Profesorius: kai kurių ribojimų atlaisvinimo gali tekti laukti iki vasaros vidurio

  • Teksto dydis:

„Ar yra duomenų karantino atlaisvinimams? – socialiniame tinkle rašo profesorius Saulius Čaplinskas. – Jau visą mėnesį pandemijos pagreitis yra neigiamas – naujų atvejų ir teigiamų testų per septynias dienas sumažėjo dešimtadaliu. Tai koreliuoja su moksliniais duomenimis, kai ribojimų didžiausias efektas koronaviruso plitimui pasimato maždaug po mėnesio.“

Anot užkrečiamųjų ligų eksperto, jau mėnesį laikosi mažėjanti hospitalizuotų asmenų dinamika (14 proc. per pastarąją savaitę).  Gydymo ir intensyvios terapijos lovų užimtumas yra reikšmingai sumažėjęs ir siekia 54-59 proc. Mirčių nuo COVID-19 ligos mažėja. Pranešama, kad kovidinių lovų skaičius ne vienoje įstaigoje mažinamas, nes nebėra jų poreikio. Anot S. Čaplinsko, tai rodo, kad rizikos ligoninių perkrovimui faktiškai nėra. Be to, paskiepijus didelės rizikos grupes ir medikus, sergančiųjų sunkiomis COVID-19 ligos formomis, kuriems reikia hospitalizacijos, sumažės, todėl grėsmingų duomenų dėl ligoninių perkrovimo nėra.

„Kadangi visų rodiklių dinamika yra teigiama, t.y. gerėjanti, žmonės išmoko gyventi „naujoje realybėje“, o verslai pasirūpino savo darbuotojų ir klientų būtinų saugumo priemonių užtikrinimu, neaišku, kodėl negalimi atlaisvinimai ten, kur galima užtikrinti būtinas saugumo priemones? Kodėl scenarijuose remiamasi  tik pora epidemiologinių rodiklių, kurie yra paremti teoriniais skaičiais atitrūkus nuo realybės? Scenarijų schema yra tik teorinė, o rodikliai paimti „iš lubų“, neapima visapusių rodiklių, įskaitant ligoninių užimtumo, neatsižvelgta į esamus sergamumo skirtumus tarp savivaldybių. Kodėl visoms savivaldybėms taikomi vienodi suvaržymai, kai epidemiologinė situacija yra labai skirtinga? Kai kuriose savivaldybėse epidemiologiniai rodikliai skiriasi nuo 10 iki 16 kartų (pvz., Visaginas ir Jurbarkas, Rietavas ir t.t.). Kodėl Jurbarkas ar Šiauliai turi laukti, kol Vilnius pasieks analogiškus rodiklius? Iš epidemiologinės pusės, tai panašu, kad Vilnius Jurbarko rodiklius gali pasiekti tik vasaros viduryje, nes sostinėje daugiau rizikos veiksnių. Kodėl jau dabar negalima atidaryti muziejų, individualių sporto klubų treniruočių, viešojo maitinimo, grožio paslaugų, prekybos vietų, t.y. tų veiklų, kurios pasiruošę užtikrinti būtinus saugumo reikalavimus? Kodėl net ir gerai suvaldžiusioms infekcijos plitimą savivaldybėms reikia laukti nacionalinio, beveik dvigubai žemesnio, t.y. 200 atv./100 tūkst. gyventojų sergamumo rodiklio, nei yra dabar 381,7/100 tūkst.? Gal per du karantino mėnesius jau buvo galima paruošti higieninius – infekcijų kontrolės reikalavimus visoms ūkio subjektų veikloms? Daugelis verslų tikina, kad jie jau po pirmos bangos atsakingai ruošėsi, nes sekė medikų prognozes, kad antra banga bus, todėl jau yra investavę į apsaugos priemones ir pasiruošę saugiai dirbti“, – rašo profesorius.

Man įdomu, kokiais dar mistiniais argumentais remiasi ekspertai?

