Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas ketvirtadienį sušaukė ekspertų komitetą, kad šis jam patartų, ar skelbti aukščiausio laipsnio pavojaus signalą, kokį tik gali duoti ši Jungtinių Tautų agentūra.

Beždžionių raupais iš esmės būdavo sergama tik Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, bet prieš kelis mėnesius padėtis pasikeitė. Nuo gegužės pradžios dauguma naujų atvejų užregistruota Vakarų Europoje.

Šiais metais PSO per 50 šalių pranešė apie daugiau nei 3 200 patvirtintų ligos atvejų ir vieną mirties atvejį.

„Ekstremaliųjų situacijų komitetas išreiškė didelį susirūpinimą dėl dabartinio protrūkio masto ir greičio“, – atkreipdamas dėmesį į daug nežinomųjų dėl plitimo ir duomenų spragas, sakė Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

„Jie man patarė, kad šiuo metu šis įvykis nelaikytinas tarptautinio masto ekstremalia visuomenės sveikatai situacija,.. tačiau pripažino, kad pats komiteto sušaukimas atspindi didėjantį susirūpinimą dėl tarptautinio beždžionių raupų plitimo“, – nurodė PSO vadovas.

Jo teigimu, reikia imtis skubių veiksmų, kad būtų sustabdytas tolesnis beždžionių raupų plitimas, pasitelkiant priežiūrą, kontaktų sekimą, pacientų izoliavimą ir priežiūrą bei užtikrinant vakcinų ir gydymo prieinamumą rizikos grupėms.

Sergantiesiems beždžionių raupais pasireiškia tokie simptomai kaip karščiavimas, raumenų skausmas, limfmazgių patinimas, šaltkrėtis, išsekimas ir į vėjaraupius panašus bėrimas ant rankų ir veido.