Prieš tėvo dieną A. Mamontovas kalbėjo apie urologinę vyrų sveikatą

  • Teksto dydis:

Laiku diagnozavus ir parinkus tinkamą gydymą 5 metų išgyvenamumas dėl prostatos vėžio yra beveik 100 proc., o jauniems vyrams būdingas sėklidžių vėžys taip pat tiesiogiai susijęs su tėvystės problema. Tėvo dieną pasitinkant Nacionalinio vėžio instituto (NVI) sode tradiciškai šnekėta apie vyrų sveikatą – apie vyresnio amžiaus vyrams labiau būdingą prostatos vėžį ir jaunus vyrus dažniau užklumpantį sėklidžių vėžį. Tėvo dienos išvakarėse memorialiniais suoleliais tradiciškai pagerbti iškilūs onkologai: radiologas prof. Viktoras Mamontovas ir ginekologas doc. Jonas Vaitkevičius.

Renginyje dalyvavęs Andrius Mamontovas prisiminė, jog tėvas norėjo, kad abu vaikai taptų medikais. „Bet jis padarė didžiulę klaidą, privedė mane šešiametį prie milžiniškos knygų spintos ir pasakė: vieną dieną tu visa tai perskaitysi ir išmoksi. Aš mintyse pasakiau, na, jau ne. Atsimenu tėtį, visiškai atsidavusį medicinai, savo veiklai. Jo gyvenimas sukosi aplink mediciną, jis visada galvojo, mintyse sprendė problemas. Man, vaikui, pasakojo apie tai, ką jis daro, rodė kaip įjungti rentgeno aparatą. Man buvo aštuoneri metai, kai po pamokų atėjęs į institutą Užupyje, galėjau įjungti rentgeno aparatą ir peršviesti pastatytą pacientą. Ligonis net nežinojo, kad tyrimą atliko vaikas“, – apie tėtį prisiminimais pasidalijo Andrius Mamontovas.

Sveikindamas susirinkusius NVI direktoriaus pavaduotojas klinikai prof. Saulius Cicėnas pasakė, jog Tėvo dieną, kurios metu ne tik raginame vyrus nenumoti ranka į savo sveikatą, profilaktiškai tikrintis dėl urologinių piktybinių susirgimų, bet ir atidarome memorialinius suolelius onkologijos srities autoritetams atminti. „Tėvas yra labai svarbus kiekvieno mūsų gyvenime – jis gali suprasti, pabarti, atjausti, gali nurodyti kelią, kuriuo mums reikia eiti. Tėvas visada džiaugiasi, jei vaikai eina jo keliu. Na, o žiūrint į priekį, visada reikia prisiminti praeitį. Mes žiūrime į savo mokytojus, į tą patyrimą ir patirtį, kuriuo remiantis mes einame toliau“, – sakė prof. S. Cicėnas.

Onkologijoje svarbus darbų tęstinumas

Pasak profesoriaus S. Cicėno, be įvairių kartų klinicistų ir mokslininkų darbų tęstinumo neįsivaizduojama šiandien onkologijos mokslo pažanga ir jos sąlygotos inovacijos klinikoje. „Tai ne tušti žodžiai – už jų stovi didžiulis arsenalas naujų diagnostikos ir gydymo įrankių, kurie ateina į gydymo praktiką ir yra naudojami piktybinių navikų diagnostikai, mūsų pacientų gydymui, geresnei jų gyvenimo kokybei, gyvenimo trukmės pailginimui.

Prof. Viktoras Mamontovas – radiologas, ilgametis NVI Diagnostinės radiologijos klinikos vadovas, onkologinės radiologijos mokyklos Lietuvoje kūrėjas, novatorius. Didžiulis Viktoro Mamontovo indėlis ir rengiant radiogijos bei onkologijos šakos doktorantus – parengė 18 medicinos mokslo daktarų. Buvo Argentinos La Platos onkologijos centro Garbės profesorius, Ispanijos Saragosos universiteto Garbės dėstytojas, Prahos Karlo universiteto užsienio aktyvo narys. Platus mokslinių interesų ratas neužgožė profesoriaus humoro jausmo, jis buvo kuklus ir nuoširdus mokytojas bei ištikimas kolega.

