Sezoninis liūdesys ar skydliaukės ligos?

  • Teksto dydis:

Žiemą, kai dienos tampa trumpos ir dažniau skundžiamės suprastėjusia nuotaika ar nuovargiu, dažnai tai stengiamasi priskirti sezoniniam liūdesiui. Visgi kartais ši problema gali būti didesnė, todėl nereikėtų atmesti minties, kad tai gali būti skydliaukės ligos.

Labai svarbi liauka

Skydliaukė – nedidelė, drugelio formos liauka, esanti kaklo priekyje, žemiau Adomo obuolio. Visgi vaistininkė Toma Gečienė teigia, kad, nepaisant nedidelio dydžio, skydliaukė atlieka labai svarbų vaidmenį organizme.

„Skydliaukė gamina hormonus, reguliuojančius daugelį gyvybiškai svarbių procesų: medžiagų apykaitą, kūno temperatūrą, energijos lygį ir netgi nuotaiką. Sutrikus skydliaukės veikai, organizmas praranda hormonų pusiausvyrą, o tai gali paveikti daugelį kūno sistemų“, – pasakoja vaistininkė.

Simptomus lengva supainioti

Skydliaukės ligos gali pasireikšti dviem pagrindinėmis kryptimis – hiperaktyvumu (hipertireoze) arba sumažėjusia veikla (hipotireoze). Simptomai dažnai skiriasi ir neretai gali priminti sezoninį liūdesį, tačiau T. Gečienė išskiria, į ką svarbu atkreipti dėmesį.

„Sergant hipotireoze, gali pasireikšti nuovargis, svorio augimas, plaukų slinkimas, išsausėti oda, šalčio netolerancija, lėtesnė širdies veikla, nuotaikos pokyčiai ar depresija. Hipertireozę išduoda padažnėjęs širdies ritmas, svorio kritimas, prakaitavimas, neramumas, miego sutrikimai, drebuliai ar šilumos netolerancija. Taip pat abiem atvejais gali atsirasti kaklo patinimas arba skausmas kaklo srityje“, – pasakoja vaistininkė.

Toma Gečienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Moterims pasireiškia dažniau

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) šaltiniais, moterys skydliaukės sutrikimų patiria dažniau nei vyrai.

„Skydliaukės ligos gali išsivystyti nėštumo metu, laikotarpiu po gimdymo ir prasidėjus menopauzei, nes tuomet vyksta didesni hormoniniai pokyčiai, galintys paveikti skydliaukės veiklą. Šios ligos taip pat dažniau diagnozuojamos vyresnio amžiaus žmonėms arba tiems, kurių šeimos istorijoje yra buvę sutrikimų. Žinoma, skydliaukės sutrikimų riziką gali padidinti tam tikri veiksniai, kaip stresas, jodo trūkumas, autoimuninės ligos“, – teigia T. Gečienė.

Sutrikus skydliaukės veikai, organizmas praranda hormonų pusiausvyrą, o tai gali paveikti daugelį kūno sistemų.

Skirtingi gydymo būdai

Pasak vaistininkės, skydliaukės gydymas priklauso nuo diagnozuotos ligos tipo, o gydymo planą sudaro gydytojas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją ir paciento būklę.

„Hipotireozės atveju dažniausiai skiriami hormoniniai vaistai – levotiroksinas, kuris kompensuoja trūkstamą hormoną. Hipertireozė gali būti gydoma vaistais, slopinančiais hormonų gamybą, radioaktyviuoju jodu ar chirurginiu būdu, jei kiti metodai neveiksmingi. Labai svarbu, kad būtų laikomasi gydytojo paskirto gydymo, nes savarankiškas gydymasis gali sukelti rimtų padarinių“, – sako vaistininkė T. Gečienė.


Prevencijos būdai

• Subalansuota mityba – vartokite daugiau maisto produktų, kuriuose yra jodo, seleno ir cinko. Šie mikroelementai būtini skydliaukės hormonų gamybai. Geriausi šaltiniai – jūrų gėrybės, riešutai, kiaušiniai ir žalios daržovės.

• Venkite žalingų įpročių – rūkymas ir per didelis alkoholio vartojimas gali pakenkti skydliaukės veiklai.

• Reguliari sveikatos patikra – bent kartą per metus apsilankykite pas šeimos gydytoją ar endokrinologą, ypač jei šeimoje yra sergančių skydliaukės ligomis.

• Streso valdymas – ilgalaikis stresas gali neigiamai paveikti hormonų pusiausvyrą. Praktikuokite meditaciją, jogą ar kitus atsipalaidavimo metodus.

• Fizinis aktyvumas – reguliarus vidutinio intensyvumo sportas padeda pagerinti medžiagų apykaitą ir bendrą savijautą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių