„Kai kurių valstybių patirtis, dirbant su ankstyvąja plaučių vėžio prevencija, labai aiškiai nurodo, kad turime imtis greitų priemonių. Viena iš tokių priemonių – prevencinės programos“, – Seime per spaudos konferenciją sakė politikė.

Anot jos, Nyderlanduose, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse atlikti tyrimai rodo, kad ankstyvoji šios ligos diagnostika padeda išsaugoti daugiau gyvybių.

Lietuvoje ir pasaulyje plaučių vėžys yra viena iš labiausiai paplitusių ir daugiausiai gyvybių pareikalaujančių onkologinių ligų.

Šalyje šiuo metu vykdomos prostatos, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir krūties vėžio prevencinės programos.

R. Šalaševičiūtės teigimu, plaučių vėžys – ypač klastinga liga, ankstyvosiose stadijose ji yra „nebyli ir nerodanti simptomų“.

„Kasmet suserga iki 1,5 tūkst. žmonių, miršta apie 1,2 tūkst. žmonių. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų“, – kalbėjo ji.

Diagnostika reikalinga ne tik rūkantiesiems

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas Marius Žemaitis per spaudos konferenciją teigė, kad žmonės dažniausiai kreipiasi pagalbos tada, kai liga būna pažengusi.

„Nustatyti plaučių vėžį anksti – sėkmės dalykas“, – sakė medikas.

Anot jo, mokslinės studijos rodo, kad ankstyvoji ligos diagnostika mažų dozių kompiuterinės tomografijos metodu „reikšmingai mažina mirtingumą“.

Kasmet suserga iki 1,5 tūkst. žmonių, miršta apie 1,2 tūkst. žmonių. Iki penkerių metų išgyvena vos 9 proc. susirgusiųjų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas Edvardas Danila aiškino, kad plaučių vėžiu serga ir nerūkantieji, todėl prevencinėse programose turi būti tiriama didesnė grupė žmonių, pavyzdžiui, rūkantieji pasyviai.

„Kai patikros programos orientuotos tik į labai ribotą žmonių grupę, jos nėra tokios veiksmingos“, – sakė medikas.

Jo teigimu, Japonijoje atliktas tyrimas parodė, kad jei būtų tiriama tik specifinė rūkančiųjų ir vyresnių žmonių grupė, „nebūtų aptikta 70 proc. plaučių vėžio atvejų“.

„Klimatas keičiasi, oro užterštumas didėja, (...) amžiaus riba turi būti 40 metų, tie žmonės neturi būti būtinai susiję su rūkymu“, – dėstė E. Danila.

Kol kas prevencinė programa nenumatoma

Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė tvirtino, kad sveikatos sistemoje turi veikti du stulpai: visuomenės sveikatos stiprinimo priemonės ir gydymas.

„Kad žmogus, turėdamas skundų dėl sveikatos, kuo greičiau patektų pas šeimos gydytoją, o šis – padarytų visus reikiamos veiksmus, kad tas paciento kelias nuo diagnozės įtarimo iki patvirtinimo ir gydymo gavimo būtų kuo trumpesnis“, – kalbėjo ministerijos atstovė.

Jos teigimu, pastaraisiais metais įgyvendinamas šį kelią aiškiai reglamentuojantis projektas: „Turime pasirinkę trylika ligų, viena iš jų – plaučių vėžys“.

Vis dėlto O. Vitkūnienė teigė, kad kol kas plaučių vėžio prevencinių programų nėra numatyta.

„Šiai dienai tokios programos neturime, nes mūsų dabar vykdomos onkologinės programos grįstos įrodymų medicina“, – aiškino ministerijos atstovė.

Pasak jos, plaučių vėžio prevencinė programa galėtų būti pradėta taikyti, jei būtų daugiau mokslinių tyrimų dėl ankstyvosios diagnostikos naudos, taip pat aktyvesnių sprendimų tarptautiniu lygiu.