Šalyje nustatyta itin pavojinga ir reta liga

Šalyje nustatyta itin pavojinga ir reta liga

– du žmonės jau atsidūrė ligoninėje
2025-11-20 13:52 kauno.diena.lt inf.

Lietuvoje užfiksuoti du reti, tačiau itin pavojingi botulizmo atvejai. Apie tai pirmasis pranešė naujienų portalas „Delfi“, sulaukęs skaitytojo laiško, kuriame teigta, jog dviem žmonėms nustatyta ši sunki liga.

Šalyje nustatyta itin pavojinga ir reta liga
Šalyje nustatyta itin pavojinga ir reta liga / Asociatyvi freepik.com nuotr.

Portalui pasiteiravus medikų, Santaros klinikos informaciją patvirtino.

„Taip, galime patvirtinti, kad 2 atvejai yra. Apie tai informavome Higienos institutą“, – „Delfi“ sakė Santaros klinikų atstovė.

Skaitytojo teigimu, abu vyrai galėjo apsinuodyti po to, kai Karoliniškių turguje įsigijo žuvies gaminių. Šiuo metu jie gydomi ligoninėje. 

Epidemiologinis tyrimas tebetęsiamas.

Kas yra botulizmas?

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) aiškina, kad botulizmas – reta, bet itin grėsminga nervų sistemos infekcija. Ją sukelia į žmogaus organizmą su maistu patekę botulino toksinai, kuriuos gamina tam tikros Clostridium genties bakterijos. Dažniausiai apsinuodijama namuose netinkamai paruoštais konservais, rūkytos ar vytintos mėsos gaminiais, taip pat grybų ar daržovių konservais.

Maisto produktai, užteršti toksinu, paprastai nekelia įtarimų – jų kvapas, skonis ir išvaizda gali būti visiškai normalūs. Tik kartais dėl bakterijų gaminamų dujų išsipučia konservų dangteliai. Svarbu tai, kad toksinas maiste pasiskirsto netolygiai, todėl net ir valgant tą patį produktą ne visi žmonės suserga.

Botulizmu sergantis pacientas kitų žmonių neužkrečia.

Simptomai ir ligos eiga

Pirmieji požymiai gali atsirasti praėjus 12–36 valandoms nuo užkrėsto maisto suvalgymo. Simptomų sunkumas priklauso nuo toksino kiekio organizme: kuo inkubacinis periodas trumpesnis, tuo būklė rimtesnė.

Ankstyvieji požymiai:

  • staigus nuovargis ir silpnumas;

  • svaigimas;

  • regėjimo sutrikimai (dvejinimasis, „rūkas“ akyse);

  • burnos džiūvimas;

  • apsunkęs rijimas ir kalbėjimas.

Vėliau gali atsirasti virškinimo sutrikimų – pykinimas, viduriavimas ar priešingai, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas. Ligos progresavimas lemia raumenų silpnėjimą: iš pradžių kaklo ir rankų, vėliau – kvėpavimo ir viso kūno raumenų. Kvėpavimui sutrikus, prireikia ir dirbtinės plaučių ventiliacijos.

Karščiavimas ar sąmonės netekimas botulizmui nebūdingi.

Gydymas

Visi botulizmo atvejai gydomi ligoninėje. Svarbiausia – kuo greičiau suleisti botulino antitoksiną, kuris sustabdo toksino poveikį ir ligos progresavimą, tačiau negali atkurti jau pažeistų nervinių jungčių. Dažnai pacientams reikalinga intensyvi slauga: kvėpavimo palaikymas, skysčių ir elektrolitų balansas, maitinimas per zondą.

Jei žmogus į gydymo įstaigą kreipiasi labai anksti, gali būti atliekamas skrandžio plovimas ar skiriama aktyvintos anglies, kad būtų pašalintas dar neįsisavinęs toksinas.

Pasveikimas lėtas — nervų sistemos atsigavimas gali užtrukti kelias savaites ar net mėnesius.

Mirtingumas nuo botulizmo siekia 5–10 procentų.

Sergamumo situacija Lietuvoje

NVSC duomenimis, botulizmo atvejai Lietuvoje reti.

2018–2020 m. kasmet registruota po vieną atvejį, 2021–2022 m. nenustatytas nė vienas sergantysis. 2023 m. užfiksuoti 2 atvejai. Anksčiau, 2003–2012 m., sergamumas svyravo nuo 1 iki 9 atvejų per metus.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Vanda

DELFI yra liga Nr. 1
0
0
Žilvinas Ručys

koks nuostabus straipsnis , net žuvies pavadinimo nėra ir prekybos vietos , kaip rūpestingai veikiama prieš Lietuvos piliečius ir nusikaltėlių interesams
1
0
Man \\\.///

saugu,tvoros tinklu užsiklojau.
0
0
Visi komentarai (9)

Daugiau naujienų