Pasyvus rūkymas: ar cigarečių dūmai gali sukelti depresiją?

Cigarečių dūmai – kodėl tokie kenksmingi?

Cigarečių žala prasideda vos pridegus tabaką. Tabakui degant aukštoje temperatūroje, išsiskiria dūmai, kuriuose degimo metu susiformuoja tūkstančiai chemikalų.

Lietuvos sveikatos mokslų Neuromokslų instituto mokslo darbuotojas gydytojas psichoterapeutas ir neurologas dr. Julius Neverauskas atkreipė dėmesį, kad Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tabako dūmuose yra daugiau nei 4000 cheminių medžiagų, iš kurių mažiausiai 250 yra kenksmingos, o daugiau nei 50 sukelia vėžį.

Įkvepiant dūmų, kartu su jais įkvepiamos ir visos šios medžiagos. Tarp jų – netoli šimto kancerogenų, dervos, anglies monoksidas ir kitos. Visos šios cheminės medžiagos turi ardomąjį poveikį. Dervos nusėda ant kvėpavimo takų organų paviršiaus ir pažeidžia jų audinius, sukelia lėtinius uždegimus, bronchitą, kitus sveikatos sutrikimus. Didelė koncentracija anglies monoksido žmogui yra netgi mirtina.

Dar kitaip smalkėmis vadinama medžiaga sutrikdo organizmo deguonies įsisavinimą, apsunkina įvairių organų, o ypač širdies, veiklą, blogina koncentraciją, atmintį. Kancerogenai lemia ląstelių DNR pakitimus ir taip sukelia vėžinius susirgimus. Rūkant ypač išauga rizika susirgti plaučių vėžiu, tačiau cigarečių dūmuose esantys kancerogenai gali sukelti ir daugelio kitų organų vėžinius susirgimus.

Kalbant apie rūkymo poveikį, svarbu paminėti ir nikotiną. Nors nikotinas sukelia priklausomybę, visgi priešingai populiariam įsitikinimui, jis nėra pagrindinė su rūkymu susijusių ligų priežastis ir nesukelia vėžio. Taigi nors rūkoma dėl nikotino poveikio – kartu su cigaretės dūmais taip į plaučius įtraukiama daug pavojingų medžiagų, kurios susidaro degant tabakui.

Tie patys dūmai, tie patys pavojai

Nors cigarečių dūmų žala rūkantiesiems neabejojama, visgi gerokai rečiau kalbama apie pasyvaus arba antrinio rūkymo pavojus. Minėtos medžiagos žalingos ne tik pačiam rūkančiajam, bet ir aplinkiniams, kurie įkvepia ore pasklidusių dūmų.

Pasyvus rūkymas, sakė J. Neverauskas, gali atsirasti bet kurioje aplinkoje, kurioje rūkoma, pavyzdžiui, namuose, transporto priemonėse, darbo vietose ir viešose erdvėse. Pasyvūs rūkaliai yra veikiami tų pačių kenksmingų cheminių medžiagų, kaip ir rūkaliai, nors ir skirtingu lygiu.

Įkvėpus cigarečių dūmais užteršto oro, į organizmą patenka ir dervų, ir kancerogenų, anglies monoksidą bei kitų kenksmingų junginių. Kuo aplinkoje didesnė dūmų koncentracija, tuo pasyvaus rūkymo daroma žala yra didesnė.

Be to, degant cigaretei išsiskiriančios medžiagos įsigeria į baldus, apmušalus, kilimus, užuolaidas, tapetus ir kitus aplinkos objektus ir tokiu būdu gali kelti pavojų ne vieną savaitę ar mėnesį. Tai vadinama tretiniu rūkymu, nes jo poveikis gali būti juntamas ir ilgą laiką po to, kai patalpose nustojama rūkyti. Antrinis ir tretinis rūkymas yra itin pavojingas vaikams ir nėščiosioms, nes gali pakenkti vaiko ar dar negimusio kūdikio raidai.

Sąsaja su depresija ir nerimu

Rūkymas, kaip priklausomybę sukeliantis elgesys, ir jo sukelta abstinencija sukelia nerimo simptomus.

„Nikotinas, pagrindinė priklausomybę sukelianti medžiaga cigaretėse, gali sukelti dopamino padidėjimą smegenyse. Dopaminas yra neurotransmiteris, reguliuojantis nuotaiką ir malonumą. Tačiau būsenos pagerėjimas yra laikinas, todėl rūkoma toliau, nes atsiranda abstinencijos simptomų. Nutraukimo simptomai gali būti dirglumas, neramumas, nerimas ir depresija“, – vardijo J. Neverauskas.

