Po piktnaudžiavimo atvejų sugriežtino medicinos paslaugas Ukrainos pabėgėliams

Situacijos liudininke tapusi „Kauno dienos“ skaitytoja suabejojo, ar dokumentų neturėjusiai pabėgėlei iš Ukrainos pagrįstai nebuvo suteiktos paslaugos šeimos klinikoje. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia, kad tokiais atvejais dokumentai būtini. Sveikatos priežiūros įstaigų atstovai užsimena apie bandymus piktnaudžiauti.

Migracijos departamentas – pirmiausia

„Buvau situacijos liudininkė, kai privačioje šeimos klinikoje medicinos paslaugos nebuvo suteiktos iš Ukrainos pabėgusiai mamai su vaiku. Moteris neturėjo nei savo ar vaiko asmens dokumentų, nei Migracijos departamento išduodamų laikinų dokumentų. Klinikos darbuotoja moteriai aiškino, kad be jų paslaugų neteiks. Ar teisi buvo sveikatos priežiūros įstaiga?“ – klausia kaunietė Vilija. Pasak moters, minėta šeimos klinika yra pirminio lygio sveikatos priežiūros paslaugas teikianti įstaiga, turinti sutartį su teritorine ligonių kasa.

Iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atsakymo aiškėja, kad medicinos paslaugos tokiu atveju galėjo būti nesuteiktos pagrįstai. Mat, pasak SAM atstovų, pabėgėliai iš Ukrainos, norėdami gauti neskubias medicinos paslaugas, privalo pateikti Migracijos departamento išduodamą kodą.

Kaip teigė SAM Spaudos tarnybos vyriausiasis specialistas Julijanas Gališanskis, nuo karo pabėgę Ukrainos gyventojai visų pirma turėtų užsiregistruoti Migracijos departamente, kur kiekvienam užsiregistravusiam asmeniui suteikiamas elektroninės sveikatos istorijos (ESI) kodas. „Šis kodas yra nurodomas užsieniečiui išduodamoje registracijos kortelėje ir yra naudojamas pacientui identifikuoti e.sveikatos sistemoje, kai asmuo kreipiasi į gydymo įstaigą.

Jeigu asmuo su savimi neturi ESI kodo (pamiršo, pametė ar pan.), jis e.sveikatoje gali būti identifikuojamas pagal vardą ir pavardę, gimimo metus arba turėtų būti ieškoma individualaus sprendimo. Jeigu asmuo neužsiregistravo Migracijos departamente ir negavo ESI kodo, jam yra teikiama tik skubioji medicinos pagalba“, – tvirtino J.Gališanskis.

Skubioji pagalba teikiama, pavyzdžiui, gimdymo, traumų, infarkto, insulto ir pan. atvejais.

Jeigu asmuo neužsiregistravo Migracijos departamente ir negavo ESI kodo, jam teikiama tik skubioji medicinos pagalba.

Kaip praneša SAM, Migracijos departamente užsiregistravusiems asmenims (užsieniečiams) teikiamas platesnis spektras sveikatos priežiūros paslaugų: skubiosios medicinos pagalbos paslaugos; nėštumo priežiūra; pagalba prasidėjus gimdymui; imunoprofilaktika nuo COVID-19 koronaviruso infekcijos; nepilnamečių profilaktinis patikrinimas ir skiepijimas pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių; kitos būtinos I, II ir III lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių nesuteikus paciento sveikatos būklė galėtų pablogėti tiek, kad jiems prireiktų skubiosios medicinos pagalbos paslaugų.

Atskirti pelus nuo grūdų

Kauno miesto poliklinikos (KMP) direktorius Paulius Kibiša informavo, kad iki penktadienio vidudienio į skirtingus KMP padalinius kreipėsi 96 pabėgėliai iš Ukrainos. „Jie visi buvo konsultuoti, jiems papildomai suteiktos 158 paslaugos. Į šį skaičių įeina ir gydytojų specialistų konsultacijos, ir tyrimai“, – pašnekovo teigimu, paslaugos teiktos ir suaugusiesiems, ir vaikams, tačiau sunkių atvejų nebuvo.

