Prezidentūra apie vaikų vakcinaciją: būtina stiprinti informavimą apie skiepus

Ruošiantis vaikų vakcinavimui nuo koronaviruso, būtina stiprinti informavimą apie skiepus, sako prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

„Reikalingi tam tikri veiksmai, kad vakcinacijos sistema būtų patobulinta, – spaudos konferencijoje antradienį teigė šalies vadovo atstovė. – (Susitikime diskutavome) apie būtinybę tobulinti vakcinavimo sistemą, įdiegiant tinkamą, kokybišką informavimo modelį.“

Taip I. Segalovičienė kalbėjo po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su Sveikatos ekspertų tarybos, Lietuvos pediatrų draugijos nariais, Seimo ir Vyriausybės atstovais.

Pasak patarėjos, nesant tinkamo informavimo, jo vietą gali užimti dezinformacija, melagienos.

Europos vaistų agentūrai praėjusį mėnesį rekomendavus skiepyti 5–11 metų vaikus, Sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad vaikų vakcinavimas turėtų prasidėti antroje gruodžio pusėje.

„Informaciniai paketai“

I. Segalovičienės teigimu, tėvams ir vaikams turi būti užtikrinta lengva ir aiški prieiga prie oficialios informacijos.

„Pagrindinis pandemijos valdymo puslapis yra koronastop.lt. Ir būtent jame beveik neturime informacijos apie vaikų skiepijimą, kuri būtų pritaikyta tėvams, vaikams, mokytojams ir gydytojams“, – kalbėjo patarėja.

Pasak jos, praėjusią savaitę Šalčininkuose apsilankęs G. Nausėda susitiko su vakcinavimą vykdančiais medikais. Jie šalies vadovui teigė pasigendantys profesionalios ir periodinės informacijos, galinčios padėti atremti „įvairiausius pacientų klausimus, kurie yra kilę iš melagienų, dezinformacijos“.

Kauno regiono COVID-19 ligos valdymo grupės vadovas, vaikų gydytojas Vaidotas Gurskis spaudos konferencijoje teigė, jog reikėtų sudaryti „informacinius paketus“ tėvams, gydytojams, mokytojams ir vaikams.

Aiškios rekomendacijos, tokios, kokią turime vaikams nuo 12 iki 18 metų, šiai dienai dar neturime.

„Jei kalbame apie informacinį paketą vaikams, turime turėti omeny, kad vaikai gal nelabai turi noro naršyti po įvairius tinklalapius, rinkti informaciją iš visur. Jie nori gauti informaciją ergonomišku būdu, pažiūrėję vieno puslapio apimties informacinį turinį, paįvairintą paveikslėliais“, – teigė jis.

Mediko teigimu, vaikai taip pat turi turėti galimybę padiskutuoti apie vakcinų naudą, galimas rizikas.

Savo ruožtu Kauno klinikų Vaikų ligų klinikų vadovas profesorius Rimantas Kėvalas teigė, kad kol kas Lietuvos pediatrų draugija nėra priėmusi rekomendacijos dėl 5–11 metų vaikų skiepijimo.

„Šiai dienai Europoje mūsų profesinės organizacijos, o pirmiausia – Europos pediatrų akademija, dar neturi vieningos nuomonės, kuri turėtų būti suformuota per keletą savaičių. (...) Aiškios rekomendacijos, tokios, kokią turime vaikams nuo 12 iki 18 metų, šiai dienai dar neturime“, – nurodė jis.

Ketvirtadalį užsikrėtimų sudaro vaikai

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Mindaugo Stankūno, šiuo metu epidemiologinė situacija šalyje „išlieka įtempta, tačiau žymiai geresnė, nei buvo prieš mėnesį“.

Jo teigimu, medikus labiausiai džiugina gerėjanti situacija ligoninėse: „Šios bangos pikas buvo pasiektas lapkričio 3 dieną, jeigu kalbame apie ligoninių užpildymą. Tuo metu buvo gydomi 1984 pacientai. Kaip šiomis dienomis matome, tas rodiklis svyruoja apie 1,3 tūkst. pacientų.“

M. Stankūnas pabrėžė, kad šiųmetinė koronaviruso banga pasižymi gana dideliu vaikų iki 19 metų sergamumu. Pernai panašiu metu vaikų susirgimai tarp naujų atvejų sudarė apie 6–7 proc., tuo metu šiemet prieš moksleivių atostogas ši dalis siekė daugiau nei 30 procentų.

Praktiškai kas trečias naujas atvejis buvo fiksuojamas tarp vaikų.

„Praktiškai kas trečias naujas atvejis buvo fiksuojamas tarp vaikų. Po mokinių atostogų tas procentas yra pakritęs, jei pasižiūrėtume praėjusios savaitės duomenis, vaikai sudarė apie ketvirtadalį atvejų“, – dėstė profesorius.

Anot M. Stankūno, nuo pandemijos pradžios ligoninėse iki spalio pabaigos Lietuvoje gydyta 39 tūkst. žmonių, iš jų – 1,2 tūkst. vaikų.

„Jei pabandytume pasižiūrėti rugsėjį–spalį, per tą laikotarpį buvo gydyti 405 vaikai. Na, mes tikrai matome, kad vaikučiai tikrai serga ir jų gydymui reikalinga stacionarinė pagalba“, – sakė jis.

Profesoriaus teigimu, nuo pandemijos pradžios reanimacijoje gydyta daugiau nei pusantro šimto vaikų.

Daugiausia ligoninėse gydyta vaikų iki penkerių metų, kitos amžiaus grupės sudarė nuo dešimtadalio iki penktadalio.

 



NAUJAUSI KOMENTARAI

nuomonė

nuomonė portretas
Prezidentūra turėtų giliau pažvelgti į šią situaciją. Pasaulio mokslininkai kalba visai ką kitą dėl skijimo.. Jie neneigia skiepu ,tačiau nurodo kitus kriterijus skiepijimui. Negalima vienareikšmiškai vykdyti PSO nurodymus.

Žilvinas Ručys

Žilvinas Ručys portretas
lietuvos prezidentūra yra lietuvos blogis , sėdi ten kliurkos prezidentai ir žiūri kaip apvoginėjama Lietuva . O vaikų ir suaugusių skiepijimas yra nusikaltimas , skiepai tik sustiprins virusą ir atsiras daugiau naujų rūšių , to trokšta gamintojai o šiuo atveju ir prezidentūra su seimu . Papildomas nusikaltimas prieš vaikus

Lauris

Lauris  portretas
Koke stipri informacija apie šudo marmalo vakcinas kurios gali padaryti vaikus neigaleis ir numirti nuo vakcinos
VISI KOMENTARAI 6

Galerijos

Daugiau straipsnių