Savižudybių kreivė uostamiestyje stebina net specialistus. Jie neranda logiško paaiškinimo, kodėl vienais metais nusižudžiusiųjų skaičius viršija įprastą statistinį šalies vidurkį, o kas antrus metus liūdnojoje statistikoje būna įrašytas nulis.

Šokinėjanti statistikos kreivė

Aštuntus metus veikiančios psichologinės pagalbos telefonu „Vilties linija“ koordinatorė Violeta Kniukštienė pastebi, kad klaipėdiečiams sunkiausias metas buvo prieš trejus metus.

Per patį ekonominės krizės piką skambinančiųjų į psichologinės pagalbos liniją buvo gerokai daugiau nei įprasta.

Savižudybių tais metais taip pat užfiksuota daugiau. Tačiau pastaruosius kelerius metus liūdnoji statistika keičiasi – pakeliančiųjų prieš save ranką mažėja.

Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro direktorė Ineta Pačiauskaitė atkreipė dėmesį, kad savižudybių statistinių duomenų kreivė vienais metais stipriai pakyla, o kitais – gerokai nukrinta.

Kas antri metai Klaipėdoje neužfiksuojama nė vienos savižudybės.

Prieš kelerius metus atlikta dešimtokų apklausa atskleidė, kad apie 2 proc. moksleivių galvoja apie savižudybę. Per 80 proc. dešimtokų tokių minčių neturėjo.

Tačiau beveik 10 proc. apklaustųjų paauglių prisipažino, kad dažnai neturi su kuo pasikalbėti.

Trūksta žinių apie šeimą

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas Aleksandras Slatvickis šmaikštavo, kad psichiatras nėra šeimyninių santykių specialistas. Tačiau jis pastebi, kad daugeliui jaunuolių trūksta žinių apie šeimą, vaikų auklėjimą.

A.Slatvickio manymu, šios žinių spragos neišvengiamai atsiliepia tarpusavio santykiams. Problemas šeimoje ar santykiuose kaip blogos savijautos priežastį įvardija daugelis, kurie kreipiasi psichologinės pagalbos.

Emocijas slopina kvaišalais

A.Slatvickis siūlė atskirti savižudžių ir bandžiusiųjų prieš save pakelti ranką statistiką. Kodėl pastarieji ryžtasi šiam žingsniui, dažniausiai taip ir lieka nežinoma.

Psichiatras nesutinka su paplitusia nuomone, kad savižudybės priežastimi dažniausiai tampa kvaišalai arba psichikos sutrikimai.

Sergantieji psichikos ligomis sudaro tik nedidelę dalį tarp nusižudžiusiųjų.

Kaip paaiškino medikas, psichikos ligonis prieš save ranką pakelia nebent pablogėjus būklei. Taip dažniausiai nutinka, kai pacientas nesilaiko gydymo plano, nevartoja paskirtų vaistų.

Psichiatras paneigė ir kitą paplitusį stereotipą, kad žudytis linkę priklausomi nuo kvaišalų arba alkoholio žmonės.

Išsikalbėjus mažėja įtampa

V.Kniukštienė pastebi, kad į psichologinės pagalbos liniją dažniausiai skambina vyresni nei 30 metų žmonės. Jie skundžiasi tarpusavio santykiais, netektimis, išgyvenama krize. Penktadalis skambinančiųjų galvoja apie savižudybę.

"Savižudybė – daugialypis ir sudėtingas reiškinys, kai sunku išskirti vieną priežastį. Savižudybė – noras pabėgti nuo didelės įtampos, o ne noras atsisveikinti su gyvenimu", – paaiškino psichologė.

Paskambinusiajam į Psichologinės pagalbos liniją žmogui svarbiausia yra išsikalbėti ir nekaupti neigiamų jausmų. Pasak specialistės, tuomet mažėja įtampa ir lengviau rasti sprendimus.

Pastebima, kad skambučių daugiausia sulaukiama vakare nuo 20 val. iki 2 val. nakties. Savižudybės dažniausiai įvyksta naktimis ir paryčiais.

Ieškoti pagalbos vis dažniau ryžtasi vyrai, nors pastarąjį pusmetį skambinančių skaičius tarp vyrų ir moterų buvo apylygis.

Per metus vidutiniškai sulaukiama apie 15 tūkst. skambučių. Daugiausia jų būta 2009 metais, įsibėgėjus ekonominei krizei. Tuo pat metu uostamiestyje savižudybių padvigubėjo.

Atsako ne visiems

"Vilties linijos" koordinatorė apgailestavo, kad nemažai daliai ieškančiųjų pagalbos taip ir nepavyksta prisiskambinti – atsakoma į vieną skambutį iš penkių. Vienas pašnekovas konsultuojamas apie valandą.

Galimybę padėti didesnei daliai žmonių stabdo finansinės problemos. Nors prieš šešerius metus Lietuvoje ištisą parą pradėjusi veikti pirmoji psichologinės pagalbos linija pagalbą teikia visos šalies gyventojams, tačiau ją finansuoja Klaipėdos miesto savivaldybė.

Iš specialios programos psichologinės pagalbos linijai per metus skiriama apie 100 tūkst. Tam, kad į telefonų skambučius galėtų atsiliepti dar vienas specialistas, papildomai reikėtų skirti apie 30–40 tūkst. litų.

Darbo krūvį į skambučius atsakinėjantys uostamiesčio psichologai dalijasi su kolegomis iš Telšių. Pastarieji prie telefono budi dienomis nuo 8 iki 20 val.

Kai gavus papildomą finansavimą prie telefono vienu metu budėjo du specialistai, skambučių buvo sulaukiama dvigubai daugiau.

Situacija Klaipėdoje

Nuo 2010 metų mieste savižudybių mažėja. Palyginti su situacija 2001 metais, savižudybių sumažėjo tris kartus. Tačiau 2009-aisiais įvyko dvigubai daugiau savižudybių nei įprasta. Kas dveji metai uostamiestyje neužfiksuojama nė vienos savižudybės. Tačiau kas antri metai nusižudo daugiau klaipėdiečių nei fiksuojamas Lietuvos vidurkis, tenkantis 10 tūkst. gyventojų. Tuomet savo noru iš gyvenimo pasitraukia 6 klaipėdiečiai.

Savižudybių statistika Lietuvoje

2012 metais per pirmą pusmetį savo noru iš gyvenimo pasitraukė 470 gyventojų. Pernai per tą patį laikotarpį – 496.

2011 metais nusižudė 1 018 žmonių

Vidutiniškai per mėnesį Lietuvoje nusižudo iki 100 lietuvių

Psichologinė pagalba

"Vilties linija" psichologinė anoniminė pagalba telefonu – 116 123 suaugusiesiems (dirba kasdien visą parą)

Jaunimo linija – 8 800 28888

Vaikų linija – 8 800 11111

Pagalbos moterims linija – 8 800 66366

Linija "Doverije" (pagalba teikiama rusų kalba) – 8 800 77277

Dingusių žmonių šeimų paramos centras – 8 800 26161, (8 5) 277 3135

Visi skambučiai nemokami