Panevėžietės Zitos gyvenimas pasikeitė artimam giminaičiui išgirdus diagnozę – kaulų vėžys. Kiekvieną savaitę moteris pati giminaitį gydymui vežė iš Panevėžio į Vilnių. Vėliau sužinojo, kad egzistuoja karštoji linija, kuriai paskambinus galima užsisakyti nemokamą pavėžėjimą.

„Apie du mėnesius naudojomės ta paslauga. Vėliau jie nekėlė ragelio, sakė sistema sugedusi, po to teigė, jog dėl kažkokių priežasčių – dar nelabai įvardintų – negali priimti mano užsakymo“, – pasakojo panevėžietė Zita.

Zita nepasidavė ir numeriu 1808 skambino kasdien, kol galiausiai išgirdo atsakymą, kodėl jos giminaičio niekas nebeveš.

„Nėra pinigų pavėžėjams, kurie turėjo būti duoti trims metams. Nėra dar nei metų, o tie pinigai kažkur išgaravo“, – teigė moteris.

O pinigai išgaravo, nes nemokamu pavėžėjimu naudojosi beveik visi norintys. 

„Vietoje to, kad naudotųsi regionų gyventojai šia paslauga, didžiąja dalimi ją naudojosi didžiųjų miestų gyventojai, kaip pavežėjų paslauga“, – aiškino sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

LNK stop kadras.

Paslauga buvo labai reikalinga ir toli nuo gydymo įstaigos gyvenantiems vienišiems senjorams.  

„Rajone gyvenantis senyvesnio amžiaus žmogus, neturintis pakankamo pinigų kiekio galėdavo gauti šią paslaugą, o šiuo metu ji neprieinama“, – akcentavo 1808 karštosios linijos vadovė Rasa Atkočiūnienė. 

Nemokamu pavėžėjimu pacientai galėjo naudotis nuo pernai liepos. Tuometis ministras Arūnas Dulkys šiai paslaugai trims metams skyrė beveik 9 mln. eurų.

„Nebuvo numatyta, kad ši paslauga taip išpopuliarės ir šiandien mums yra belikę 900 tūkst. eurų. Trūksta beveik dvigubos sumos“, – pabrėžė Sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė.

Pinigų kuriam laikui dar užteks tik patiems sunkiausiems pacientams. Visi kiti palikti likimo valioje.

„Gulintiems pacientams, pacientams, kuriems reikia transplantacijos, tai yra patiems sunkiausiems. O visiems kitiems ieškosime papildomo finansavimo“, – aiškino L. Vaidelienė. 

Karštoji linija per mėnesį sulaukdavo apie 10 tūks. skambučių.

„Negalvojame ir neplanuojame, kad šios paslaugos neliks. Tikimės geriausio rezultato. Kas keisis jeigu būtų blogiausias variantas, tikrai negaliu atsakyti. Be abejo, kažkam krūviai turėtų padidėti“, – šnekėjo R. Atkočiūnienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Krūvis gali kristi ant greitosios pagalbos darbuotojų pečių, kai nebeveikiant karštajai linijai žmonės skambins greitajai.

„Jau ir dabar buvo tokių atvejų, kai išsikviečia greitąją ir primygtinai reikalauja vežti į gydymo įstaigą. Tik ilgokai pakamantinėjus paaiškėja, kad žmogus turi siuntimą kažkokiam specialistui, apžiūrai ar panašiai“, – pasakojo greitosios pagalbos darbuotojų profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Jolanta Keburienė. 

Remigijui Žemaitaičiui atrodo neįtikėtina, kad beveik 9 mln. galėjo išgaruoti be korupcijos.  

„Akivaizdus korupcijos atvejis, nebūna neatsitiktinų dalykų. Dalyvauja įmonė, kuri niekada neteikė tos paslaugos, laimi žmogelis iš Balbėliškių kaimo ir neturi nei vairuotojų, nei darbuotojų, nieko“, – kalbėjo Seimo narys R. Žemaitaitis.

Ministerija papildomo finansavimo prašys iš Vyriausybės, bet nėra aišku, kada jis bus gautas, jeigu išvis atsiras pinigų.  

„Tikimės iš ministerijos sprendimų, eilučių prastumdymo, nes Lietuvos žmonėms verkiant reikia šios paslaugos“, – pabrėžė panevėžietė.

Pavėžėjimo paslauga pacientai itin aktyviai naudojosi norėdami grįžti iš gydymo įstaigos, didelė dalis kreipėsi ir dėl nuvykimo į chemoterapiją.