Po Vyriausybės pasitarimo žiniasklaidai buvo teigiama,  kad parduotuvės su atskiru įėjimu ir grožio salonai galėtų pradėti pamažu atsiverti nuo vasario 8 arba 10 d., ir tai esą priklausys pirmiausia nuo epidemiologinės situacijos ir nuo ekspertų patarimų. „Man įdomu, kokiais dar mistiniais argumentais remiasi ekspertai? Kodėl, pvz., vis dar draudžiama lauko prekyba, kur užsikrėtimo pavojus, laikantis saugumo reikalavimų, yra minimalus? Dar įdomiau, kad ekspertai kaukių dėvėjimo viešose atvirose erdvėse siūlo atsisakyti tik kai sergamumo rodiklis bus 50/100 tūkst. (B scenarijus). Tuo tarpu, kaukių dėvėjimą viešose atvirose erdvėse, kur nesibūriuoja žmonės, aš laikau pertekline priemone, kuri tam tikrais atvejais gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Juk ilgai dėvint kaukę lauke ji sudrėksta ir įėjus į uždarą patalpą jos filtracinės savybės yra sumažėjusios. Kaukių dėvėjimo pertekliniai reikalavimai turėtų būti peržiūrėti, o uždarose patalpose, kur rizika infekcijai plisti didelė, turėtų būti dėvimi respiratoriai, bet jokiu būdu ne medvilninės kaukės, – rašė S. Čaplinskas. – Ir dar. Ekspertų scenarijuje numatyta, kad atvejų skaičiui pasiekus 50/100 tūkst. ribą, būtų leidžiami renginiai uždarose erdvėse iki 50 žmonių, lauke – iki 100. Nepritariu. Reikia leisti renginius įvedant respiratorius, o dalyvių skaičius turi priklausyti nuo erdvės dydžio, kurioje vyks renginys. Taip pat, karantino scenarijuje B žadama vykdyti lokalius judėjimo ribojimus. Karantino švelninimo strategijoje planuojama, kad pasiekus sergamumo 100/100 tūkst. gyventojų per 14 dienų rodiklį, ribojamas asmenų judėjimas tik iš savivaldybių, kuriose sergamumas didesnis nei 100 atvejų. Pasiekus minėto rodiklio 50 atvejų ribą, būtų atsisakoma ribojimo judėti šalies savivaldybėse. Tačiau, kiek reikės laukti tokių skaičių? Ekspertai prognozuoja, kad 100 atvejų lygis bus pasiektas kovo pabaigoje – gegužės pradžioje (150 atv. – kiek anksčiau, kovo - balandžio viduryje). Vadinasi, remiantis ekspertų prognozėmis, karantino atlaisvinimų reikės laukti dar mažiausiai 1,5 mėn. (iki 150/100 tūkst.). O 50/100 tūkst. rodiklio, gal ir iki vasaros vidurio.“

Profesorius primena, kad kitos Baltijos šalys, turėdamos trečdaliu (Latvija) ar ketvirtadaliu (Estija) blogesnius sergamumo rodiklius, ryžosi laisvinti suvaržymus, yra sukūrusios ir dar rengia daugiau reglamentacijos, kad įvairios veiklos galėtų pradėti dirbti, laikantis naujų saugumo reikalavimų.

„Visko esmė – turėti kuo daugiau pandemijos valdymo įrankių ir nesimėgauti tik visos šalies užrakinimu - totaliais karantino ribojimais, kurie yra kraštutinė, laikina priemonė, duodanti laiko valdžiai parengti papildomas pandemijos valdymo priemones, kad vėliau nereikėtų karantino. Tuo tarpu Lietuvoje ekspertai, mano manymu, klaidina sprendimų priėmėjus ir gąsdina visuomenę savo teorinėmis spėlionėmis. Laisvinant ribojimus, sergamumo ar teigiamų testų skaičiaus rodikliai bus svarbūs, bet dar svarbesni bus ligoninių užimtumo rodikliai. Kurie, tikėtina, daugėjant imunitetą turinčių žmonių apimtims, nebus blogėjantys ir ligoninės galės teikti visas kitas, o ne tik kovidines,  paslaugas. Dar kartą primenu, kad kova su virusu neturi atnešti daugiau žalos, negu pats virusas“, – dėstė profesorius.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad šiuo metu tariamasi dėl spartesnio karantino atlaisvinimo atskirose savivaldybėse, kur koronaviruso epidemiologinė situacija geresnė nei visoje Lietuvoje.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 654 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 19 žmonių. Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1314 asmenų.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 185 tūkst. 601 žmogus, 135 tūkst. 406 asmenys pasveiko, 44 tūkst. 957 – tebeserga.

Nuo koronaviruso šalyje mirė 2908 žmonės.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
Neblūdykit o imkitės proto. Kaip nesuprantate, kad Koronas pats nepasibaigs ir kad su juo mums teks gyventi visą laiką?Mano draugų šeimos net trys jau persirgo nesikreipdamos niekur. Vieni užsikrėtė parduotuvėj kiti net nežino kur. Ir jūs manot kad tokia priemonė kai uždarot žmones namuose lyg kalėjime ir kvailai organizuojat judėjimą padės įveikti šią baisią pandemiją?Jau nekalbant kad žlugdot žmonių gyvenimus neleisdami jiems užsidirbti iš savo verslo

Optimistas

Optimistas portretas
Dar iki Naujųjų Metų nesulauksim.

CITATA IŠ SPAUDOS

CITATA IŠ SPAUDOS portretas
NET IR PO SK IEPI JI MOSI ,KA UK ĖS BUS PRIVALOMAS,NES IŠLIKS GALIMYBĖ IŠLIKTI V IR USO NE ŠIO TOJU . ŠALTINIS :Vaccinated individuals still need to wear masks — and other important vaccine information
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių