nuolat patiriamas stresas neigiamai veikia testosterono ir spermos gamybą – tai gali būti ir impotencijos priežastimi.
Moterims dėl streso gali išnykti arba tapti nereguliarios ar skausmingos mėnesinės. Sumažėjęs lytinis potraukis – irgi dažna streso pasekmė.