Pavasaris prišaukia ir blogą nuotaiką

Šiltajam sezonui prasidėjus užklumpanti bloga nuotaika, dirglumas, varginantis nerimas ar liūdesys – požymiai, signalizuojantys apie pavasarinę depresiją. Svarbiausia – į šiuos simptomus nenumoti ranka, nes ligos ignoravimas gali atnešti skaudžių pasekmių.

Veikia pokyčiai

Psichologė-psichoterapeutė Violeta Kniukštienė teigia, kad pavasarinės depresijos atsiradimo priežastys nėra aiškios.

Anot jos, nesvarbu, kokie pokyčiai – pozityvūs ar negatyvūs – vyksta žmogaus gyvenime, jie bet kokiu atveju sukelia daugybę jausmų, nes tai natūrali žmogaus reakcija į pasikeitimus.

„Gamtos ritmo, sezono pasikeitimas vienus žmones veikia labiau, kitus – mažiau. Vieniems depresija išsivysto dėl sutrikusios hormonų pusiausvyros, kitiems – dėl sunkių išgyvenimų, tretiems – po persirgtos ligos. Daliai žmonių ji pasireiškia tam tikrais metų laikais. Manoma, kad pasitaiko ir žmonių, jautriau reaguojančių į šviesą ar padidėjusį šilumos kiekį. Įtakos sezoninei depresijai gali daryti ir pavasarinė vitaminų stoka“, – kalbėjo V.Kniukštienė.

Spaudžia aplinka

Pašnekovė teigė, kad vieniši žmonės pavasarį, kaip ir švenčių metu, labiau pajunta savo vienatvę.

„Jei žmogus nepatenkintas savimi, nerealizuoja savo troškimų ir norų – tai bundanti gamta, ilgesnės dienos, augalų žydėjimas, dažniau matomos laimingos jaunos porelės ar mamos su vaikais išryškina kontrastą ir kelia neigiamus jausmus. Be to, šiuolaikinė komercinė aplinka nuolat ragina atsinaujinti, keistis. Siūlo įvairias pramogas gamtoje, vilioja atostogų pasiūlymais“, – dėstė specialistė.

Bloga pavasarinė nuotaika gali kamuoti ir tokį žmogų, kuris, regis, didesnių problemų gyvenime neturi.

„Jei mes mažiau pasitikime savimi, esame linkę save nuvertinti, dažnai jaučiame kaltę, nerimaujame dėl ateities, pavasario pokyčiai gali tik sustiprinti neigiamus išgyvenimus. Kai žmogaus nedžiugina pailgėjusi diena, atbundanti gamta, saulės energija, o atvirkščiai – apima prasta nuotaika, liūdesys, erzina įprasti dalykai, jaučiamas mieguistumas arba pasireiškia nemiga, pastebimas silpnumas ir nuolatinis nuovargis, verta susirūpinti ir kreiptis pagalbos į specialistus“, – kalbėjo psichologė-psichoterapeutė.

Pagalba būtina

Pasak specialistės, pajutus minėtus požymius nereikėtų bėgti nuo savęs, nuo neigiamų emocijų, minčių, nes jausmai yra pats tikriausias indikatorius, kuris niekada nemeluoja.

„Svarbu nesistengti apgauti savęs bėgant į pseudopozityvų mąstymą, aklai pasineriant į darbus ar tikintis, jog laikas kažką pakeis. Svarbu priimti savo išgyvenimus“, – sakė V.Kniukštienė.

Pasak jos, vertinga pasikalbėti su artimu žmogumi, o jei tokio nėra, galima paskambinti nemokamu, visą parą veikiančiu "Vilties linijos" telefonu, kur žmogų išklausys ir suteiks emocinę paramą tuo metu budintis konsultantas.

Išsikalbant apie tai, kas slegia, mažėja vidinė įtampa, pavyksta suvokti savo išgyvenimus, jausmus, tuomet gerėja savijauta, kyla daugiau minčių, kaip toliau elgtis.

Padeda užimtumas

„Norint išvengti ligos rekomenduojama kuo daugiau laiko skirti širdžiai maloniai veiklai, dažniau susitikti su artimais žmonėmis, nepiktnaudžiauti alkoholiu, sveikai maitintis, išsimiegoti, daugiau laiko praleisti gamtoje. Nustatyta, kad žmonės, kurie bent 45 minutes kasdien praleidžia gryname ore, pasižymi geresne nuotaika“, – kalbėjo psichologė-psichoterapeutė.

Anot specialistės, jei liūdesys ir nusivylimas užsitęsia kelias savaites ir ilgiau, nebesinori imtis veiklos, kuri anksčiau džiugino, pakinta miego režimas ir apetitas, norisi svaigintis alkoholiu, kyla mintys apie savižudybę – būtina ieškoti pagalbos.

Labai svarbu pasikonsultuoti su psichikos sveikatos specialistu tiesiogiai. Galima kreiptis į savo šeimos gydytoją ar psichiatrą, taip pat galima ieškoti ir privačiai dirbančių psichologų, psichoterapeutų ar psichiatrų pagalbos.

Pavasarinės depresijos požymiai

• bloga nuotaika;

• sumažėjęs susidomėjimas veikla, kuri iki tol patiko;

• nuovargis ar energijos stoka;

• sumažėjęs savęs vertinimas ir pasitikėjimas savimi;

• kaltės ir savęs nuvertinimo idėjos;

• ateities baimė ir nerimas;

• susilpnėjusi dėmesio koncentracija, negalėjimas priimti sprendimų;

• sutrikęs miegas (nemiga ar mieguistumas);

• sutrikęs apetitas (sumažėjęs ar padidėjęs);

• kylančios mintys apie mirtį arba savižudybę.