Nors nikotinas gali laikinai pagerinti nuotaiką, ilgalaikis rūkymas, aiškino pašnekovas, gali sukelti ilgalaikius smegenų pokyčius, kurie gali prisidėti prie psichikos sveikatos sutrikimų. Lėtinis rūkymas yra susijęs su dopamino sistemos reguliavimo sutrikimu, dėl kurio gali išsivystyti anhedonija (sumažėjęs gebėjimas jausti malonumą), o tai dažnas depresijos simptomas.

Be to, rūkymo sukeltos fizinės sveikatos problemos, tokios kaip kvėpavimo takų ar širdies ir kraujagyslių ligos, gali sukelti didelį nerimą ir prisidėti prie depresijos išsivystymo. Stresas, susijęs su šiomis ligomis, gali paaštrinti jau egzistuojančias psichikos sveikatos problemas arba netgi paskatinti jų vystymąsi.

Įprotis rūkyti, kaip priemonė įveikti stresą ar neigiamas emocijas, taip pat gali prisidėti prie užburto rato, kai susidūręs su iššūkiais žmogus tampa labiau priklausomas nuo rūkymo, todėl gali pablogėti nerimo ar depresijos simptomai.

„Ryšys tarp rūkymo ir psichinės sveikatos yra sudėtingas ir daugialypis. Žmonės, turintys psichikos sveikatos sutrikimų, statistiškai dažniau rūko, o tarp psichikos sutrikimų turinčių žmonių rūkoma neproporcingai dažniau. Todėl tabako vartojimo problema yra labai svarbi psichikos sveikatos būklės valdymo ir gydymo dalis“, – atkreipė dėmesį J. Neverauskas.

Kaip apsisaugoti nuo pasyvaus rūkymo?

Natūraliai kyla klausimas, ką daryti, norint kaip įmanoma labiau išvengti pasyvaus rūkymo.

J. Neverauskas pateikia kelias išeitis:

Sukurkime erdves be dūmų. Padarykime savo namuose ir transporto priemonėse zonas be dūmų. Jei gyvenate su rūkančiaisiais, paprašykite jų rūkyti lauke arba tam skirtose vietose, kur dūmai nepasklistų į kitas namo dalis. Jei patalpose buvo rūkoma anksčiau, jas reikėtų gerai išvalyti ir išvėdinti, kad aplinkoje kuo mažiau liktų pavojingų medžiagų.

Venkime viešųjų vietų, kuriose leidžiama rūkyti. Dabar daugelyje restoranų, barų ir kitų viešųjų vietų nerūkoma, bet ne visuose. Jei įmanoma, rinkimės lankytis vietose, kuriose draudžiama rūkyti.

Mokykime kitus. Pasidalykime informacija apie pasyvaus rūkymo žalą su draugais, šeima ir bendradarbiais, ypač rūkančiais. Jie gali nesuvokti, kaip jų įprotis veikia kitus.

Palaikykime politiką be dūmų. Palaikykime įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie riboja rūkymą viešose vietose. Tai gali padėti sumažinti pasyvaus rūkymo poveikį visuomenei.

Skatinkime rūkalius mesti rūkyti. Jei gyvename su rūkančiu žmogumi arba esate šalia jo, paskatinkime juos ieškoti pagalbos mesti rūkyti. Yra daug išteklių, įskaitant vaistus ir konsultacijas, kurie gali padidinti tikimybę sėkmingai mesti rūkyti.

„Atminkime, kad pasyvus rūkymas nėra tik nepatogumas – tai rimtas pavojus sveikatai. Svarbu apsaugoti save ir aplinkinius, ypač vaikus ir kitus pažeidžiamus asmenis, nuo poveikio“, – reziumavo J. Neverauskas.

Savo atsakomybę prieš namiškius ar kitus aplinkinius, žinoma, pirmiausiai turėtų jausti rūkantieji.

Jei žalingo įpročio atsisakyti nepavyksta, tai bent jau reikėtų nerūkyti namuose ir tam rinktis atokiau nuo gyvenamųjų namų, mokyklų, žmonių susibūrimo vietų, autobuso stotelių esančias vietas. Sumažinti rizikas taip pat gali padėti ir bedūmių tabako gaminių alternatyvos cigaretėms. Tačiau vienintelė tikroji išeitis – kova su priklausomybe.