KMP direktorius atkreipė dėmesį, kad iš pradžių iš atvykusiųjų iš Ukrainos nebuvo prašoma tam tikrų dokumentų. „Kol tokių žmonių buvo nedaug ir nebuvo SAM sprendimų, priimdavome visus nemokamai. Dabar priimame tik turinčius Migracijos departamento išduodamus dokumentus, nes buvo piktnaudžiavimo atvejų – tokias paslaugas bandė gauti ne vien pasitraukusieji iš Ukrainos, – užsiminė P.Kibiša, tačiau daugiau apie bandymus piktnaudžiauti nedetalizavo. – Be to, atsirado ir SAM reikalavimas iš Ukrainos pasitraukusiems asmenims paslaugas teikti tik turint minėtus dokumentus. Juk jei žmogus nepateikia šių dokumentų, mes informacijos apie suteiktas paslaugas negalime suvesti į e.sveikatos sistemą. Migracijos departamentas tam ir dirba dabar, kad tokiais atvejais atskirtų pelus nuo grūdų – iš karo alinamos šalies pasitraukusius žmones nuo bandančių pasinaudoti tokiems asmenims teikiamomis paslaugomis.“

Sulaukė: Dajanos iš Mikolajivo sūnus – pirmasis karo pabėgėlės iš Ukrainos Lietuvoje gimęs kūdikis. / Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr.

Pacientų niekaip neskirsto

Visų LSMU Kauno ligoninės padalinių priėmimo skyriuose per dieną apsilanko apie 300 pacientų. Šios gydymo įstaigos atstovų teigimu, iki dešimties iš jų pastarosiomis dienomis sudaro pabėgėliai iš Ukrainos. Tačiau, pasak ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovo Sauliaus Tvirbuto, tiksliai apskaičiuoti, kiek bendrame pacientų sraute yra karo pabėgėlių, labai sudėtinga, nes visi jie traktuojami lygiai taip pat, kaip ir kiti pacientai: „Mes pacientų niekaip nerūšiuojame, neišskiriame, ar tai iš Ukrainos pasitraukęs žmogus, ar ne. Ukrainos gyventojams, kaip ir kitiems asmenims, teikiame įvairias medicinos paslaugas. Jei reikia, suteikiame stacionarinį gydymą, kitus po stebėjimo išleidžiame gydytis ambulatoriškai. Nesklandumų nekyla, kalbos barjero nėra – mūsų personalas kalba rusiškai, angliškai. Išskirti, dėl kokių dominuojančių ligų kreipiasi ukrainiečiai ar ukrainietės, taip pat negalėčiau. Jiems, beje, taikome tą pačią teisinę konfidencialumo apsaugą, kaip ir nuolatiniams Lietuvos gyventojams.“

Gimė sveikas berniukas

Remiantis oficialia statistika, daugiausia nuo karo bėgančių ukrainiečių apsistojo Vilniuje ir Klaipėdoje. Praėjusią savaitę visoje Lietuvoje dalytasi džiugia žinia iš uostamiesčio – Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) gimė pirmasis pabėgėlės iš Ukrainos naujagimis. „Moteriai ir naujagimiui suteikta kvalifikuota akušerinė ir ginekologinė pagalba. Gimė sveikas berniukas“, – pasidžiaugė KUL laikinoji Komunikacijos skyriaus vedėja Aistė Noreikaitė.

Ji užsiminė, kad visoje Lietuvoje buvo iškilusi problema dėl receptinių vaistų išrašymo karo pabėgėliams, tačiau SAM šią problemą išsprendė. Pasak KUL atstovės, kai buvo išspręsta ši problema, trikdžių nebeliko.

Dabar mes priimame tik turinčius Migracijos departamento išduodamus dokumentus, nes buvo piktnaudžiavimo atvejų – tokias paslaugas bandė gauti ne vien pasitraukusieji iš Ukrainos.

„Medicininė pagalba ir paslaugos pabėgėliams iš Ukrainos KUL yra ir bus teikiamos. Kasdien ligoninėje sulaukiame nuo vieno iki trijų ukrainiečių. Dažniausiai kreipiasi darbingo amžiaus moterys, pasitaiko ir vyrų, kuriems reikalinga medikų pagalba. Dažniausiai prireikia vidaus ligų gydytojų, traumatologų pagalbos. Situacijos labai įvairios“, – nedetalizavo A.Noreikaitė.

Ji pridūrė, kad KUL ruošiasi teikti Ukrainai paramą medicinos technika.

Operuotų sužeistuosius

Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) direktoriaus Dariaus Steponkaus teigimu, kol kas Ukrainos pabėgėlių į ligoninę atvyksta nedaug – vienetai. Tačiau po truputį jų daugėja.

„Pavyzdžiui, trečiadienį kreipėsi penki pacientai dėl įvairių lėtinių ligų paūmėjimo. Tai nėra reikšmingas skaičius atsižvelgiant į tai, kad mes per dieną priėmimo skyriuje aptarnaujame ir 150, ir 200 pacientų. Ukrainiečiai, registravęsi mūsų Migracijos departamente, turi tam tikrus identifikacijos kodus, per kuriuos jie gali būti prijungiami prie mūsų e.sveikatos sistemos. Jei reikia, galime išrašyti jiems e.receptus, e.siuntimus. Žodžiu, kol kas viskas vyksta sklandžiai“, – sakė D.Steponkus.

Jo žiniomis, planinės pagalbos iki praėjusios savaitės vidurio į RKL iš Ukrainos atvykę asmenys nesikreipė. Jei kreipsis, šios pagalbos jie turės laukti bendroje eilėje su nuolatiniais Lietuvos gyventojais.

„Manytume, kad dabar kreipiasi žmonės, kurie sunegalavo kelyje arba dėl patirtos įtampos kilo tam tikrų sveikatos problemų. Vėliau gali atsirasti karo metu sužalotų pacientų, tokių, kuriems pradinė pagalba teikiama, pirmosios operacijos atliekamos Ukrainoje, o vėliau jie gali būti pervežami į Lietuvą, pas mus. Juk po įvairių sužalojimų ne visada užtenka vienos operacijos – prireikia ir kelių. Esame tokioms operacijoms pasirengę ir apie tai informavę su Ukrainos pabėgėliais dirbančias institucijas“, – RKL direktoriaus teigimu, ligoninėje yra aukštos kvalifikacijos gydytojų, kurie gali atlikti tokias operacijas.


Dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų iš Ukrainos pasitraukusių asmenų sveikatos paslaugų Lietuvoje atmintinė

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Valstybinė ligonių kasa (VLK) parengė atmintinę, padedančią dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusiems žmonėms gauti koncentruotą ir tikslią informaciją apie sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje. Visiems šiems asmenims Lietuvos Respublikoje garantuojamos sveikatos paslaugos, kurios bus apmokėtos ligonių kasų. Pateikiame dažniausiai užduodamus klausimus ir atsakymus.

Nuo ko pradėti ir kaip užsiregistruoti Lietuvoje?

Kreiptis į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos arba į artimiausią asmenų registracijos centrą Vilniuje, Alytuje, Klaipėdoje ar Marijampolėje (daugiau informacijos: migracija.lrv.lt).

Kokių mano duomenų reikės sveikatos sistemai?

Registracijos centre jums bus išduota registracijos kortelė. Joje bus nurodytas jūsų asmeninis ESI kodas. Šis kodas yra unikalus ir priskirtas jums, kad galėtumėte būti identifikuotas, kai jums teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, išrašomi receptiniai vaistai. Besilankant gydymo įstaigose ar vaistinėse, prašome specialistams pateikti jums priskirtą ESI kodą.

Ar priklauso skubioji medicinos pagalba?

Taip. Greitosios medicinos pagalbos iškvietimas visoje Lietuvoje numeriu – 112. Skubioji medicinos pagalba visiems teikiama nemokamai.

Ar ligonių kasos apmoka būtinąją medicinos pagalbą?

Taip. Būtinajai medicinos pagalbai priskiriama pirmoji medicinos pagalba ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose (teikiančiose ambulatorines ir (ar) stacionarines paslaugas) teikiama skubi medicinos pagalba. Kreipiantis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl skubios medicinos pagalbos, gydytojo siuntimas neprivalomas.

Ar priklauso nemokamos šeimos gydytojo paslaugos?

Taip. Reikia kreiptis į savivaldybės, kurioje asmuo užsiregistravo, teritorijoje tam specialiai paskirtą gydymo įstaigą. Kitais atvejais, jei asmuo jau yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, – tuomet jis gali prisirašyti savo pasirinktoje gydymo įstaigoje. Svarbu, norint paslaugas gauti nemokamai: gydymo įstaiga turi būti pasirašiusi sutartį su teritorine ligonių kasa.

Kur ir kaip gauti nemokamą emocinę ir psichologinę pagalbą?

Nemokama emocinė parama rusų kalba teikiama paskambinus telefonu 1809, linija dirba I–V 18–21 val., VI–VII 12–15 val. Interneto platformoje manodaktaras.lt nemokamai prieinamos psichologų ir psichoterapeutų vaizdo konsultacijos suaugusiesiems ir vaikams.

Kur gauti nemokamą gydytojo psichiatro pagalbą?

Reikia kreiptis į psichikos sveikatos centrą, ten ši pagalba apmokama ligonių kasų, mokėti už tai nereikės.

Ar priklauso nepilnamečiui vaikui profilaktinis sveikatos patikrinimas?

Taip. Kreiptis į šeimos gydytoją.

Ar priklauso vaikui skiepai pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių (pvz., nuo hepatito, tymų, rotaviruso ir kt.)?

Taip. Kreiptis į šeimos gydytoją.

Kaip gauti odontologines paslaugas?

Reikia kreiptis į savivaldybės, kurioje asmuo užsiregistravo, teritorijoje tam specialiai paskirtą gydymo įstaigą.

Kaip patekti pas gydytoją specialistą?

Kreiptis į šeimos gydytoją. Jis, esant būtinumui, išrašys siuntimą arba pagalbą suteiks pats.

Ar priklauso nėščiosios priežiūros paslaugos?

Taip. Kreiptis į šeimos gydytoją. Prasidėjus gimdymui, nedelsiant skambinti – 112.

Kaip gauti būtinus vaistus?

Jeigu asmuo yra gydomas ligoninėje, visi būtini vaistai ir medicinos priemonės bus suteiktos jį gydančio gydytojo. Kitais atvejais receptinius vaistus ambulatoriniam gydymui išrašo pacientą gydantis gydytojas.

Kaip įsigyti vaistų ar medicinos pagalbos priemonių vaistinėje?

Receptinius vaistus vaistinėje galima įsigyti su gydytojo išrašytu receptu. Visi receptiniai vaistai užsiregistravusiems registracijos centre išduodami nemokamai. Kompensuojamosios medicinos pagalbos priemonės vaistinėse išduodamos tik apdraustiems asmenims. Tam reikalingas gydytojo išrašytas receptas.

Kur kreiptis dėl medicinos pagalbos priemonių (ortopedijos įtvarų, sauskelnių, diagnostinių juostelių)?

Tiesiogiai į vaistinę ar kitą įmonę, siekiant įsigyti medicinos pagalbos priemonę savo lėšomis arba, jeigu esate draustas privalomuoju sveikatos draudimu, kreipkitės į šeimos gydytoją, kuris išrašys siuntimą arba receptą. Vėliau su gydytojo išrašytu siuntimu arba receptu kreiptis į prekiaujančią ir sutartį su ligonių kasa turinčią įmonę arba vaistinę.

Kur gauti gydymo paslaugas onkologiniams ligoniams?

Pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis įvertins būklę ir turimus medicininius dokumentus, išrašys siuntimą pas reikiamą gydytoją specialistą tolesniam gydymui.

Kur kreiptis dėl medicininės reabilitacijos?

Kreiptis į šeimos gydytoją. Jis išduos siuntimą į gydytojo reabilitologo konsultaciją, kuris paaiškins, kokiems pacientams ji priklauso, taip pat nuspręs, kokios būtent reabilitacijos reikia pacientui.

Kur kreiptis, jeigu prireikė medicinos prietaisų (dirbtinės plaučių ventiliacijos ir deguonies aparatų, paprastų ar išmaniųjų insulino pompų, infuzinių pompų)?

Pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją. Įvertinęs būklę ir poreikį, jis nukreips pas tinkamą gydytoją, kuris priima sprendimą dėl vienos ar kitos priemonės skyrimo.

Ar priklauso nemokamas skiepas nuo COVID-19?

Taip, skambinti numeriu 1808. Jeigu telefono operatorius ne lietuviškas, skambinti numeriu +370 66 01 1808. Daugiau: koronastop.lrv.lt.

Kur galiu sužinoti daugiau apie kompensuojamąsias sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje?

Šią informaciją teikia ligonių kasos bendruoju nemokamu numeriu 8 5 232 2222, jeigu telefono operatorius ne lietuviškas, skambinti numeriu +370 5 232 2222, e.paštu info@vlk.lt arba atvykus gyvai visoje Lietuvoje (ligoniukasa.lrv.lt/gyventoju-aptarnavimas). Konsultacijos teikiamos lietuvių, taip pat anglų ir rusų kalbomis. Daugiau informacijos galima savarankiškai rasti ligonių kasų interneto svetainėje ligoniukasa.lrv.lt lietuvių kalba, taip pat anglų kalba – ligoniukasa.lrv.lt/en.

Kur rasti kitą aktualią informaciją?

Visą aktualią informaciją apie kitą prieinamą pagalbą skaitykite Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto portaluose: lrv.lt arba ltua.lt.

*Visais atvejais aktualiausios informacijos apie sveikatos paslaugas, vaistus ir kt. teiraukitės jus gydančio gydytojo. Taip pat daugiau informacijos galima rasti svetainėje ligoniukasa.lrv.lt, klausimus rašyti e.paštu info@vlk.lt arba skambinti tel. 8 5 232 2222.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojeSAMukrainiečiaipiktnaudžiavimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių