- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atėjo ruduo, o kartu su juo – ir didesnė tikimybė susirgti COVID-19. Virusologas Saulius Čaplinskas skatina jau dabar stiprinti imunitetą, imtis saugumo priemonių – naudoti kaukes gydymo įstaigose, vaistinėse, vėdinti patalpas, laikytis higienos. Lietuvą jau pasiekė 100 tūkst. naujų vakcinos dozių. Ar jos veikia naujas atmainas, apie tai pokalbis su virusologu.
– Ar naujos vakcinos veikia naujas omikron atmainas?
– Dvivalentėje vakcinoje yra dalis vakcinos, skirtos Uhano variantui, kita dalis pritaikyta smaigalio baltymui BA.1 variantui. Tyrimų duomenys rodo, kad, pasiskiepijus tokia vakcina, maždaug vienuolika kartų padidėja imuninė apsauga bet kuriam variantui – ir ketvirtam, ir penktam. Tačiau prieš BA.1 variantą imuninė apsauga būtų dar pusantro karto didesnė. Reikia neklaidinti gyventojų – nuo specifinės atmainos geriausia apsaugo vakcina, skirta specifinei atmainai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Tačiau tinka ir ši?
– Taip. Taip pat neaišku, kas vyks ateityje, kaip virusas gali mutuoti.
– Ar pirmosios – BA.1 – turime Lietuvoje?
– Kadangi dabar neatliekami genotipavimai, tikėtina, kad jos nėra. Pasauliniu mastu vyrauja BA.4 ir BA.5 variantai.
– Pastaruoju metu girdime tik apie omikron atmainas, nėra naujų?
– Gera žinia, galbūt toliau nesivystys nauji variantai. Teisingai sakote, kad kurį laiką neatsiranda naujų. Tai gerai. Susirūpinimą kelia Kinija, neaišku, kaip ten vystysis situacija. Tikėkimės, sunkesnių ligos formų sukeliančių variantų nebus.
– Kokia situacija Lietuvos gydymo įstaigose?
– Į gydymo įstaigas papuola žmonių, deja, vidutiniškai kasdien neišgyvena po vieną žmogų. Svarbiausia, kad suprastume, jog dabar ir turi taip vystytis pandemijos eiga. Blogai, jei daug žmonių serga, kad ir nepatenka. Nedarbingumas didelė problema „Sodrai“, valstybei.
Susirūpinimą kelia Kinija, neaišku, kaip ten vystysis situacija. Tikėkimės, sunkesnių ligos formų sukeliančių variantų nebus.
– Kokia panacėja?
– Maksimaliai stengtis apsaugoti save, ypač artėjant šaltajam sezonui. Prisiminti seniau rekomenduotas priemones, nepamiršti stiprinti imunitetą. Taip pat ir pasiskiepyti.
– Dabar skiepijami vyresni nei 60 metų, taip pat sergantys lėtinėmis ligomis, rizikos grupėse esantys žmonės. Ar reikėtų pagalvoti ir apie kitų visuomenės grupių skiepijimą?
– Pasiskiepijus nuo tymų ar raudonukės vakcina apsaugo nuo susirgimo, nes inkubacinis periodas daug ilgesnis. Jei žmogus susidurs su tymų virusu, imunitetas greičiau gamins atsaką, nei žmogus susirgs. Prie COVID-19 , deja, to padaryti neišeina. Ši vakcina neapsaugos nuo užsikrėtimo, bet apsaugos nuo sunkios ligos formos.
– Kiek ji mums gali suteikti tvarų imunitetą?
– Maksimaliai tvarus imunitetas trunka tik tris keturis mėnesius. Tačiau ne visiems vienodai.
– Ar kas tris keturis mėnesius reikia ir vakcinuotis?
– Tikrai ne. Dabar kalbame apie tai, kas ir buvo prognozuota. Atrodo, kad gali tekti revakcinuotis bent jau kol kas, artėjant šaltajam laikotarpiui galbūt net su gripo vakcina.
– Persirgo daugiau nei 1 mln. Lietuvos gyventojų, ar to nepakanka, kad susidarytų imunitetas?
– Tvarus imunitetas nesusidaro, nes su laiku jis išblėsta. Kai pradžioje buvo idėja pasiekti kolektyvinį imunitetą – to nepavyks, kol nebus kitos kartos vakcinos. Šios, deja, nuo užsikrėtimo apsaugo iš dalies ir tik laikinai. Vėliau priklauso nuo žmogaus imuninės būklės ir kiek viruso gaus.
– Žiemą leisime su stiprinančiomis dozėmis?
– Būtų gerai pasiskiepyti prieš žiemą – rugsėjo gale, spalį.
– Kaip galėtumėte pakomentuoti vaikų vakcinavimą?
– Visada kalbame apie naudos ir galimos žalos santykį. Kuo žmogaus imuninė sistema prastesnė, kuo jis vyresnis ir turi gretutinių ligų, tuo jam vakcinos nauda didesnė, nei vaikams, kurių imuninė sistema visai kitokia. Dėl kiekvieno vaiko skiepijimo reikia įvertinti situaciją ir pasitarti su gydytoju.
– Kokiu paros metu geriausia skiepytis?
– Geriausia pirmuoju paros metu, tuomet imuninė sistema veikia visai kitaip. Iki pusiaudienio.
– Ką rekomenduotumėte gyventojams pradėti daryti jau dabar?
– Ventiliacija, reikia galvoti, kaip pagerinti oro kokybę patalpose, nepamiršti kaukių, jei einame į sveikatos priežiūros įstaigą, vaistinę. Kurie priklauso rizikos grupei, reikėtų saugotis ir parduotuvėse. Manau, per daug neįvertiname, kad dažniausiai užsikrečiama darbovietėje arba šeimoje.
– Ko reikėtų imtis mokymo įstaigoms?
– Tai, ką žinojome. Tačiau būkime tiesūs – kokios kaukės mažiems vaikams? Tai bus daugiau imitacija. Ar buvo pasirūpinti ventiliacija, vėdinimo procedūromis, valymo sistema?
– Kokią ateitį artimiausiais mėnesiais prognozuotumėte?
– Sergamumas, deja, priklauso nuo žmonių elgsenos. Eisime į uždaras patalpas, bendrausime, savaime aišku, užsikrėtimų bus daugiau, tačiau nuošimtis nebus kaip pirmaisiais pandemijos metais. Sunkiai sergančių procentas bus mažesnis. Tačiau, deja, dalies žmonių neteksime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Penktadienį Lietuvos miestuose ir miesteliuose bus degamos žvakutės organų donorams atminti
Iš viso per 53 metus (nuo 1970 metų) donorais tapo 2005 žmonės. Tiek žvakučių spalio 6 d. degs Vilniuje, Katedros aikštėje. Prie žvakučių iniciatyvos šiemet prisijungė dar daugiau bendruomenių – net 48 vietose tądien ple...
-
Lietuvoje nustatytas su sezoniniu gripu susijęs šio viruso potipis1
Lietuvoje nustatytas pirmasis A(H3) tipo gripo atvejis, dažniausiai susijęs su sezoniniu gripu, antradienį pranešė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. ...
-
Profesorius: tėvai dovanoja elektronines cigaretes paaugliams29
Narkotikai patenka į vis jaunesnių vaikų rankas. Kauno klinikų medikai sako, kad problema didėja ne dienomis, o valandomis, praneša LNK. ...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 450 naujų atvejų, mirčių nefiksuota
Praėjusią parą nustatyta 450 naujų COVID-19 atvejų, mirčių nuo šios ligos nefiksuota, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Prof. T. Kačergius: Nobelio premija – už atradimą, tapusį pagrindu kuriant naujos kartos vakcinas4
Pirmadienį prasidėjo 2023 m. Nobelio premijų sezonas. Medicinos Nobelio premija šiemet paskirta vengrų biochemikei Katalin Karikó ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis ir l...
-
Ligonių kasos: regos negalią turintys pacientai sulauks didesnės pagalbos
Gera žinia regėjimo sutrikimų turintiems žmonėms – gerokai padidėjo kompensuojamųjų akinių lęšių bazinės kainos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam bus skirtos reikiamos Priva...
-
Toksikologai siunčia žinią tėvams ir pedagogams: ką daryti, pastebėjus apsinuodijimo simptomus1
Per 2023 metus Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyrius suteikė 32 konsultacijas dėl įtariamo nepilnamečių asmenų apsinuodijimo alkoholiu ir psichotropinėmis medžiagomis. Lyginant su ...
-
Nobelio medicinos premija skirta už atradimus, leidusius sukurti vakcinas nuo COVID-1910
Šių metų Nobelio premija už pasiekimus medicinos srityje paskirta vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiks...
-
Plečiama pacientų pavėžėjimo paslauga: galės naudotis ir 75-erių sulaukę pacientai
Rugpjūtį startavęs pavėžėjimo projektas įsibėgėja – prasideda naujas, jau antrasis etapas, į kurį nuo spalio įtraukiama viena didžiausių pacientų grupių – vyresnio amžiaus asmenys. Be tų, kuriems reikia atlikti hemodializę ar tra...
-
Kauno rajone bus kompensuojamos kelionės į darbą išlaidos gydytojams ir slaugytojams1
Kauno rajono savivaldybė, siekdama užtikrinti gydytojų ir slaugytojų poreikio tenkinimą sveikatos priežiūros įstaigose, palengvinti finansinę naštą jau dirbantiems ir naujai priimamiems darbuotojams, nusprendė kompensuoti jų kelionės į dar...