Programoje net neužsimena
„Naujosios Vyriausybės programoje net neužsimenama, kad širdies ir kraujagyslių ligos kelia didžiulį susirūpinimą, koks galėtų būti taiklesnis priemonių planas, kad dar labiau galėtume įtraukti pacientus į prevencines programas [...]. Ankstesnės Vyriausybės savo programose bent jau turėjo išsikeltą lūkestį per kadencijos laikotarpį, pavyzdžiui, šešiais mėnesiais padidinti vidutinę gyvenimo trukmę“, – spaudos konferencijoje penktadienį kalbėjo Lietuvos širdies asociacijos Kauno skyriaus pirmininkas Raimondas Kubilius.
Jis žadėjo, kad kreipimasis į valdžios atstovus bus parengtas ir išplatintas artimiausiu metu.
„Daug ką šalyje reikėtų tobulinti. Tai, kad kardiologo paslauga visuose rajonuose būtų prieinamesnė, kad pacientai turėtų efektyvesnių tiek pirminės, tiek antrinės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos galimybių“, – akcentavo jis ir pažymėjo aiškių kokybinių rodiklių stygių.
Tai, kad šalyje trūksta aiškios strategijos kovai su širdies ir kraujagyslių ligomis, konferencijoje pabrėžė ir Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas Tomas Lapinskas. Pasak jo, šiuo metu svarbu skatinti piliečius kuo anksčiau pasitikrinti savo sveikatą.
„Svarbu ne tik gydyti jau nustatytas širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir kuo anksčiau jas diagnozuoti“, – žurnalistams teigė T. Lapinskas.
„Tačiau Lietuva, kaip ir daugelis ES šalių, neturi tvirtos strategijos, kuri numatytų širdies ir kraujagyslių ligų valdymą, – pastebėjo jis. – Esame pasirengę aktyviai dalyvauti kuriant tokią programą, kuri padėtų išsaugoti šalies gyventojų sveikatą ir gyvybes.“
Olivija Dobilienė / Asmeninio archyvo nuotr.
Atskirties problema
Lietuvos kardiologų draugijos valdybos narė Olivija Dobilienė pabrėžia sveikatos priežiūros netolygumo problemą šalyje. Anot jos, mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų regionuose yra 1,5 karto didesnis nei tarp miesto gyventojų.
„Miestų gyventojai dažniausia greičiau gauna sveikatos priežiūros paslaugas. Žinoma, neretai tai priklauso ir nuo gyventojo sąmoningumo, gebėjimo rūpintis savo sveikata. Tačiau dažnai regionų gyventojai, ypač žemesnio socialinio sluoksnio, yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis, jiems iškyla sunkumų tinkamai rūpintis savo sveikata“, – konferencijoje sakė O. Dobilienė.
„Darbingo amžiaus žmonių, ypač vyrų, mirtingumas Lietuvoje pradeda augti labai anksti, – sakė ji. – Svarbiausia yra suprasti, kad šių mirčių būtų galima išvengti, jeigu laiku pritaikytume širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemones. Per praėjusius metus tai būtų galėję padėti išvengti 1,8 tūkst. mirčių.“
Daro žalą ekonomikai
Savo ruožtu Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikė Eglė Stonkutė nurodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų gydymo kaina Lietuvos ekonomikai per metus siekia apie 1,5 mlrd. eurų, o kiekvienam šalies gyventojui tai atsieina apie 745 eurus kasmet.
„Nepaisant to, kad sveikata yra neįkainojamas dalykas, nepakankamas finansavimas ligų prevencijai taip pat daro neigiamą poveikį ir tiesioginei šalies ekonomikai. Tas poveikis per metus gali siekti iki 1,5 mlrd. eurų. Tai ypač aukštas rodiklis“, – pabrėžė E. Stonkutė.
Šių mirčių būtų galima išvengti, jeigu laiku pritaikysime širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemones. Per praėjusius metus tai būtų galėję padėti išvengti 1,8 tūkst. mirčių.
„Darbo jėgos netekimas dėl ligų ekonomikai tampa ypač reikšmingas. Neturime prabangos prarasti nė vieno šalies gyventojo. Reikia suprasti, kad sprendimai yra tik kompleksiniai – jų turi imtis tiek pats gyventojas, tiek medicinos sistema, tiek darbdaviai“, – akcentavo ji.
Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikės, nors darbdaviai vis daugiau finansuoja į fizinės aplinkos gerinimą, kuria sveikatai palankias darbo vietas, siūlo apmokėti paslaugas sporto klubuose – tai daroma nepakankamai.
„Dėmesys auga, bet reikia pripažinti, kad jis dar nėra bendroji ekosistema, kurioje gyvena Lietuvos darbuotojas“, – pažymėjo E. Stonkutė.
Kviečia dalyvauti programoje
Visgi Lietuvos kardiologų draugijos narė Jolita Badarienė sako turinti vilties, kad pokyčių šalyje įvyks.
„Noriu pasakyti, kad ne viskas yra prarasta. Lietuvoje vyksta širdies ir kraujagyslių ligų ankstyvos diagnostikos ir prevencijos programa, atkreipė dėmesį J. Badarienė. – Joje gali dalyvauti visi tikėtinai sveiki – be širdies ir kraujagyslių ligų – asmenys, kurių amžius yra nuo 40 iki 60 metų. Tiek vyrai, tiek moterys.“
„Ši programa orientuota į rizikos veiksnių išaiškinimą“, – nurodė ji.
Pasak kardiologų draugijos narės, tarp dažniausiai pastebimų rizikos veiksnių yra padidėjęs cholesterolis, arterinė hipertenzija, nutukimas, rūkymas ir diabetas.
„Rizikos veiksnius reikia koreguoti. Tai darant, būtų galima išvengti širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo. [...] Tokia viltis yra. Tačiau norint koreguoti, reikia apie juos žinoti. Todėl noriu priminti, kad tokia prevencinė programa vyksta“, – sakė ji.
Lietuvos kardiologų draugijos duomenimis, nuo 2000-ųjų Lietuva dėl širdies ir kraujagyslių ligų prarado daugiau kaip 0,5 mln. gyventojų, sergamumas šiomis ligomis bent keletą kartų viršija ES vidurkį.
Naujausi komentarai