Pasak vaikų gastroenterologo profesoriaus Vaidoto Urbono, Vilniaus universiteto mokslininkų atlikto tyrimo duomenimis, rezultatai gana liūdni. Iš 550 jame dalyvavusių šeimų, kas ketvirtas 7–14 metų amžiaus vaikas turi antsvorio ar yra nutukęs. O dėl visko kaltas net ir ilgai užsitęsęs karantinas.

„Per karantiną pradėta daugiau valgyti, o nesveikas maistas sudarė didelę dalį vaikų raciono. Tuo pačiu metu sumenko fizinis aktyvumas, vaikai nėjo į mokyklą, nelankė ir sporto ar kitų būrelių, paraleliai vaikams dažniau leidžiama valgyti saldumynus“, – antsvorio priežastis komentavo  prof. V. Urbonas.

Pasak jo, anksčiau antsvorio ir nutukimo problemų būdavo tikrai nedaug, o šiuo metu lietuviai vejasi amerikiečius. Lietuvoje 7–14 metų amžiaus grupėje net 23 proc. vaikų turi antsvorį ar nutukimą, o JAV tyrimų duomenimis, 12–19 metų amžiaus grupėje tokių vaikų yra 21,2 proc. Didelių problemų turi ir Ispanija, kur nutukęs ar antsvorio turi bene kas trečias vaikas.

Nutukimo pasekmės gali būti sunkios. Jis paveikia visą organizmą.

„Nutukimo pasekmės gali būti sunkios. Jis paveikia visą organizmą – gali atsirasti nemiga, kepenų suriebėjimas ir dėl to atsiradęs kepenų uždegimas, širdies, kraujagyslių, sąnarių ligos“, – sakė gastroenterologas.

Komentuodamas šias tendencijas profesorius patarė, kad reiktų riboti greitų užkandžių, energinių gėrimų vartojimą ir labiau koncentruotis į sveiką mitybą, taip pat skatinti vaikų fizinį aktyvumą. Svarbiausia, kad tėvai rodytų tinkamą pavyzdį savo vaikams.

Visgi prof. V. Urbonas atkreipė dėmesį, kad bent jau senosiose Europos Sąjungos valstybėse įsigali ekologiško ir sveiko maisto vartojimo mada, kuri teigiamai veikia mūsų organizmą. Pas mus ši banga irgi ateina. Be to, į maisto etiketes vis daugiau dėmesio kreipia jaunimas bei vidurinioji karta. Tik svarbu nenukrypti į kraštutinumus.