Rebusas: ligonių kasos apmoka, bet ligoniai turi susimokėti

Ir Lietuvoje vis daugiau moterų, siekiant išvengti vėžio, ryžtasi krūtų šalinimo operacijai. Deja, net ir susirgus bei šio organo netekus už rekonstrukciją tenka mokėti pačioms.

Įtarti ir apsaugoti

Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga visame pasaulyje. Nemažėja sergamumas ir Lietuvoje: kasdien šią diagnozę išgirsta keturios penkios moterys. Pasiguosti galima nebent tuo, kad naujausi medicinos pasiekimai leidžia iš anksto įtarti šią ligą ir užbėgti jai už akių.

"Jei atlikus genetinį tyrimą krūties vėžiu sergančiai pacientei nustatomos genų mutacijos, šiuolaikinė medicina gali daug padaryti, kad nesusirgtų jai artimos moterys – dukros, seserys", – komentuoja didžiulę patirtį diagnozuojant ir gydant onkologines ligas sukaupęs Kauno klinikų Krūties chirurgijos skyriaus vadovas profesorius Algirdas Boguševičius.

Mokslininkai jau yra iššifravę visą žmogaus genomą. Gydytojai atlieka tyrimus, radę genomo pažaidą siekia apsaugoti pacientes nuo sunkios onkologinės ligos.

"Turint konkrečių žinių apie genų pažeidimusč labai sparčiai kuriami vaistai, tiksliai veikiantys ligą. Tikima, kad netolimoje ateityje bus galima ištaisyti pačią pažaidą", – profesorius A.Boguševičius yra optimistas.

Chemoterapijos universalumas

Kol kas pagrindinis krūties vėžiu susirgusių moterų (vyrai šia liga serga daug rečiau) gydymas – chemoterapija. Tai, teigia medikai, yra universalus gydymo metodas, slopinantis greitai besidauginančias vėžines ląsteles.

Tačiau žinome, kad chemoterapija naikina ir sveikas ląsteles, be to, sukelia sunkiai ištveriamą šalutinį poveikį. Ar gali būti, kad ateityje chemoterapijos, bent jau gydant krūties vėžį, bus atsisakyta?

"Tai plataus spektro gydymo metodas, skiriamas visiems, tikintis, kad sergantiems ta pačia liga turi tikti. Bet taip nėra, nes kiekvienas žmogus yra individualus", – kalbėdamas apie chemoterpiją profesorius A.Boguševičius jos neidealizuoja.

Vis dėlto čia pat paguodžia, kad cheminių preparatų infuzijas keičia taikinių terapija. Tai labai pažangus metodas, blokuojantis tik vėžines ląsteles, nežalojantis sveikų.

"Taikinių daugėja, sparčiai kuriami nauji vaistai, atsiranda imunoterapija labiau pažengusiam, metastazavusiam vėžiui gydyti. Žodžiu, vyksta perversmas", – viltingai kalba gydytojas A.Boguševičius.

Atkurti galima pacientės audiniais arba implantais. Pirmasis variantas yra labiau traumuojantis, nes audiniai imami iš pilvo ar nugaros. Daliai moterų tokia operacija yra per sunki.

Jis tvirtina, kad taikinių terapija skiriama absoliučiai visiems ligoniams, kam ji yra efektyvi, gydymas visiškai kompensuojamas. Tačiau tuomet, kai krūties vėžio hormononių receptorių šiuolaikinis medicinos mokslas identifikuoti dar negali, kito sisteminio gydymo nėra ir tebetaikoma chemoterapija. Nepaisant, kad navikinės ląstelės ginasi nuo chemopreparatų, atsiranda genų, kurie atsakingi, kad tuos vaistus iš ląstelės pašalintų.

"Tai vadinama atsparumu vaistams, ir norimo gydymo efekto pasiekti nepavyksta", – neslepia profesorius A.Boguševičius, bet atsisakyti chemoterapijos ja suabejojusiems vis dėlto nepataria, nes kitos alternatyvos nėra.

Grįžtama prie chirurgijos

Ir vis dėlto, nors gydant krūties vėžį atsiranda daug naujovių, chirurginis metodas išlieka vienu pagrindinių. JAV, Didžiojoje Britanijoje pastaruoju metu atliekama vis daugiau operacijų, kai šalinama visa krūtis ar netgi abi.

"Chirurgija yra skirta makroligai gydyti, kuri yra matoma, čiuopiama, patvirtinta tyrimais. Magnetinio rezonanso metodu vis dažniau nustatoma vadinamoji in situ liga – neplintanti, latakėlių lygmenyje. Ji apima didesnį plotą nei tikrasis invazinis vėžys. Dėl to operacijos apimtis plečiama, šalinama daugiau audinių", – apie darbo metodiką pasakoja chirurgas A.Boguševičius.

Vien Kauno klinikose per metus krūtys dėl piktybinių navikų pašalinamos vidutiniškai 20–30 proc. susirgusių moterų. Be krūtų gyventi galima, bet profesorius tvirtina, kad jas būtina atkurti. Ir ne tik dėl grožio.

"Nuo krūties vėžio dažniausiai pasveikstama, gydymo rezultatai vis geresni. Moteris turi gyventi visavertį gyvenimą, o krūtys skirtos ne tik kūdikiui maitinti. Tyrimais įrodyta, kad nuo psichologinės būklės labai daug priklauso žmogaus sveikata, savivertė,  santykiai šeimoje, su bendradarbiais, draugais", – aiškina gydytojas A.Boguševičius.

Dėl to jis ir jo kolegos beveik visoms moterims, kurioms tenka amputuoti krūtis, siūlo jas atkurti. Tai atliekama tos pačios operacijos metu.

"Atkurti galima pacientės audiniais arba implantais. Pirmasis variantas yra labiau traumuojantis, nes audiniai imami iš pilvo ar nugaros. Daliai moterų tokia operacija yra per sunki", – naujas problemas, su kuriomis susiduria vėžiu sergančios moterys, pristato Kauno klinikų Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos klinikos vadovas profesorius Rytis Rimdeika.

Profesorius A.Boguševičius antrina, kad rekonstrukcija savais audiniais sukelia papildomų traumų, papildomų randų ir netgi komplikacijų grėsmę.

Vėžio geną paveldėjo

Antrasis krūties atkūrimo metodas – implantais. Jie pagaminti iš tokių pačių medžiagų, kaip ir grožio procedūroms.

"Didinant krūtis viskas paprasčiau: visi audiniai sveiki, jie išlieka, tik per mažus pjūvelius papildoma specialiomis medžiagomis. Po vėžio operacijos dažniausiai pašalinama visa krūtis, lieka tik oda, reikia atkurti visą liaukos turinį. Tai visai kas kita, daug sudėtingiau, daug daugiau komplikacijų", – aiškina profesorius A.Boguševičius.

Ir pabrėžia, kad moterys už implantus turi susimokėti pačios.

"Mano vyras nedvejodamas sumokėjo už mano implantus. Abu kainavo 940 eurų", – dėkingumo sutuoktiniui ir kainos neslepia viena Kauno klinikų pacientė.

Kalbėjomės praėjus dviem paroms po jai atliktos operacijos. Moteris jautėsi bejėgė, gulėjo nejudėdama, nors seselė periodiškai leido vaistų nuo skausmo. Nesiskundė, kad reikėjo mokėti už implantus. Tepasakė, kad kito pasirinkimo neturėjo, nes būtų likusi be krūtų.

Jas abi pašalino dėl dviejų priežasčių: vienoje net po jau atlikto chemoterapijos seanso, sunaikinusio naviką pažastyje, tiriant magnetinio rezonanso metodu rasti du maži augliukai, o kita kėlė riziką jiems taip pat atsirasti.

"Mano mama, sesuo serga vėžiu, o genetiniu tyrimu ir man nustatytas paveldimas BRCA genas, sukeliantis vėžį. Kadangi vieną krūtį teko šalinti dėl ligos, nusprendžiau atsisakyti ir kitos", – ligonės plaukai dar tik pradeda augti, nes chemoterapija baigta vos prieš penkias savaites.

Ji labai norėjo kuo greičiau atsikratyti mažų augliukų ir rizikos, todėl sunkiai chirurginei procedūrai ryžosi nespėjusi sustiprėti. Limfmazgių, krūtų pašalinimo ir jų atkūrimo operacija truko puspenktos valandos.

Šalina ir kaunietės

Profesorius A.Boguševičius patvirtina, kad krūties vėžiu susirgusioms moterims nustačius genetinę mutaciją daliai jų rekomenduojama ir kitos krūties profilaktinė mastektomija. Tada iškart reikia dviejų implantų.

Patvirtina ir tai, kad vis dažniau ir pas mus moterims, kurioms nustatoma genetinė mutacija, bet jos dar neserga, šalinamos krūtų liaukos ir dedami implantai.

"Tai pati radikaliausia krūties vėžio profilaktikos priemonė", – A.Boguševičius sako, kad pasaulinė praktika taikoma ir Kauno, ir Vilniaus, Klaipėdos universitetinėse klinikose.

Tokių pacienčių turėjo ir gydytojas A.Boguševičius. Kokios moterys – drąsios ar bailios ryžtasi itin drastiškai vėžio profilaktikos priemonei būdamos visiškai sveikos? Profesorius vertina šį klausimą kaip filosofinį ir mano, kad neretai sprendimą lemia vėžio baimė, ypač jei kas nors iš artimųjų sirgo šia liga.

"Jei sirgo mama, o vaikai dar maži, tai juos traumuoja visam gyvenimui", – apibendrina A.Boguševičius ir neslepia, kad siūlyti pacientėms profilaktinę mastektomiją nėpaprasta.

Vis dažniau ir pas mus pacientėms, kurioms nustatoma genetinė mutacija, bet jos dar neserga, šalinamos krūtų liaukos ir dedami implantai.

Viena priežasčių – reikia kalbėti apie implantų įsigijimą už savo lėšas, antra ta, kad jie neamžini. Gamyklinė garantija – vos aštuoneri metai, vėliausiai po penkiolikos juos reikės keisti. Šis metodas taikomas jaunoms moterims. Taigi, kiek kartų per gyvenimą jį teks kartoti?

Pasaulyje pripažinta, kad BRCA geno mutacija riziką susirgti krūties vėžiu padidina 80 proc. Antra vertus, nereiškia, kad visos 80 moterų iš 100, kurioms tai nustatyta, susirgs – tai tik padidina riziką. Ligą sukelia ir kiti genai, kurie dar nenustatyti.

"Implantų iš dalies reikia nedaug, juos kompensuojant iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo jo biudžetas nenukentėtų", – profesorius A.Boguševičius kalba apie moteris, kurios neturi pasirinkimo ir yra priverstos susimokėti už krūtų atkūrimą, susirgusios vėžiu arba norėdamos jo išvengti.

Ligoninių, mokslinių draugijų, gydytojų ir pacientų organizacijų prašymai, kad implantai būtų kompensuojami, iki šiol neišgirsti.

Juoda yra balta?

"Norime atkreipti dėmesį, kad rekonstrukcinės ir kitos kosmetinės chirurginės operacijos nefinansuojamos iš privalomojo sveikatos draudimo, tai yra pacientai už jas turi susimokėti. Po krūties pašalinimo išlaidas, susijusias su kosmetinėmis chirurginėmis operacijomis, pacientės taip pat turi susimokėti pačios", – Kauno klinikų atstovė Eglė Audickaitė patvirtina, kad kalbame apie vėžį.

Tai ne tas pats, kai norima didesnės krūtinės dėl grožio. Kodėl nekompensuojami implantai moterims dėl kūną sudarkiusios ligos? Pateikus šį klausimą Valstybinės ligonių kasos, valdančios Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetą, atstovams Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Čibirienė raštu pranešė, kad operacijos ir implantacijos yra apmokamos ir būtent iš PSDF.

Ir pristatė skaičius: užpernai už 75 krūtų implantų operacijas buvo apmokėta kiek daugiau nei 72 tūkst. eurų, o 2018 m. už 71 operaciją – kiek daugiau nei 79 tūkst. eurų. Vadinasi, vienai moteriai gydyti skirta apie 1 tūkst. eurų. Kaip jau minėjome, Kauno klinikų pacientės vyras už du implantus sumokėjo 940 eurų. Vien tik už juos.

"Pažymėtina, kad PSDF lėšomis gydymo įstaigai sumokama ir už operaciją, ir už visas jos metu panaudojamas priemones, taip pat ir implantą. Vadinasi, už atliktą operaciją ir jos metu naudojamas priemones, šiuo atveju – implantą, iš paciento negali būti reikalaujama jokio papildomo mokesčio", – tvirtina A.Čibirienė.

Ir priduria, kad pacientas gali mokėti tik savo iniciatyva, gydančiam gydytojui rekomendavus, pasirinktas brangesnes priemones, nei jam siūlo gydymo įstaiga. Tokiu atveju pacientas privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti kainų skirtumą. Mūsų kalbintos Kauno klinikų pacientės vyrui pinigus už implantą buvo nurodyta pervesti į gamintojų sąskaitą.

"Tai tipinė ligonių kasų rafinuoto cinizmo apraiška", – taip šios institucijos poziciją dėl krūtų implantų vėžiu sergančioms moterims kompensavimo apibūdino profesorius R.Rimdeika.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Daiva

Daiva portretas
Daug už ką mokame, ypač privačiuose poliklinikose, už kraujo tyrimus, už pažymas vaikams i mokykla, už ultro garso apžiūras. Kiek buvo apie viską rašyta. Niekam neidomu. Arba moki už viską, ar renkiesi, kita polikliniką. Asmeniškai, perejau i cp, kur tokių mokesčių nera.

kas cia per nesamones

kas cia per nesamones portretas
ligoniu kasos darbuotojai nesikalba su gydytojais,jie vienas kitam nepasiekiami?..ka apie tai masto sveikatos ministras?..ar jie -nieko nezino?..vargses moterys

Brežnevas

Brežnevas portretas
Tai yra vienas iš vis gilėjančių Lietuvoje sovietinių reliktų - DVI tiesos. Atsirado jau ir DVI Lietuvos, ir t.t. Kaip sovietai deklaruodavo, kad gyvenimas gerėja, o parduotuvės būdavo tuščios.....
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių