Blogai jaučiatės? Kankina nuovargis, sulėtėjęs mąstymas, nemiga, dirglumas, širdies plakimas, išsausėjo oda, lūžinėja nagai, kamuoja vidurių užkietėjimas, menstruacijų sutrikimai, negalite pastoti? Išsitirkite skydliaukę.

Kamuoja 20 proc. žmonių

Skydliaukės ligos – vienos labiausiai paplitusių pasaulyje. Jos nustatomos dviem iš dešimties Lietuvos gyventojų. Moterims penkis kartus dažniau nei vyrams randama hipotireozė (sulėtėjusi skydliaukės veikla).

Skydliaukė – nedidelė hormonus (tiroksiną, trijodtironiną) gaminanti liauka. Šie hormonai reguliuoja medžiagų apykaitą, palaiko kūno temperatūrą, gyvybingumą bei bendrą mūsų savijautą. Taip pat jie atsakingi už visavertę psichikos raidą, atmintį, širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, odos būklę, neurologines funkcijas, cholesterolio apykaitą, kaulų tvirtumą, žarnyno, inkstų, lytinę veiklą ir t.t.

Ligos priežasčių – daugybė

Skydliaukės veikla paprastai sutrinka, jei organizme trūksta jodo, kuris būtinas hormonų gamybai. Skydliaukės ligų priežastis gali slypėti paveldimume, išorės faktoriuose (stresas, infekcijos, gyvenimas nepalankiose zonose). Skydliaukė labai jautriai reaguoja į aplinkos ir išorinius veiksnius, todėl jos veiklą gali sutrikdyti nėštumas, brendimas, klimaksas, stresas, lėtinė infekcija, aplinkos užterštumas ir daugelis kitų veiksnių.

Gamina per mažai

Jei skydliaukės hormonų kiekis yra per mažas, žmogus serga hipotireoze. Tai labiausiai paplitusi skydliaukės liga Lietuvoje.

Ligonis jaučia bendrą silpnumą, fizinių jėgų stoką, būna blogos nuotaikos. Jį vargina vangumas, mieguistumas, greitas nuovargis, didėja svoris, kurio nepavyksta numesti, nors apetitas sumažėjęs. Dėl hipotireozės žmonės netoleruoja šalčio, oda tampa vėsi, sausa, pleiskanojanti, sumažėja prakaitavimas, pradeda slinkti plaukai, retėja širdies susitraukimai, nuolat užkietėja viduriai, balsas tampa grubus, prikimęs, moterims gausėja mėnesinės, jos tampa ilgesnės ir nereguliarios.

Hormonų – per daug

Jei skydliaukės veikla padidėjusi, žmogus serga hipertireoze. Dažnam pacientui padidėja skydliaukė, atsiranda rankų ir viso kūno drebulys. Liga pasireiškia padidėjusiu nervingumu, nerimu, nemiga, bendru silpnumu, raumenų silpnumu, širdies plakimu ar ritmo sutrikimais. Žmogus labiau prakaituoja, netoleruoja šilumos, jam krinta svoris, nors apetitas padidėja. Sergantįjį kamuoja troškulys ir padažnėjęs šlapinimasis, viduriavimas, slenkantys plaukai, lūžinėjantys nagai, moterims trinka mėnesinių ciklas, o nėštumas gali baigtis persileidimu.

Dažnai simptomų nejaučia

Tačiau skydliaukės pokyčių gali būti ir tuomet, kai žmogus jokių simptomų nejaučia.

Pusei iš pacientų liga yra diagnozuojama pavėluotai. Nes skydliaukės ligų simptomai dažnai palaikomi natūraliais senėjimo požymiais ir dėl to ilgai nenustatoma tikroji negalavimo priežastis.

Kadangi dauguma skydliaukės ligos simptomų yra neryškūs, labai svarbu kiekvienam žmogui pačiam atkreipti dėmesį į ligos požymius ir laiku pasitikrinti.

Informatyviausi skydliaukės ligų diagnostikoje yra laboratoriniai tyrimai. Įtariant hipo- ar hipertireozę tikslinga atlikti TTH bei LT4 tyrimus.

TTH – tirotropinis hormonas. TTH skatina skydliaukę išskirti gaminamus hormonus į kraują. Esant hipertireozei – TTH kiekis sumažėja, esant hipotireozei – padidėja (retais atvejais gali sumažėti).

FT4 – laisvas tiroksinas. Esant hipertireozei – FT4 kiekis didėja (90proc.atvejų), esant hipotireozei – mažėja.

Diagnozė tikslinama papildomai atliekant FT3 (laisvo trijodtironino), ATPO (antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę) nustatymą kraujyje, skydliaukės echoskopija, esant reikalui – skydliaukės audinio biopsija.

Nustačius diagnozę skiriamas atitinkamas gydymas.

Tad jei jaučiatės pavargę, vysta grožis, verta ne ragauti visus papildus iš eilės, pirkti vis brangesnius kremus ir šampūnus ar eiti pas psichiatrą, o tiesiog surasti priežastį ir ją pašalinti.