Pavojingos širdies ligos: kaip apsisaugoti, o susidūrus – pasveikti?

Gali progresuoti nepastebimai

Kraujagyslių ligas dažniausiai sukelia aterosklerozė, kuri daug metų gali progresuoti nepastebimai, todėl daugelis su šia liga akis į akį susiduria tik jai gerokai paūmėjus.

"Nuo širdies ir kraujagyslių ligų Europoje kiekvienais metais miršta apie 4 mln. žmonių. Dažnai šios ligos – sunkiai pastebimos ankstyvoje stadijoje, o pažengusi liga pasireiškia infarktu ar insultu, kurie gali turėti didelę įtaką tolesniam gyvenimui ir sveikatai", – sako gydytoja kardiologė Taida Ivanauskienė.

Nepaisant to, gydytoja teigia, kad ligos išvengti dažnai įmanoma. Svarbu žinoti, kokie veiksniai gali paskatinti ligą progresuoti, ir laiku imtis veiksmų. Tačiau, net jeigu ligos išvengti nepavyko, tai dar ne nuosprendis. Šiuolaikinė medicina gali padėti pristabdyti tolesnį ligos vystymąsi ir išvengti sunkių padarinių.

Jei skausmas trunka ilgiau nei 20 minučių, yra banguojančio pobūdžio (tai sustiprėja, tai palengvėja), tampa intensyvus, kartais nepakeliamas, reikėtų įtarti ūminį miokardo infarktą ir nedelsiant kviesti medicinos pagalbą.

Pagrindiniai ligos sukėlėjai

Širdies ir kraujagyslių ligos vystosi tuomet, kai kraujagyslės pradeda kimštis. Jos sustandėja, praranda elastingumą, jų spindį siaurina aterosklerotinės plokštelės, kartais užkalkėja, tuomet kraujui tampa sunku pro jas pratekėti ir aprūpinti kūną bei gyvybę palaikančius organus reikalingomis medžiagomis. Taip didėja kraujospūdis, prastėja kraujotaka, atsiranda didelių rizikų patirti insultą ar infarktą.

"Pagrindiniai kraujagyslių ligų sukėlėjai, kuriuos patys galime koreguoti, – žalingi įpročiai, tokie kaip rūkymas ir dažnas bei nesaikingas alkoholio vartojimas. Taip pat – netinkami mitybos įpročiai, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs arterinis kraujospūdis, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, nutukimas, cukrinis diabetas, psichinis ir socialinis stresas, paveldimumas. Todėl, siekiant išvengti ligų ar kovoti su jau jaučiamais simptomais, reikėtų įvertinti šiuos faktorius", – sako T.Ivanauskienė.

Dar vienas svarbus veiksnys, kuris, bėgant metams, didina riziką susirgti – neatsakingumas ir simptomų ignoravimas. Dažnai žmonės nekreipia dėmesio į gydytojų nurodymus ar kūno siunčiamus signalus, todėl ilgainiui liga progresuoja ir pradeda kelti pavojų gyvybei.

Būtinoji prevencija

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai apskaičiavo, kad, metus rūkyti, daugiau nei dvigubai gali sumažėti sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis. Daugelis tyrimų rodo, kad, pakeitus mitybą ir atsisakius sočiųjų riebalų, perdirbto maisto produktų ir valgant daugiau šviežių daržovių bei ankštinių produktų, galima padėti organizmui apsaugoti kraujagysles.

"Išsivysčius širdies kraujagyslių aterosklerozei, susiaurėja arba užsikemša širdies kraujagyslių spindis, todėl sumažėja arba nutrūksta kraujo pritekėjimas į širdies raumenį. Toks kraujo pritekėjimo sumažėjimas sukelia krūtinės skausmą (krūtinės anginą), dusulį arba kitus simptomus. Ūmus širdies vainikinės kraujagyslės užsikimšimas sukelia miokardo infarktą. Kartais skausmas išplinta į kairę ar dešinę ranką, petį, po mentimi. Skausmas trumpalaikis, vidutiniškai iki pusės minutės. Jei apibūdintas skausmas užtrunka ilgiau nei 20 minučių, yra banguojančio pobūdžio (tai sustiprėja, tai palengvėja), tampa intensyvus, kartais nepakeliamas, reikėtų įtarti ūminį miokardo infarktą ir nedelsiant kviesti medicinos pagalbą", – perspėja gydytoja.

Kada būtina operacija?

Pradėti reguliariai tikrintis dėl galimų širdies ir kraujagyslių ligų vyrams rekomenduojama nuo 40 metų amžiaus, moterims – nuo 50 metų ar pomenopauziniu periodu. Vidutinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos amžius yra 65 metai.

"Jei patikros metu kardiologas įtaria širdies kraujagyslių pažeidimą, pacientui siūloma atlikti vainikinių arterijų angiografiją (koronarografiją), kurios metu nustatoma, ar susiaurėjusios širdies kraujagyslės. Įvertinama, ar galima susiaurėjusiose vietose padidinti spindį atliekant perkutaninę koronarinę intervenciją. Jei to atlikti neįmanoma, nusprendžiama, koks kitas gydymo būdas pacientui yra optimalus: atvira chirurginė operacija suformuojant aortokoronarines jungtis (šuntavimas) ar tik medikamentinis gydymas", – sako gydytoja.

Po operacijos – ir antsvorio kontrolė

Po šuntavimo operacijos, siekiant kuo ilgiau išsaugoti rezultatus ir gerą savijautą, gydytoja rekomenduoja laikytis šių taisyklių:

– atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, nesaikingo alkoholio vartojimo;

– didinti fizinį aktyvumą (bent 30 minučių kas dieną skirti aktyvesnei veiklai: pasivaikščiojimui, bėgiojimui, mankštai);

– valgyti daugiau grūdinių produktų ir daržovių. Rekomenduojamos dienos normos: 200 g daržovių, 200 g vaisių, 30–45 g skaidulų, 30 g nesūdytų riešutų. Taip pat rekomenduojama 1–2 kartus per savaitę valgyti žuvies. Mažinti druskos vartojimą < 5g per dieną;

– kontroliuoti antsvorį: palaikyti kūno masės indeksą < 25 kg/m2.

– vengti psichinio, emocinio streso;

– rekomenduojamas arterinis kraujospūdis < 140/90 mmHg;

– vengti produktų, kurie didina cholesterolį: riebaus maisto, saldumynų;

– gerai kontroliuoti glikemiją žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu.

Pagrindiniai simptomai ir signalai, kad laikas pasitikrinti

Paprastai kūnas mums duoda tam tikrų ženklų, kad kažkas ne taip, tačiau dažnai šiuolaikinis skubantis žmogus juos ignoruoja, pažiūri pro pirštus. Gydytojai kardiologai sako, kad tam tikri simptomai, kurie dažnai pasikartoja ir sukelia diskomfortą, gali būti rimtas signalas pasitikrinti.

Pagrindiniai simptomai:

– spaudžiančio deginančio pobūdžio krūtinės skausmas, kurį  provokuoja fizinis ar emocinis krūvis;

– dusulys;

– skausmas, plintantis kairėje ar dešinėje rankoje, petyje, po mentimi;

– banguojančio pobūdžio skausmas.