– Ar įmanoma prikaupti miego arba jį kompensuoti?

– Tikrai taip. Negalime visada prikaupti miego – darbo dienomis per trumpai miegoti ir tikėtis, kad tai bus puiki strategija visai savaitei ar visam gyvenimui. Tačiau jei taip nutiko, kad miegojote per trumpai, savaitgalį viena papildoma valanda miego per dieną padės atstatyti dalį žalos. Lygiai taip pat, jei žinote, kad artėja laikotarpis, kai miegosite mažiau, verta savaitę prieš tai palaipsniui pridėti po pusvalandį ar valandą papildomo miego.

– Tiesa ar mitas, kad žmonės yra vyturiai arba pelėdos?

– Moksliniai tyrimai rodo, kad apie 50 proc. mūsų polinkio būti vyturiais arba pelėdomis lemia genai. Tai tikrai nėra mitas. Tačiau vieni žmonės lengviau prisitaiko prie kitokio ritmo, o kitiems tai padaryti labai sunku. Geriausia, jei įmanoma, gyventi pagal savo biologinį laikrodį – pritaikyti savo gyvenimą prie natūralaus ritmo, o ne atvirkščiai.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Kodėl apskritai žmonėms reikia miegoti?

– Miegas yra būsena, kurios metu organizme atstatoma visa dienos metu patirta žala. Ryte atsibundame atsinaujinę, pasiruošę naujai dienai. Jei miegame per trumpai, ne visa žala būna pataisyta, tad pradedame dieną jau šiek tiek išsekę. Jei tai kartojasi nuolat, organizme kaupiasi neigiami padariniai.

Tyrimai rodo, kad tiek per trumpas, tiek per ilgas miegas yra susijęs su prastesne sveikata ir didesne ligų rizika.

– Kokia miego nauda imunitetui?

– Miegas yra labai svarbus mūsų imunitetui. Pavyzdžiui, jei dažnai sergate, lėtai sveikstate ar nuolat jaučiate nuovargį, gali būti, kad kaltas per trumpas miegas. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie chroniškai miega per mažai, dažniau užsikrečia virusinėmis ir bakterinėmis ligomis bei ilgiau serga. Be to, jei einate skiepytis neišsimiegoję, vakcina gali būti iki 40–50 proc. mažiau efektyvi. Miegas taip pat svarbus greitesniam organizmo atsigavimui po ligos.

– Kiek valandų per parą reikėtų miegoti suaugusiems žmonėms?

– Sveikiems suaugusiems rekomenduojama miegoti nuo 7 iki 9 valandų kasnakt, priklausomai nuo aktyvumo, sveikatos būklės ir ankstesnio miego trukmės. Tyrimai rodo, kad tiek per trumpas, tiek per ilgas miegas yra susijęs su prastesne sveikata ir didesne ligų rizika. Tie, kurie didžiąją gyvenimo dalį miega 7–9 valandas per parą, yra sveikesni ir rečiau serga.

– Ar neišsimiegojimas kenkia taip pat, kaip ir per ilgas miegas?

– Yra svarbus skirtumas. Per trumpas miegas dažniausiai yra sveikatos problemų priežastis, o per ilgas miegas – jų simptomas. Jei žmogus nuolat miega per ilgai, verta pasitikrinti sveikatą – galbūt organizmas taip bando kompensuoti kokią nors ligą ar sutrikimą.

– Kaip pasiruošti geram miegui?

– Svarbiausias dalykas yra miego reguliarumas – reikėtų eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu kasdien. Pirmoje dienos pusėje būtina gauti natūralios saulės šviesos, net jei oras debesuotas – verta išeiti į lauką. Vakare reikėtų vengti ryškios dirbtinės šviesos. Fizinis aktyvumas taip pat padeda geriau miegoti. Prieš miegą svarbu nusiraminti ir atlikti kasdien pasikartojančius ritualus – skaityti knygą, medituoti ar užsiimti kitomis atpalaiduojančiomis veiklomis. Tai smegenims signalizuoja, kad laikas ruoštis miegui ir padeda lengviau užmigti.

– O ką daryti, jei nepavyksta užmigti?

– Jei neužmiegate per 30 minučių ir dėl to imate nerimauti, geriausia išlipti iš lovos ir nueiti į kitą kambarį, kad smegenys nepradėtų sieti lovos su stresu ir nemiga. Kol dar gulite, galite pabandyti atsipalaiduoti – skenuoti kūną, klausytis ramios muzikos ar gamtos garsų, pasileisti miego meditaciją ar pasaką. Svarbiausia – rasti tai, kas padeda jūsų mintims nusiraminti.

– Grožio miegas – mitas ar tiesa?

– Grožio miegas tikrai egzistuoja. Trumpas popiečio miegas gali būti naudingas sveikatai ir savijautai, tačiau jis neturėtų trukti ilgiau nei 30 minučių ir turėtų būti ne vėliau kaip likus 8 valandoms iki naktinio miego.