Prieš krūties vėžį – patyrusių specialistų komanda

Diagnozuoja vis anksčiau

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas gydytojas onkologas-chemoterapeutas Alvydas Česas teigė, kad krūties vėžys – dažniausias piktybinis navikas tarp moterų ir sudaro 28,8 proc. visų naujai nustatytų onkologinių susirgimų atvejų Europoje per metus. Tai taip pat – ir dažniausia mirties nuo onkologinės ligos priežastis, siekianti 16,8 proc. mirties atvejų Europoje.

Remiantis Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Vėžio kontrolės ir profilaktikos centro duomenimis, 2011 m. Lietuvoje moterims buvo nustatytas 1 541 (17,6 proc.) naujas krūties vėžio atvejis. Klaipėdos universitetinės ligoninės duomenimis, uostamiestyje naujai nustatytų krūties vėžio atvejų skaičius siekia vidutiniškai 88 atvejus per metus ir svyruoja nuo 64 (2009 m.) iki 110 (2006 m.).

2006 m. stebėtas susirgimų skaičiaus padidėjimas, kuris veikiausiai yra susijęs su Lietuvoje pradėta taikyti profilaktine mamografine patikra. Didžiausias susirgimų skaičius nustatytas 60–64 metų amžiaus moterims, mažiausias – 15–34 metų.

Dažniausiai nustatoma krūties vėžio stadija yra antra, tačiau pastaraisiais metais didėja pirmosios stadijos susirgimų nustatymas, kuris, spėjama, yra susijęs su skaitmeninės mamografijos įdiegimu.

Sergant krūties vėžiu, vidutinis penkerių metų išgyvenamumas siekia 89 proc. Jei krūties vėžys lokalizuotas tik krūtyje – 99 proc., jei išplitęs į sritinius (pažasties) limfmazgius – 85 proc., esant atokioms metastazėms – 26 proc.

Pagerėjusi ligos diagnostika, įdiegta atrankinė patikra, tobulėjantys gydymo metodai pailgino moterų gyvenimo trukmę. Anot ligoninės medikų, kuo anksčiau onkologinis susirgimas aptinkamas, tuo greičiau galima pradėti gydyti ir taikyti krūtis tausojančius gydymo metodus.

Vis didesniam skaičiui moterų krūties vėžys nustatomas anksti, o tai leidžia jas sugrąžinti į gyvenimą, apsaugoti nuo sunkių šios ligos padarinių. Jų gyvenimo kokybė gerėja, o trukmė ilgėja.

Padeda profesionali komanda

Jau keleri metai Klaipėdos universitetinėje veikia Krūtų chirurgijos sektorius, vėžio tyrimų srityje specializuojasi gydytojai genetikai ir patologai. Ligoninės stacionare kasmet gydoma daugiau kaip 700 pacientų, sergančių krūties vėžiu, ir šis skaičius vis didėja.

Krūties vėžiu sergančių pacientų gydymas patikėtas ne pavieniams gydytojams, o daugiaprofilinei komandai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikoje kiekvieną savaitę vyksta daugiadisciplininės gydytojų komandos pasitarimai (vadinamieji konsiliumai), kurių metu, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, skiriamas kiekvienos moters ligos atvejui specifiškas gydymas.

Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemo- ir radioterapeutai, bet ir gydytojai plastikos chirurgai, akušeriai-ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai, gydytojai genetikai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės onkologų komanda yra viena darniausių ir geriausių Lietuvoje. Aktyviai vykdomas mokslinis tiriamasis darbas, įdiegiamos naujos medikamentų panaudojimo technologijos, naujos kartos spindulinė terapija.

Tyrimo metodas – individualus

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytoja chirurgė dr. Agnė Čižauskaitė dažnai būna pirmoji, sutinkanti pacientę ligoninės konsultaciniame skyriuje.

Atvykusioms moterims pirmiausia atliekamas klinikinis ištyrimas. Tyrimo metu gydytojas chirurgas apžiūri ir čiuopia krūtis, tirdamas įvertina jų formą, simetriją, odos, spenelių pakitimus, čiuopia liaukos konsistenciją, ieško sukietėjimų.

Čiuopiant taip pat įvertinami ir vadinamieji sritiniai limfmazgiai, esantys pažastyse, kurie surenka limfą iš krūties audinio.

Nors patyręs specialistas gali įvertinti krūtų pakitimus, tačiau taip pat reikalingi ir instrumentiniai tyrimai, sukuriantys vaizdinius tų pakitimų paveikslus. Tiksliausias ir dažniausiai naudojamas tyrimo metodas yra krūties rentgeno nuotrauka, kuri daroma suspaudus krūtį dvejomis kryptimis, vadinama – mamografija. Toks tyrimas yra privalomas moterims nuo 50 iki 69 metų amžiaus.

Kitas tyrimo metodas yra ultragarsinis (echoskopinis) krūtų tyrimas, kuris yra svarbiausias jaunų moterų bei mamografijos metu nustatytų pokyčių patikslinimo tyrimo metodas. Dar taikomas magnetinio rezonanso tyrimas. Tai brangus tyrimo metodas, turintis griežtai apibrėžtas indikacijas, tokias kaip nustatyta geno mutacija, kuri padidina tikimybę susirgti krūties vėžiu, ir kitas.

Identifikuoja gydytojas patologas

Nustačius bet kokį įtarimų keliantį pakitimą reikia jį identifikuoti. Tokiu atveju gydytojas patologas mikroskopu ir specialiais dažais paimtame mėginyje turi nustatyti vėžines ląsteles.

Kokiu būdu ląstelės išgaunamos, pasitaręs su paciente, sprendžia gydytojas.

Tai galima atlikti švirkšto pagalba (aspiracinė punkcinė biopsija), išpjovus nedidelį audinio stulpelį specialios storos adatos (stulpelinė biopsija) ar vakuumo (vakuuminė biopsija) pagalba ar tiesiog pašalinus gabalėlį audinio operaciniu būdu (ekscizinė biospija).

Jei ligonei patvirtinama krūties vėžio diagnozė, jos tolimesnis gydymas sprendžiamas daugiadisciplininiame gydytojų aptarime, kuriame parenkamas jai asmeniškai labiausiai tinkamas gydymas.

Pažangi diagnostika

Krūties vėžio gydymas paremtas trimis svarbiausiais gydymo metodais, tai – chirurginis, spindulinis bei chemoterapinis gydymas, arba šių metodų kombinacija. Šiuo metu chirurginis gydymas taiko pažangiausius plastinės chirurgijos ir branduolinės medicinos metodus. Tai leidžia moteriai ne tik išsaugoti ar pagerinti savo kūno įvaizdį, tačiau neretai ir išvengti tokių gyvenimo kokybę bloginančių veiksnių kaip krūties netekimas (mastektomija) ar rankos sutinimas (limfedema).

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje naudojami pažangiausi branduolinės diagnostikos metodai – radioaktyvaus technecio izotopo pritaikymas pažasties limfmazgių būklei įvertinti. Pažangūs spindulinio gydymo metodai bei individualizuotas chemoterapinis gydymas leidžia pasiekti jau minėtus aukštus šios ligos išgyvenamumo rodiklius.

Priežastys, lemiančios krūties vėžį, yra skirstomos į genetiškai nulemtas ir galimas koreguoti. Nulemtos priežastys – ankstyvos menstruacijos, vėlyva menopauzė, krūties vėžio atvejai šeimoje, anksčiau buvę krūties susirgimai, specifinių genų (BRCA-1 ir 2), galinčių nulemti padidintą tikimybę sirgti krūties ir kiaušidžių vėžiu, mutacijos ir kt.