Iš skausmo verkęs vyras šiuolaikinį gydymą turėjo išsikovoti pats

Norėjęs būti stiprus ir sveikas prisišaukė beprotišką skausmą. Jį malšinančio stimuliatoriaus implantacijos operaciją pirmieji Baltijos šalyse atlikę Kauno klinikų neurochirurgai tvirtina, kad tai buvo vienintelis būdas žmogų išvaduoti iš sunkios negalios, bet jis tai turėjo išsikovoti.

Verkdavo kaip vaikas

„Lyginant su tuo, kaip buvo, galima sakyti, kad jaučiuosi gerai“, – po unikalios pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos stuburo operacijos sako Kauno klinikų neurochirurgų pacientas Liudas Palanskis.

Šiandien jis šypsosi, bet nesidrovi pasakoti, kaip dar visai neseniai verkdavo lyg mažas vaikas, negavęs trokštamo žaislo ar saldainio.

„Žmonės klausdavo, kas man yra: ar mirė kas, ar kokia nelaimė atsitiko“, – sako Liudas ir neneigia, kad turėjo keistai atrodyti verkiantis 52-ejų vyras.

Nepakeliamo skausmo priepuoliai jį ištikdavo netikėtai bet kur ir bet kada, kartais nuo mažiausio kryptelėjimo. Su nedideliais pertrūkiais kankino beveik penkerius metus.

Dabar Liudas į pasaulį žvelgia plačiai atmerktomis akimis, nes skausmas sumažėjęs perpus ir nebereikia gerti stipriausių skausmo malšinamųjų vaistų. Ligonis viliasi, kad operaciją atlikę ir implantuoto stimuliatoriaus veikimą koreguojantys Kauno klinikų neurochirurgai pasieks dar geresnį efektą. L.Palanskiui į stuburo skausmo židinį įvestas elektrodas, per kurį siunčiami elektros impulsai blokuoja skausmą. Iki šios operacijos eita netrumpai.

Stuburas iškrypo nuo štangos

Apie skausmą ir ašaras pasakojantis Liudas iki 45-erių buvo sveikuolių sveikuolis.

„Kas rytą vartoju sėmenis, gemalus, česnakus. Gydytojai to nepripažįsta, bet norisi padėti sau natūraliomis priemonėmis“, – sako vyras.

Jis ne tik vasarą, bet ir žiemą, nebodamas didžiausio šalčio, maudydavosi Jurbarko karjero ežere, Baltijos jūroje.

„Pradėjau grūdintis dar vaikystėje, vėliau – Dainiaus Kepenio sveikatos mokykloje. Su draugais, kaimynais sportavome namo rūsyje įsirengę treniruoklius – norėjome būti tvirti, palaikyti formą“, – liūdnai nusišypso Liudas.

Tos štangos tapo ligos priežastimi.

Liudui pradėjo skaudėti nugarą prieš penkerius metus. Iš pradžių tik pamausdavo, o kuo toliau – tuo labiau. Pradėjo ieškoti pagalbos, susirado masažuotojų: juk sveikuolis – į polikliniką pas gydytojus nėjo. Vis dėlto jokie masažai, tempimai ir lankstymai, anot Liudo, nepadėjo. Kankinantis praėjo pusmetis.

„Kai skausmas pradėjo taip kalti, kad nei miegoti, nei vaikščioti nebebuvo įmanoma, nuėjau pas gydytojus. Jie ištyrę pasakė: išlinkęs stuburas, kurio nebeištiesinsime ir naujo neįdėsime“, – diagnozė įsirėžė Liudo širdin.

Ne mažiau smogė ligos priežastis. Tai – netaisyklingas sportavimas, štangos kilnojimas. Tuo Liudas šventai tiki ir pataria visiems norintiems būti sveikiems ir stipriems, sportuoti tik specialistams prižiūrint.

Dvi operacijos nepadėjo

Pastaruosius dešimt metų L.Palanskis dirbo socialiniu darbuotoju Jurbarko neįgaliųjų centre.

Be kitų darbų, tekdavo sunkiai judančius į Dienos centrą atvežtus neįgalius žmones iškelti iš automobilio, vakarais kelionei namo įkelti, bet tai, anot Liudo, nebuvo ligos priežastis. Svoris tik aitrino jau anksčiau iškrypusio stuburo skausmą, kuris skatino ieškoti pagalbos. L.Palanskis tai darė savarankiškai.

Išsiaiškino, kad geriausi stuburo ligų specialistai – Kauno klinikose. Atvažiavo pas juos. Čia jam buvo paskirta operacija.

„Stuburą sutvirtino šešiais varžtais, kad jis bent kiek tiesesnis būtų. Iš pradžių jaučiausi kiek geriau, bet praėjus keliems mėnesiams vėl pradėjo skaudėti“, – pasakoja Liudas. Nesunkiai ištvėręs sudėtingą operaciją, bet nebeįstengdamas ištverti atsinaujinusio ir vis stiprėjančio skausmo, jis vėl važiavo į Kauną.

Tuomet pateko pas ligonių garbinamą specialistą Bronių Špakauską, Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovą.

„Jis atliko dar vieną operaciją. Po jos išsiuntė mane į Palangos “Liną„ reabilitacijai, bet aš ten net baseine paplaukti negalėjau“, – vis dar skausmingą patirtį prisimena Liudas.

Iš sanatorijos L.Palanskis grįžo su lazda ir jos nebepaleido. Per parą išgerdavo saujas tablečių. Pačių stipriausių. Jų visada turėdavo kišenėje, kad ir kur eitų, kad ir kur būtų. Žmona išmoko suleisti vaistus į raumenis, nes nuo geriamųjų išsivystė stemplės opos. Jas teko operuoti.

„Keldavausi ir užmigdavau jausdamas tą skausmą. Migdomųjų vengdavau, o būdavo ir taip, kad kelias valandas pamiegi, ir vėl akys stačios“, – pasakoja Liudas ir net sunku klausytis, kiek jis prisikentėjo.

Ar nuo nemigos nekankino depresija?

„Buvo. Su ja pats kovojau, žmona padėjo“, – atsidūsta.

Kai neveiksmingi kiti būdai

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neurochirurgijos klinikos Stuburo neurochirurgijos skyriaus vadovas mokslų daktaras B.Špakauskas žinojo, kad nugaros smegenų elektrostimuliacijos operacijos pasaulyje yra tapusios lėtinio nugaros skausmo gydymo standartu, kai nepadeda kiti gydymo būdai.

Taikant neurostimuliaciją, ligoniams 70–80 proc. sumažėja skausmas ir jie gali grįžti į normalų gyvenimą. Daugumai operuotų ligonių reikia mažesnių skausmo malšinamųjų vaistų dozių arba ir visai be jų galima gyventi.

„Šis mūsų pacientas atitiko visas indikacijas: išnaudoti visi gydymo metodai skausmui malšinti, pats ligonis buvo nusiteikęs pozityviai naujovėms. Tebuvo viena problema – tokie stimuliatoriai mūsų šalyje ligonių kasų nekompensuojami“, – galimybes ir problemas išvardijo B.Špakauskas.

Stuburo stimuliatoriaus kaina – 40 tūkst. litų. L.Palanskis, dirbęs socialiniu darbuotoju, santaupų nesukaupė, o pastaruoju metu dėl ligos iš viso nebegalėjo dirbti, gyveno iš neįgalumo pašalpos.

Vis dėlto ligonis nenuleido rankų, noras įveikti skausmą buvo už jį didesnis. Kauno klinikų gydytojai parengė finansavimui gauti reikalingą dokumentaciją. L.Palanskis pats važiavo į Valstybinę ligonių kasą, Sveikatos apsaugos ministeriją, kitas institucijas prašyti pagalbos nuo nepakeliamo skausmo.

„Mane suprato tik tada, kai kreipiausi į Seimo narį Bronių Paužą. Jis padėjo gauti nemokamą stimuliatorių“, – pusės metų odisėjos pabaiga džiaugiasi Liudas.

Sudėtingi pritaikymo etapai

Nugaros smegenų elektrostimuliacijos elektrodo implantavimas nebuvo ypač sunkus, tačiau sudėtingas dėl savitos jos atlikimo technikos. Per operaciją ligonis turi bendrauti su neurochirurgais, pasakyti, kada dingsta skausmas.

„Giliųjų smegenų stimuliacijos operacija ligoniams, sergantiems Parkinsono liga, yra sudėtingesnė, – patikslino su B.Špakausku ligonį operavęs gydytojas neurochirurgas Andrius Radžiūnas. – Vis dėlto ši operacija buvo visai kitokia. Ji reikalauja ypač didelio susikaupimo, nugaros smegenų anatomijos ir neuromoduliacijos išmanymo. Šiuo atveju buvo daug darbo su elektros impulsais ir jų modifikacija.“

Kaip tokios operacijos atliekamos, kauniečiai matė užsienio šalyse. A.Radžiūnas turi sukaupęs didžiulę neurostimuliacijos patirtį implantuojant stimuliatorius Parkinsono ligai gydyti.

Negana to, pirmajai stuburo stimuliatoriaus implantacijai kauniečiai pasikvietė kolegą iš Suomijos Kari Sulkko.

„Kai matai – viena, kai darai – kas kita“, – atsargumo nepraranda prityręs gydytojas B.Špakauskas.

Neurochirurgai pasakojo, kad ligoniui per odą virš stuburo smegenų įvedė elektrodą ir pradėjo jį stimuliuoti. Ligonis turėjo pasakyti, ką jaučia.

„Nėra objektyvaus ligonio skausmą matuojančio prietaiso, jis matuojamas pagal paciento pojūčius – remiantis žmogaus nervų sistemos anatomija, nustatomos skausmingos zonos ir nugaros smegenų dalys, per kurias skausmo impulsas pasiekia galvos smegenis. Kai pacientas pajaučia, kad skausmo zona aptirpsta, vadinasi, tai tiksli lokalizacija programuoti elektros impulsus ir malšinti kankinamą skausmą“, – aiškina auksarankis gydytojas A.Radžiūnas.

Jis sako, kad lėtinis skausmas sunkiai pasiduoda malšinamas. Aparatas implantuojamas tik visiškai įsitikinus, kad jis ligoniui tikrai padeda.

„Ligoniui pirmajame etape implantuotas nugaros smegenų elektrodas ir prijungtas kūno išorėje esantis stimuliatorius. Tik po dviejų savaičių stimuliacijos ir pastebimai sumažėjus skausmui, žemiau juosmens po oda implantuotas pats stimuliatorius. Jis turi akumuliatorių, kuris teikia elektros energiją“, – technines subtilybes atskleidė gydytojas A.Radžiūnas.

Visi ligoniai yra lygūs

Kol kas L.Palanskis turi lankytis pas gydytojus, kad patikrintų stimuliatoriaus veikimą, juolab kad elektrodas gali pasislinkti.

„Pats automobilio nevairuoju, bijau rizikuoti – jeigu skausmas užspazmuos, gali ir kitam nelaimę prišaukti. Mane dabar žmona vežioja, sėdžiu pusiau gulom, sėdynę specialią įrengėme“, – pasiguodžia L.Palanskis.

Į klausimą, kaip dabar apibūdintų sporto ir sveikatos santykį, vyras pabrėžia, kad sportuoti sveika tik tada, kai, jo žodžiais tariant, viską darai protingai ir specialistams prižiūrint.

„O kai mes rūsyje įlindę sportavome – negerai, – pabrėžia Liudas ir priduria, kad tokio skausmo, kokio yra prisikentėjęs, niekam nelinkėtų. – Nežinau, koks priešas turėtų būti, kad jam linkėčiau tokį skausmą patirti.“

Gydytojas B.Špakauskas sako, kad nors nugaros skausmas vargina nemažai žmonių, tokios stuburo operacijos, kokia atlikta L.Palanskiui, Lietuvoje per metus reikėtų maždaug dešimčiai ligonių. Tai nėra daug, tačiau metodai, kai gydymo priemonės kompensuojamos išimties tvarka, remiantis nežinia kokiais motyvais, žeidžia ir gydytojus, ir jų pacientus.


Implantuotas mažiausias stimuliatorius

Adamas Hammondas, buvęs JAV kariuomenės parašiutininkų komandos „Golden Knights“ narys, tapo pirmuoju pacientu, kuriam buvo implantuotas mažiausias pasaulyje nugaros smegenų stimuliatorius „Eon Mini“. Kariškis patyrė stiprius sužeidimus neišsiskleidus parašiutui – jam lūžo šlaunikaulis, dubuo ir pažeistas stuburas. Visi manė, kad jis pasmerktas visą gyvenimą kęsti stiprų chronišką skausmą. „Eon Mini“ implantavę gydytojai tikisi, kad skausmas bus pašalintas į stuburo smegenis periodiškai siunčiant silpnus elektrinius impulsus. Pats A. Hammondas teigia, kad įtaisas gerokai sumažino skausmą ir dabar jis gali nueiti dvigubai didesnį atstumą nei anksčiau.

Nugaros smegenų stimuliatoriai, kaip įtaisas, nėra naujiena. „Eon Mini“ koziriai – tai, kad jis yra mažytis, ir galimybė nesudėtingai įkrauti jo bateriją. Tikimasi, kad tai bus įtaisas, kuris pagerins gyvenimo kokybę daugeliui žmonių, turinčių stiprių nugaros traumų arba kitokių chroniškų nugaros smegenų problemų.

Mokslininkai vis dar deda dideles pastangas, siekdami suprasti skausmo veikimo mechanizmą. „National Institutes of Health“ apskaičiavimais, vien tik JAV chronišką skausmą kenčia 90 mln. žmonių. „American Pain Foundation“ vertinimu, dėl chroniško skausmo šalis patiria 100 mlrd. dolerių nuostolius dėl prarasto darbo laiko ir medicininių išlaidų.


Nugaros skausmo priežastys

Stuburo tarpslankstelinių diskų pokyčiai, diskų išvaržos,

raumenų patempimas,

stuburo iškrypimas, netaisyklinga kojų ir pėdų padėtis (nevienodo ilgio kojos, kojų sąnarių artrozė, netinkamas apavas), netaisyklinga laikysena, stuburo kanalo susiaurėjimas,

slankstelio lūžis (trauminis ar dėl osteoporozės),

stuburo sąnarių ligos (stuburo sąnarių osteochondrozė, ankilozinis spondilitas, psoriazinis spondilitas, Reiterio sindromas),

įgimta stuburo patologija,

pilvo organų ligos (inkstų, kasos, tulžies pūslės, ginekologinės, kt.),

onkologinės ligos (metastazės į stuburą, mielominė liga, kt.),

stuburo slankstelių infekcija (osteomielitas),

menstruacijos, nėštumas, pogimdyminis periodas.

Dažniausiai, net 70 proc. atvejų, nugaros skausmų priežastis lieka neaiški. Dažniau stuburą skauda žmonėms, kurie yra nutukę, mažai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje priverstinėje padėtyje, yra netaisyklingos laikysenos, nuolat jaučia psichikos įtampą.

Šaltinis: sveikas.lt


Patarimai, kaip išvengti skausmo:

Prieš pradedant sportuoti, pasirinkusiesiems stuburą apkraunančią jėgos sporto šaką (sunkioji atletika ir kt.), reikėtų pasitikrinti stuburą.

Jei skauda strėnas, plaukiojimas krūtine aukštai iškėlus galvą skausmus gali tik sustiprinti, nes dar labiau įtempiami juosmens, nugaros raumenys. Geriau plaukti krauliu ar nugara. Nerekomenduojamos sporto šakos: tenisas, badmintonas, vandens slidės, burlenčių sportas, irklavimas, šuoliai nuo tramplino, imtynės, kalnų slidinėjimas.

Stenkitės atsikratyti antsvorio.

Kasdienė avalynė neturėtų būti su aukštesnėmis kaip 2–4 cm pakulnėmis.

Pasirinkite tinkamą kėdę. Kojos sėdint turi remtis į grindis, o kelių sąnariai turi būti sulenkti stačiu kampu, atlošas – tvirtas ir patogus. Jei didesnę dienos dalį praleidžiate sėdėdami, jums gali padėti stuburo linkius koreguojanti priemonė – už juosmens užkišta pagalvėlė, ritinėlis ar pleišto formos intarpas ant kėdės.

Venkite ilgai dirbti pasilenkę. Jeigu dirbant tenka ilgai būti nepatogioje padėtyje, bent kas valandą darykite trumpas pertraukėles, pasimankštinkite.

Nekelkite ir neneškite labai sunkių daiktų. Nekelkite jų ištiestomis rankomis ir sulenkta nugara (pasilenkę), keldami sulenkite kelius ir klubus (pritūpkite), laikykite nugarą tiesią.

Miegokite ant standaus, neįdubusio čiužinio, pagalvė turi būti nedidelė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

nu va

nu va portretas
prisisportavo ir sveiko masto prisivalge, reikjo geriau kartais toki debiliska gyvenimo buda paivairint su chebra prie alaus

uzuojautos zmogui

uzuojautos zmogui portretas
teko prarasti samone kai priepolis prasideda, ziauru, geriau nepajusti to malonumo, o cia penki metai!!!!!!!!!!!!

V.V.

V.V. portretas
Geras straipsnis. Sėkmės pacientui ir gydytojams!
VISI KOMENTARAI 8

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių