- Jūratė Skėrytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį Seimas neįteisino privalomo medikų ir socialinių darbuotojų skiepijimo.
Už privalomus skiepus balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 53, dešimt susilaikė.
Pataisas palaikė tik valdantieji, prieš buvo visų opozicinių frakcijų nariai.
„Siūlyčiau kiekvieną dieną atsivertus kasdieninę statistiką pažiūrėti, kiek mirusių ir gulinčių reanimacijoje žmonių buvo skiepyti. Turėtumėt gėdos“, – po balsavimo sakė Ingrida Šimonytė.
Taip ji reagavo į „valstiečių“ frakcijos nario Dainiaus Kepenio teiginius, kad vakcinacija neturi reikšmingos įtakos užkertant kelią COVID-19.
„Tie žmonės, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo, kurie žino, kad po žeme guli 4680 žmonių su skiepu, jie tą supranta, ką daro, ir jie tikrai nebenori būti tos pasaulinės mafijos sąmokslo aukomis“, – kalbėjo D. Kepenis.
Tie žmonės, kurie kiekvieną dieną mato, kas darosi po skiepo, kurie žino, kad po žeme guli 4680 žmonių su skiepu, jie tą supranta, ką daro, ir jie tikrai nebenori būti tos pasaulinės mafijos sąmokslo aukomis.
Statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios pilnai paskiepyti nuo COVID-19 mirė 704 žmonės.
„Turime naudoti visą kompleksą priemonių užtikrinat kaip galima mažesnį ligos, viruso plitimą“, – prieš balsavimą sakė Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas.
„Kiekviena gyvybė yra verta Seimo narių pastangų imtis priemonių. Jei nesiimame priemonių, patys iš dalies turime prisiimti atsakomybę už kiekvieną mirtį“, – teigė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtino, kad labai svarbu, jog medikai galėtų savo darbą dirbti ramiai ir sklandžiai, kad patirtų riziką kuo mažiau rizikų.
Lietuvos regionų frakcijos narys Remigijus Žemaitaitis sakė, kad įstatymo pataisos skaldo visuomenę, politikus ir yra nereikalingas. Jo duomenimis, tik apie 1 proc. gydytojų, kurie tiesiogiai dirba su pacientais, yra nepasiskiepiję nuo COVID-19.
„Mūsų visa ugnis nukreipta į tą visuomenės dalį, kuri yra sąmoninga ir padeda kovoti su COVID-19“, – sakė jis.
Pakeitimą inicijavo Vyriausybė, argumentuodama siekiu užtikrinti sveikatos apsaugos ir socialinės globos įstaigų darbą, sparčiai plintant COVID-19 omikron atmainai.
Įstatymo projekte siūlyta, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną, tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Privalomą skiepijimą norėta įvesti asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.
Išimtis dėl privalomų skiepų norėta taikyti darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai būtų negalėję dirbti kontaktiniu būdu. Jei darbo pobūdis būtų leidęs, jie būtų galėję dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – būtų perkelti į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys būtų galėjęs nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Pataisų kritikai tvirtino, kad pandemijos valdymo politika turi remtis pasitikėjimu, o ne prievarta.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 586 nauji susirgimai, mirčių nefiksuota1
Statistikos departamentas trečiadienį praneša, kad per praėjusią parą nustatyti 586 nauji COVID-19 atvejai. Mirčių nefiksuota. ...
-
Prancūzijoje pirmą kartą per tris mėnesius vėl registruota 200 000 naujų infekcijų per parą2
Prancūzijoje šiuo metu sparčiai kyla septintoji koronaviruso banga. ...
-
Ministerija primena: svarbu laikytis COVID-19 ligos prevencijos priemonių1
Lietuvoje fiksuojamas padidėjęs sergamumas COVID-19 liga, tačiau situacija ligoninėse išlieka stabili, dauguma pacientų serga lengva šios ligos forma. Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad koronavirusas toliau cirkuliuoja visuomenėje,...
-
S. Čaplinskas – apie didėjantį sergamumą COVID-19, karantiną ir kaukes29
Ankstesnėmis vasaromis atsikvėpti leidęs COVID-19 šią apie save primena kur kas aktyviau. Vidutiniškai per parą skaičiuojama apie 400 naujų infekcijos atvejų, sergamumo žemėlapis dažosi juoda spalva. LNK reportaže – pokalbis su ...
-
PSO: patvirtintų beždžionių raupų atvejų skaičius perkopė 5 tūkstančius2
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) antradienį pranešė, kad per dabartinį beždžionių raupų protrūkį sulaukė pranešimų apie 5 322 laboratoriškai patvirtintus beždžionių raupų atvejus, iš kurių 85 proc. buvo nustatyt...
-
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje – efektyvus psoriazės gydymas6
Ilgesnės marškinėlių rankovės, surišti plaukai, kelnės vietoje norimo sijono, šviesesnių spalvų drabužiai, ant kurių ne taip ryškiai matosi pleiskanos – viso to, ypač vasarą, turi griebtis iki 120 tūkst. žvyneline...
-
Vaistininkė pataria, kaip sumažinti prakaitavimą: specialios ir naminės priemonės
Į Lietuvą atėjus šilumai, vis dažniau į vaistinę užsuka gausiu delnų ar padų prakaitavimu besiskundžiantys žmonės. Vaistininkė atsako, kada tai tik karščio ar streso pasekmė, o kada prakaitavimas signalizuoja apie rimtą sveikatos ...
-
NVSC: beždžionių raupai Lietuvoje neužregistruoti, tačiau rizika išlieka2
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad nors Lietuvoje beždžionių raupų atvejų neužregistruota, tačiau turime išlikti budrūs, nes pasaulyje kasdien nustatoma vis daugiau šios ligos atvejų. ...
-
COVID-19 statistika: 633 nauji atvejai, mirčių nefiksuota1
Per praėjusią parą nustatyti 633 nauji COVID-19 atvejai, mirčių nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Lietuvoje užregistruotas 25-asis organų donoras šiemet, padės šešiems žmonėms
Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje (LSMUL) Kauno klinikose buvo užregistruotas efektyvus donoras, pirmadienį pranešė Nacionalinis transplantacijos biuras (NTB). ...