Doc. dr. Jonas Vaitkevičius – gydytojas ginekologas, itin nuoširdžiai tarnavęs pacientams, onkoginekologijos srities mokslininkas, plačios erudicijos onkologas, ilgametis NVI Ginekologijos skyriaus vedėjas, vyresnysis mokslo darbuotojas. „Pažindamas docentą Joną Vaitkevičių iš karto jauti, kad ne titulai, ne moksliniai laipsniai išaukština žmogų, o pirmiausia tai parodo jo paties žmogiškosios savybės – darbštumas, dėmesys kitam žmogui, sugebėjimas pakelti nuotaiką, sugrąžinti tikėjimą ir viltį dar ilgai gyventi, kai pačiam žmogui to padaryti tiesiog neįmanoma“, – taip prisiminė docentą J. Vaitkevičių amžininkė.

Tradicinis renginio partneris – Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugija. Jos prezidentas Paulius Rakštys dėkojo už puikią partnerystę ir bendradarbiavimą, taip pat pasidalijo savo kaip paciento istorija. „Dešimt metų buvau pacientas, kuriam taikytas stebėjimas. Iš tiesų, visus tuos metus save įsivaizdavau, kaip žmogų, vaikščiojantį lyg su granata kišenėje, kuriai ištrauktas žiedas. Na, ir atėjo metas, kai tyrimo metu buvo pastebėtas piktybinio proceso progresavimas. Man buvo atlikta laparoskopinė operacija. Noriu pabrėžti, jog labai svarbu pačiam pacientui atlikti viską, kas rekomenduojama po operacijos“, – pasakė P. Rakštys.

Kalbėdamas apie prostatos vėžio gydymo naujienas, Lietuvos urologų draugijos pirmininkas prof. Mindaugas Jievaltas pastebėjo, jog anksčiau pirmavusi inovacijų klausimais Lietuva tarp trijų Baltijos valstybių šiuo metu atsilieka. „Tiek Estija, tiek Latvija išgali taikyti savo pacientams modernias ištyrimo bei gydymo metodikas, o Lietuvoje neprasimušame per biurokratijos barjerus. Tikiuosi, kad surėmus pečius su pacientus atstovaujančiomis organizacijomis mums visgi pavyks“, – sakė prof. Mindaugas Jievaltas.

Vyrai kreipiasi dažnai per vėlai

Prostatos vėžys yra dažniausia vyrų onkologinė liga išsivysčiusiame pasaulyje ir Lietuvoje ir sudaro apie 15% visų vyrams diagnozuotų piktybinių navikų.

„Nors Lietuvoje vyksta ankstyvosios prostatos vėžio diagnostikos programa, visgi nemaža dalis pacientų kreipiasi pavėluotai dėl simptomatikos, kai liga yra išplitusi ir metastazavusi. Gydytojų urologų uždavinys – laiku diagnozuoti kliniškai reikšmingą prostatos vėžį. Nustačius ankstyvų stadijų prostatos vėžį ir laiku pasirinkus tinkamą gydymą, galima pasiekti labai gerų rezultatų – 5 metų išgyvenamumas dėl prostatos vėžio beveik 100 procentų“, – sakė NVI Urologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys. Pagal prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programos aprašą 50–69 m. amžiaus vyrai – o jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis – nuo 45 metų, vieną kartą kas 2 metus turėtų nemokamai atlikti PSA lygio kraujyje tyrimą. Tais atvejais, kai iki 59 metų vyrų PSA kiekis ≤ 1 ng/ml, o vyresnių nei 60 metų PSA kiekis ≤ 2 ng/ml, paslauga teikiama ne dažniau kaip vieną kartą per penkerius metus.

Riziką susirgti didina paveldimumas

Labai svarbu žinoti savo šeimos istoriją. „Jei šeimoje prostatos vėžiu sirgo tėvas, brolis, o krūties vėžiu motina ir sesuo, vyrai ankščiau įtraukiami į prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą. Jiems rekomenduojama tikrintis nuo 45 metų“, – pabrėžė dr. A. Ulys.

Padidėjusią riziką susirgti prostatos vėžiu gali turėti vyrai, kurių giminėje moterys sirgo kiaušidžių vėžiu. Šie vyrai nukreipiami genetiko konsultacijai dėl BRCA genų mutacijos, kuri yra susijusi su minėtomis ligomis – prostatos, krūties ir kiaušidžių vėžiu. „Nustačius šias mutacijas reikalinga atidesnė priežiūra dėl galimo vėžio atsiradimo, kuris paprastai būna agresyvesnis. Gera naujiena, kad šiems pacientams esant pažengusiai ligai galimas individualizuotas gydymas naujais sukurtais vaistais“, – sakė dr. A. Ulys.

Sėklidžių vėžys – jaunų vyrų liga

„Tėvo dieną ypatingai aktualu kalbėti apie sėklidžių vėžį, kuris iš tiesų susijęs su tėvystės problema. Šiuo vėžiu paprastai serga jauni vyrai – dauguma pacientų yra 15–44 m. amžiaus. Labai svarbu keikvienam jaunam vyrui žinoti, kad ir jų amžiuje gali atsirasti tokia liga, todėl reikėtų nenumoti ranka į galimus šios ligos simptomus. Sėklidžių vėžiui būdingi mazgeliai vienoje ar abejose sėklidėse, sukietėjimai. Galimas neskausmingas sėklidės padidėjimas. Jei vyras pastebėjo panašių simptomų, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją urologą“, – sakė gydytojas urologas dr. Marius Kinčius.

Sėklidžių vėžio simptomus neretai galima supainioti ir su kitomis neonkologinėmis sėklidžių ligomis. Todėl kilus įtarimams būtina konsultuotis pas gydytoją. Sėklidžių vėžys diagnozuojamas atliekant paciento apžiūrą, remiantis echoskopijos, kompiuterinės tomografijos ir kraujo tyrimų rezultatais. „Jei aptinkamas piktybinis darinys, sėklidė yra šalinama, tiriama histologiškai – patvirtinama ligos forma. Priklausomai nuo vėžio stadijos, ligos išplitimo, pacientui papildomai gali būti reikalingas gydymas chemoterapija ar spinduline terapija“, – pasakojo dr. M. Kinčius.

Sėklidžių vėžys turi įtakos vaisingumui, todėl sužinojus diagnozę vertėtų pagalvoti apie spermos užšaldymą. „Sėklidžių vėžys neigiamai veikia spermatozoidų brendimą, maždaug ketvirtadalio sėklidžių vėžiu sergančių pacientų spermoje nerandama spermatozoidų. Kas antram pacientui spermoje randami pakitimai. Jei gydant ligą yra pašalinama viena sėklidė, vaisingumas dar labiau nukenčia. Chemoterapija ir spindulinė terapija gali dar labiau pagilinti vaisingumo problemą. Tiesa, po chemoterapijos praėjus 3-5 metams, vaisingumas gali pradėti atsistatyti, tačiau spermatozoidų natūraliam moters apvaisinimui gali neužtekti. Todėl vyrams prieš sėklidės šalinimo operaciją arba prieš chemoterapiją ar spindulinę terapiją rekomenduojama užšaldyti savo spermą. Ateityje užšaldytą spermą galima panaudoti dirbtiniam apvaisinimui“, – pasakojo dr. M. Kinčius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

matomai Mamutovuj susidejus su LGBTistais

matomai Mamutovuj susidejus su LGBTistais portretas
nustojo hemorojus funcionuot prasidejo kruvinos menstruacijos , stok Andriau kelnes nusimoves y tarpa tarp tu xoxolkiu kurios siknas raudonais dazais isiterlioje stovi ---busi savas tarp savu....

Kai pralaki

Kai pralaki portretas
inkstus tai gali jau ir apie urologinę sveikatą papostringaut:D)

Anonimas

Anonimas portretas
VOV koks grazus lietuvisko DOLBA.JOBO snukis
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių