- Augustas Stankevičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ruošiantis vaikų vakcinavimui nuo koronaviruso, būtina stiprinti informavimą apie skiepus, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.
„Reikalingi tam tikri veiksmai, kad vakcinacijos sistema būtų patobulinta, – spaudos konferencijoje antradienį teigė šalies vadovo atstovė. – (Susitikime diskutavome) apie būtinybę tobulinti vakcinavimo sistemą, įdiegiant tinkamą, kokybišką informavimo modelį.“
Taip I. Segalovičienė kalbėjo po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos, Lietuvos pediatrų draugijos nariais, Seimo ir Vyriausybės atstovais.
Pasak patarėjos, nesant tinkamo informavimo, jo vietą gali užimti dezinformacija, melagienos.
Europos vaistų agentūrai praėjusį mėnesį rekomendavus skiepyti 5–11 metų vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vaikų vakcinavimas turėtų prasidėti antroje gruodžio pusėje.
„Informaciniai paketai“
I. Segalovičienės teigimu, tėvams ir vaikams turi būti užtikrinta lengva ir aiški prieiga prie oficialios informacijos.
„Pagrindinis pandemijos valdymo puslapis yra koronastop.lt. Ir būtent jame beveik neturime informacijos apie vaikų skiepijimą, kuri būtų pritaikyta tėvams, vaikams, mokytojams ir gydytojams“, – kalbėjo patarėja.
Pasak jos, praėjusią savaitę Šalčininkuose apsilankęs G. Nausėda susitiko su vakcinavimą vykdančiais medikais. Jie šalies vadovui teigė pasigendantys profesionalios ir periodinės informacijos, galinčios padėti atremti „įvairiausius pacientų klausimus, kurie yra kilę iš melagienų, dezinformacijos“.
Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas, vaikų gydytojas Vaidotas Gurskis spaudos konferencijoje teigė, jog reikėtų sudaryti „informacinius paketus“ tėvams, gydytojams, mokytojams ir vaikams.
Aiškios rekomendacijos, tokios, kokią turime vaikams nuo 12 iki 18 metų, šiai dienai dar neturime.
„Jei kalbame apie informacinį paketą vaikams, turime turėti omeny, kad vaikai gal nelabai turi noro naršyti po įvairius tinklalapius, rinkti informaciją iš visur. Jie nori gauti informaciją ergonomišku būdu, pažiūrėję vieno puslapio apimties informacinį turinį, paįvairintą paveikslėliais“, – teigė jis.
Mediko teigimu, vaikai taip pat turi turėti galimybę padiskutuoti apie vakcinų naudą, galimas rizikas.
Savo ruožtu Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas teigė, kad kol kas Lietuvos pediatrų draugija nėra priėmusi rekomendacijos dėl 5–11 metų vaikų skiepijimo.
„Šiai dienai Europoje mūsų profesinės organizacijos, o pirmiausia – Europos pediatrų akademija, dar neturi vieningos nuomonės, kuri turėtų būti suformuota per keletą savaičių. (...) Aiškios rekomendacijos, tokios, kokią turime vaikams nuo 12 iki 18 metų, šiai dienai dar neturime“, – nurodė jis.
Ketvirtadalį užsikrėtimų sudaro vaikai
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugo Stankūno, šiuo metu epidemiologinė situacija šalyje „išlieka įtempta, tačiau žymiai geresnė, nei buvo prieš mėnesį“.
Jo teigimu, medikus labiausiai džiugina gerėjanti situacija ligoninėse: „Šios bangos pikas buvo pasiektas lapkričio 3 dieną, jeigu kalbame apie ligoninių užpildymą. Tuo metu buvo gydomi 1984 pacientai. Kaip šiomis dienomis matome, tas rodiklis svyruoja apie 1,3 tūkst. pacientų.“
M. Stankūnas pabrėžė, kad šiųmetinė koronaviruso banga pasižymi gana dideliu vaikų iki 19 metų sergamumu. Pernai panašiu metu vaikų susirgimai tarp naujų atvejų sudarė apie 6–7 proc., tuo metu šiemet prieš moksleivių atostogas ši dalis siekė daugiau nei 30 procentų.
Praktiškai kas trečias naujas atvejis buvo fiksuojamas tarp vaikų.
„Praktiškai kas trečias naujas atvejis buvo fiksuojamas tarp vaikų. Po mokinių atostogų tas procentas yra pakritęs, jei pasižiūrėtume praėjusios savaitės duomenis, vaikai sudarė apie ketvirtadalį atvejų“, – dėstė profesorius.
Anot M. Stankūno, nuo pandemijos pradžios ligoninėse iki spalio pabaigos Lietuvoje gydyta 39 tūkst. žmonių, iš jų – 1,2 tūkst. vaikų.
„Jei pabandytume pasižiūrėti rugsėjį–spalį, per tą laikotarpį buvo gydyti 405 vaikai. Na, mes tikrai matome, kad vaikučiai tikrai serga ir jų gydymui reikalinga stacionarinė pagalba“, – sakė jis.
Profesoriaus teigimu, nuo pandemijos pradžios reanimacijoje gydyta daugiau nei pusantro šimto vaikų.
Daugiausia ligoninėse gydyta vaikų iki penkerių metų, kitos amžiaus grupės sudarė nuo dešimtadalio iki penktadalio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 342 nauji atvejai, du žmonės mirė
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 342 nauji COVID-19 atvejai, du žmonės mirė, rodo ketvirtadienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Patarė, kaip užsiregistruoti ten, kur eilė pas gydytoją trumpesnė1
Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – opi šių dienų problema. Vis dėlto ligonių kasų gaunami gyventojų paklausimai dėl eilių taip pat rodo, kad neišnaudojame visų galimybių pas gydytojus patekti greičiau. Mat ne visi žino, k...
-
COVID-19 testai – nemokamai5
Iki kovo pabaigos Lietuvos Raudonojo Kryžiaus (LRK) Klaipėdos skyrius nemokamai dalija COVID-19 testus. Jų jau išdalinta per 10 tūkst. Likutis – nedidelis, tad norintieji įsigyti testų raginami nelaukti paskutinės šio mėnesio dienos...
-
Plečiamos slaugytojų atsakomybės – tam tikrais atvejais galėtų išrašinėti receptus ir siuntimus
Mažinant administracinę naštą gydytojams ir didinant sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja slaugytojų ir kitų šeimos gydytojų komandos narių atsakomybės ir teisių plėtimą.&n...
-
Kariuomenės sraigtasparnis iš užsienio į Kauną gabeno donoro organą6
Iš užsienio į Kauną buvo pergabentas donoro organas, pranešė Lietuvos kariuomenė. ...
-
Plungės gydymo įstaigose apsilankęs A. Dulkys pristatė planuojamas priemones, kurios mažins eiles ir krūvį gydytojams16
Pirmadienį, kovo 20 d., sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys lankėsi Plungės gydymo įstaigose: greitosios medicinos pagalbos stotyje, dviejose pirminės sveikatos priežiūros klinikose ir vietos ligoninėje. Kaip praneša Sveikatos apsaugos m...
-
Peršalimo ligos sugrįžo su trenksmu
Vasarį buvo stebimas peršalimo ligų atvejų mažėjimas, tačiau kovo mėnesį jos sugrįžo – medikai vėl fiksuoja augančius sergančiųjų skaičius. Vaistininkai pastebi, kad gyventojams tampa vis sudėtingiau atskirti – peršal...
-
Koloproktologas: vis dar susiduriame su mitu, kad tai labai baisus tyrimas2
Kauno klinikų gydytojas koloproktologas chirurgas Paulius Lizdenis pasakoja, kad pacientų gyvenimo kokybė dėl medicinos pažangos, specialistų profesionalumo net ir po sudėtingų operacijų nepalyginti geresnė nei anksčiau. Be to, žarnyno ligų apskri...
-
COVID-19 statistika Lietuvoje: 560 naujų atvejų, vienas žmogus mirė
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 560 naujų COVID-19 atvejų, vienas žmogus mirė, rodo antradienį paskelbti Valstybės duomenų agentūros duomenys. ...
-
Šiauliuose ir Visagine pasiektas sergamumo gripu ir kitomis infekcijomis epideminis lygis
Praėjusią savaitę padaugėjus sergančiųjų gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 epideminis sergamumo lygis pasiektas Šiaulių mieste bei Visagine. ...