Lietuvos sveikatos mokslų universitetas – nauja aukštoji mokykla ar tik naujas Kauno medicinos universiteto pavadinimas, jį sujungus su Lietuvos veterinarijos akademija? Kas nuo to pasikeis rengiant gydytojus, ar jie taps profesionalesni? Į šiuos ir kitus klausimus atsako buvęs Kauno medicinos universiteto rektorius, laikinai einantis Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus pareigas profesorius Remigijus Žaliūnas.

– Kodėl sujungtos dvi aukštosios mokyklos, rengiančios žmonių ir gyvūnų gydytojus? Kai kas ironizuoja, kad tai – specialybių suvienodinimas.

– Universitetų sujungimo idėja atsirado gal prieš 10–15 metų. Kalbėta, kad Kaune galėtų būti vienas universitetas, sujungus visus šešis. Jų bendruomenės svarstė galimybę susivienyti, nes universitetai – ir panašūs, ir skirtingi, todėl gali vienas kitą papildyti. Bandėme kurti įvairius konsorciumus, manėme, kad tai duos rezultatų, bet tie susitarimai dažniausiai likdavo tik popieriuje.

Kauno medicinos universitetas ir Lietuvos veterinarijos akademija turi bendras ištakas: 1922 m. buvome kartu viename universitete. Abi aukštąsias mokyklas jungia studijų programų pagrindų ir mokslo krypčių bendrybės. Galima išvardyti 20 ar net 25 disciplinas, kurios abiejuose universitetuose yra tokios pačios ar artimos. Jos susijusios su biomedicinos mokslais. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, eksperimentinės bazės kartelė medicinos studijoms pakilo labai aukštai.

Širdies, pilvo chirurgams ir kitų sričių medicinos specialistams pirmiausia reikia padirbėti su gyvuliukais, operuoti juos, o tik po to gydyti žmones. Eksperimentai su gyvūnais seniai vykdomi Lietuvos veterinarijos akademijoje. Medicinos universitetui naudojantis šia baze labai išsiplečia ne tik mokymo, bet ir mokslo darbo galimybės. Štai ką tik Kaune vykusioje tarptautinėje konferencijoje širdies aritmijų tema pristatyti darbai, kaip mūsų elektrofiziologai atlieka įvairias avies širdies procedūras, po to anatomai tiria mikroskopu, kokie tų procedūrų padariniai.

– Tai padės geriau parengti gydytojus?

– Medicinos universitetas privalo ieškoti naujų galimybių racionaliau naudoti žmogiškuosius išteklius ir infrastruktūrą. Šiemet priėmėme maksimaliai daug studentų, kiek sugebėjome. Yra daug norinčiųjų studijuoti už savo lėšas, bet esame priversti jų atsisakyti, nes fiziškai nebeturime tiek galimybių. Esame lyderiai Lietuvoje pagal studentų iš užsienio šalių skaičių: universitete studijuoja jaunuoliai iš 35 pasaulio šalių. Studentų iš Izraelio pas mus daugiausia. Pernai buvo didelis studentų antplūdis iš Švedijos, šiemet – iš Ispanijos. Šiemet net dešimt procentų visų priimtųjų sudarė užsienio studentai.

Lietuvos veterinarijos akademijai tai nauja, bet reikalinga. Visi Lietuvos universitetai neišvengiamai turės ieškoti studentų, nes gimnazistų jau artimiausiu metu sumažės perpus. Dalis jų ieškos laimės svetur. Labai svarbus lietuvaičių ir užsieniečių studentų santykis. Mes atsakingi ne vien už specialistų parengimą, bet ir už tai, ar jie gaus darbą, ar bus užtikrinta jų profesinė karjera, ar galės tobulėti. Iki šiol nebuvo nė vieno gydytojo bedarbio.

– Gal todėl, kad daug gydytojų emigruoja?

– Aš nežinau nė vieno gydytojo, kurį reikėtų susigrąžinti į Lietuvą. Gydytojų stygiaus pas mus nėra, ligoniams nereikia važiuoti pas geresnius specialistus svetur. Išvykę gydytojai labai greitai nusivilia, iki šiol tik vienas kitas yra užėmęs padalinio vadovo pareigas. Gydytojui padaryti karjerą kitose Europos šalyse yra mažai šansų.

– Bet ten jie gauna daug didesnį atlyginimą.

– Būti vien materialiai laimingam – maža. Vien klinikinio darbo gydytojui negana, be akademinio, mokslinio komponento yra nuobodu.

– Vis daugiau jaunų žmonių renkasi net ir medicinos studijas užsienio šalyse. Galbūt naujasis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas juos sulaikys?

– Jauni žmonės ieško geresnių galimybių. Europa marga, bet reikia gerai pagalvoti, kuri šalis rengiant medicinos specialistus pažengusi toliau nei mes. Jungtinė Karalystė, be abejo, yra lyderė, ją nurungti būtų nerealu. Prancūzija, Vokietija, Nyderlandai yra padarę didžiules reformas, ir viskas.

Sujungus du universitetus bus vykdomos bendros studijų programos, bendri moksliniai projektai ir tai neabejotinai leis tapti išskirtiniu universitetu. Tarptautiniuose forumuose nurodoma, kad ateitis priklauso tiems universitetams, kurie bus dar labiau matomi pasaulio kontekste. Jei universitete nėra pagrindinių dalykų, susijusių su sveikatos mokslu ar biomedicina, jis neturi ateities. Mūsų universitetai vienas kitą papildė. Jei būtų prisijungusi Lietuvos kūno kultūros akademija, būtume dar labiau sustiprėję, bet jie tam nebuvo pribrendę. Jei universitetas neturi aiškios vizijos, koks jis bus po 5, 10, 20 ar 50 metų, jam konkurencingoje aplinkoje bus daug sunkiau išsilaikyti.

– Kiekvieną sujungimą lydi papildomos finansinės investicijos. Kokios jos ateina į suvienytą universitetą?

– Svarbi investicija – Lietuvos vardas, kurį medicinos universiteto pavadinimas gauna pirmą kartą. Tai mums suteikia ir įpareigojimų. Išsaugant paveldą universitete liko Medicinos ir Veterinarijos akademijos. Jos lieka heraldikoje.

Jungiantis infrastruktūrai atnaujinti gausime tiek lėšų, kiek esame gavę per visą abiejų aukštųjų mokyklų gyvavimą. Tai Europos Sąjungos lėšos, teikiamos per integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų, arba vadinamųjų slėnių, plėtros programas. Per artimiausius dvejus trejus metus turėsime panaudoti apie 130 mln. litų. Esame vieni universitetinės ligoninės steigėjų, todėl ateina dar papildomų lėšų ir per sveikatos sektoriaus programas. Universiteto kūrimas be finansavimo būtų tik pavadinimo pakeitimas ir nerimas bendruomenėms.

– Kaip panaudosite šias lėšas?

– Jos tik iš pirmo žvilgsnio atrodo didelės. Lietuvos veterinarijos akademijos teritorijoje planuojame statyti naują Visuomenės sveikatos fakultetą. Po dvejų metų bus baigta Farmacijos fakulteto statyba. Čia bus įrengta dešimt laboratorijų, kuriomis naudosis ir kiti fakultetai, mokslo institutai. Kituose padaliniuose atnaujinsime auditorijas ir laboratorijas, įsigysime modernios įrangos, sudarysime geresnes sąlygas dėstytojams ir mokslininkams tobulinti kvalifikaciją. Per trumpą laiką reikės viską padaryti.

– O bus investuojama į studijų proceso tobulinimą? Kai kurių disciplinų studentai mokosi iš labai pageltusių vadovėlių...

– Studijų sąlygos, knygos, reagentai kasmet keičiasi. Viskas susideda kaip mozaika. Jei studentai mokosi iš pageltusių vadovėlių, tai yra to fakulteto ir visos universiteto administracijos bėda. Ją lemia žmogiškasis veiksnys, bet ne lėšų stygius. Negalime verkšlenti, kad lėšų trūktų pagrindinėms studijų priemonėms. Bėda ta, kad labai nerangi mūsų teisinė bazė įsigyjant jas. Padaryti pertvarką, kaip mums patiems norisi, ne visada galime. Apskritai Europa yra labai subiurokratėjusi ir dėl to kenčia ne biurokratai, o vartotojai.

– Ar galite pasakyti, kad, sujungus universitetus ir išplėtus bazę, ją modernizavus, studentams bus lengviau mokytis?

– Ne, nebus lengviau. Turime būti dar reiklesni, nenorime nuleisti kartelės, siekiame pažangos. Natūralu, jei studijų metais nubyrės 15–20 proc. studentų. Per ilgas studijas pati sistema atrinks geriausiuosius. Svarbu užtikrinti, kad studentas gautų žinių, įgūdžių, nes ligoniai, kuriuos jie gydys, turi būti saugūs. Norime atverti kuo didesnes studijų prieinamumo galimybes, kad į universitetą galėtų patekti patys geriausieji, gabiausieji ir ne tik iš didmiesčių, kur yra daugiau galimybių pasirengti studijoms, bet ir iš provincijos.

Apmaudu ir tai, kad būsimieji slaugos ir visuomenės sveikatos specialistai turi mokėti už studijas. Tai – netobulos finansavimo sistemos pavyzdys: specialistai rengiami viešajam sektoriui, o tėvai turi mokėti už mokslą. To neturi būti. Valstybė privalo užsakyti bent minimumą specialistų viešajam sektoriui, nes jis pradės braškėti, jei nebus aukštos kompetencijos slaugytojų, kitų gyvybiškai reikalingų specialistų.

– Nuo rugsėjo pirmos dienos laikinai einate universiteto rektoriaus pareigas. Kada vėl būsite nuolatinis?

– Visa naujojo universiteto administracija bus renkama. Jau išrinktas universiteto senatas ir taryba, o iki gruodžio pirmos dienos turi būti išrinktas ir rektorius. Tikrai būsiu vienas kandidatų užimti rektoriaus pareigas. Bendruomenė didelė, manyčiau, kad jų bus ne vienas.

Kaip keitėsi pavadinimai

1920 m. – Aukštųjų kursų Medicinos skyrius.

1922 m. – Lietuvos universiteto Medicinos fakultetas.

1930 m. – Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetas.

1940 m. – Kauno universiteto Medicinos fakultetas.

1950 m. – Kauno medicinos institutas.

1989 m. – Kauno medicinos akademija.

1998 m. – Kauno medicinos universitetas.

2010 m. – Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.