Smegenų augliai – naujoje šviesoje

Klaipėdiečiai pirmieji Baltijos šalyse atliko unikalias fluorascuojančias vėžio operacijas

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) neurochirurgai pradėjo naują galvos smegenų auglių operacijų erą.

Jie pirmieji Lietuvoje ir Baltijos šalyse atliko fluorascuojančias galvos smegenų operacijas, kurių metu moderni įranga bei specialūs preparatai leidžia tiksliai nustatyti vėžio pakenktas vietas. Auglys ir išplitusios jo dalys nusidažo kita spalva, todėl operuojantys medikai gali juos pašalinti milimetrų tikslumu.

Tikimasi, kad tokios operacijos padės pailginti smegenų vėžiu sergančių žmonių gyvenimo trukmę.

Ligoniai sveiksta

Prieš porą savaičių KUL Neu-rochirurgijos skyriaus Galvos smegenų auglių ir kraujagyslių sektoriaus vedėjas Egidijus Gružas pirmąsias fluorascuojančias operacijas atliko smegenų vėžiu sergančiam vyrui iš Vilniaus ir moteriai iš Šilutės.

Abu ligoniai dėl smegenų auglio operuojami jau nebe pirmą kartą.

E.Gružas džiaugėsi, jog, naudojant naująjį metodą, jis galėjo tiksliau pašalinti likusias auglio dalis. Šiuo metu ligoniai sparčiai sveiksta.

Auglys nusidažo

Neurochirurgas pasakojo, jog fliorascencinis, tai yra atspindintis metodas, itin svarbus operuojant piktybinius smegenų navikus. Pastarieji, skirtingai nei gėrybiniai augliai, neturi tikslių kontūrų.

„Piktybiniai smegenų augliai - glioblastomos - turi savybę infiltruotis į smegenis, todėl neturi ryškių ir aiškių ribų. Operuojant įprastu metodu natūralioje šviesoje auglio ribos yra nematomos. Tačiau ligoniui išgėrus specialaus preparato – aminolevulininės rūgšties - auglio audinyje sukeliama porfirinų akumuliacija“, - moksliškai aiškino E.Gružas.

Šis preparatas vėžiniam audiniui suteikia savybę tam tikroje šviesoje, kurią skleidžia mikroskopo fluorascuojantis įrenginys, nusidažyti rožine spalva ir taip išsiskirti iš auglio nepažeistos smegenų struktūros.

Gydytojams drąsiau

Diuseldorfo universitetinėje ligoninėje stažavęsis ir Baltijos šalyse pirmasis fluorascuojančias operacijas atlikęs E.Gružas džiaugėsi, jog modernus metodas chirurgams leidžia radikaliau ir drąsiau šalinti pažeistas smegenų vietas.

Milimetrų tikslumu manipuliuoti galintys gydytojai neberizikuoja pažeisti normalių smegenų struktūrų.

Gydytojas įsitikinęs, kad toks radikalus piktybinių auglių šalinimo būdas padės prailginti galvos smegenų vėžiu sergančių žmonių gyvenimo trukmę, kuri iki šiol buvo menkai paguodžianti ir tesiekė šiek tiek daugiau nei metus.

Operuoja tamsoje

E.Gružas sakė, jog naujausias ir pažangiausias smegenų auglių šalinimo metodas gali būti taikomas beveik visiems pacientams. Svarbu, kad nepriekaištingai veiktų jo virškinimas ir minėtas preparatas, suteikiantis galimybę vėžinėms ląstelėms nušvisti rožine šviesa, patektų į organizmą.

Aminolevulininė rūgštis išgeriama likus kelioms valandoms iki anestezijos pradžios. Operacija pradedama tuo metu, kai pasiekiamas medžiagos švytėjimo pikas.

Nuo 5 iki 14 valandų trunkanti smegenų auglio operacija, panaudojus fluorascuojantį preparatą, atliekama tamsoje. Dėl galimos alerginės reakcijos į šviesą toks ligonis dar parą po operacijos guli užtamsintose palatose ir yra saugomas nuo natūralaus ar dirbtinio šviesos šaltinio.

Preparatas neregistruotas

KUL neurochirurgai fluorascuojančioms galvos smegenų operacijoms rengtis pradėjo dar praėjusių metų vasarą, kuomet ligoninė įsigijo ir pradėjo naudotis apie milijoną litų kainavusiu pirmuoju šalyje „Zeiss“ firmos neurochirurginiu mikroskopu „Pentero“.

Neurochirurgų svajone vadinamas prietaisas jau tada turėjo fluorascencijos įrenginį, tačiau pirmą kartą jo galimybės panaudotos tik dabar.

Kadangi fluorascuojančios operacijos yra naujiena ne tik mūsų šalyje, bet ir geriau išsivysčiusiose Europos šalyse, operacijoms reikalingas preparatas aprobuotas ir pateiktas įtraukti į centrinį vaistų registrą.

Dozė – tūkstantis eurų

Gavusi specialų leidimą KUL nupirko ir įsivežė tik penkias preparato dozes. Viena jų kainuoja tūkstantį eurų.

KUL vyriausiasis gydytojas habil.dr. Vinsas Janušonis jau kreipėsi į Ligonių kasą prašydamas, kad šis preparatas būtų kompensuojamas. Jis mano, kad tokio sprendimo galima tikėtis jau nuo kitų metų, nes į derybas įsijungti turėtų ir Kauno bei Vilniaus universitetų ligoninės. Jos artimiausiu metu taip pat žada įsigyti modernius mikroskopus su fluorascencine įranga.