Profesorius antradienį teigė, kad kol kas Lietuvos pediatrų draugija nėra priėmusi rekomendacijos dėl 5–11 metų vaikų skiepijimo.

„Šiai dienai Europoje mūsų profesinės organizacijos, o pirmiausia – Europos pediatrų akademija, dar neturi vieningos nuomonės, kuri turėtų būti suformuota per keletą savaičių. (...) Aiškios rekomendacijos, tokios, kokią turime vaikams nuo 12 iki 18 metų, šiai dienai dar neturime“, – nurodė jis.

LNK laida „Labas vakaras, Lietuva“ šia tema pakalbino profesorių.

– Šiek tiek girdžiu dvejojimo gaidos tarp pediatrų. Kas čia sudėtingiausia, kur kyla abejonė? Nes prieš tai, kai vakcina buvo taikoma vyresnio amžiaus žmonėms sutarimas buvo greitesnis. 

– Abejonė yra didesnė tame, kad vaikų nuo 0 iki 11 metų sergamumas sudaro apie 70 procentų, kitaip sakant, yra nemaža tikimybė, kad didžioji dalis šių vaikų yra įgiję natūralų imunitetą. Todėl yra pakankamai skirtinga situacija nei buvo priimta bendra nuostata dėl 12–17 metų vaikų skiepijimo. Dėl šių mažųjų ir mes, Lietuvos pediatrų draugija, šiai dienai dar neturime priėmę sutarimo.

– Dėl kokių dar priežasčių? Gal dėl to, kad vaikai ir lengviau serga šia liga? Bet vis tiek jie pakliūva ir į reanimaciją.

– Taip, jie pakliūva ir į intensyvios terapijos skyrių. Anksčiau mes kalbėjome, kad COVID-19 yra vien tik suaugusiųjų liga, vaikams pasireiškia per karantino poveikį, nuotolinį mokymąsi, per socialinį ribojimą. Bet delta banga parodė, kad apie 20 - 30 procentų nuo visų diagnozuotų atvejų serga vaikai. Didesnė dalis yra maži vaikai.

– Teko girdėti, kad tėvai per aplinkui bando išvengti to viruso. Tarkim, naudoja estų išrastą nosies purškalą, kuris neva sudaro antikūnus ar plėvele padengia nosį ir neleidžia virusui ten patekti. Kiti kitomis priemonės stiprina imunitetą. Kaip elgtis tėvams, kurie yra dvejonių kelyje, nes medikai tarsi neturi sutarimo?

– Artėjantį penktadienį Lietuvos pediatrų draugijos valdyba rinksis ir diskutuos šiuo klausimu. Aš tikrai nenorėčiau daugiau spekuliuoti apie mažų vaikų vakcinaciją. 

O dėl visų tokių „stebuklingų“ vaistų tikrai negaliu atsakyti, nes neturiu jokių mokslinių įrodymų, ką reikia pripurkšti į nosį, kad nepatektų jokie virusai.

– Na, taip, bet vaistinėse tokius preparatus siūlo. Jūs esate apie tai girdėjęs?

– Esu kažką girdėjęs, bet tai neturi jokio mokslinio pagrindo. 

– Vaikai atsiduria ir intensyvios terapijos skyriuose. Kas ketvirtas, galima sakyti, atvejis yra priskiriamas vaikams. Sakoma, kad po atostogų vėl kyla susirgimų skaičiai. Gal galite išskirti amžių, kurie vaikai daugiausia serga, penkiamečiai ar vyresni?

– Taip, kas trečias, kas ketvirtas atvejis. 

– Kiek šiuo metu turite vaikų skyriuje, kurie gydomi dėl koronaviruso?

– Intensyvios terapijos skyriuje dabar neturime nė vieno, neseniai buvo keletas. Skyriuje gydosi keletas ligonių su liekamaisiais reiškiniais po sunkios infekcijos. 

– Pats esate tėtis ir auginate dukrą, kuri patenka į šią amžiaus grupę. Koks būtų jūsų apsisprendimas?

– Taip, sau atsakymą aš turiu. Aš vienareikšmiškai skiepyčiau savo dukrą. 

–  O kokios abejonės kyla kitiems medikams?

– Mes turime tik Europos vaistų agentūros patvirtinimą, amerikiečių FDA patvirtinimą, tačiau po to turi sekti nacionalinių mokslinių draugijų rekomendacijos. Lygiai taip pat, kai buvo pradėtas 12-17 vaikų skiepijimas, tik rugpjūčio 23 dieną išėjo Europos pediatrų akademijos ir dar 29 šalių nacionalinių pediatrijos draugijų rekomendacijos. Tame tarpe – ir mūsų. Truputėlį pakentėkime ir nereikia čia verstis per galvą ir daryti skubotų pareiškimų.

Daugiau profesoriaus minčių – vaizdo įraše: