Organų donorystės paradoksai: pritariančiųjų daugėja, transplantacijų – ne

Iš jų 19 835 sutikimus pasirašė moterys ir 10 177 – vyrai. 9520 sutikimų buvo pasirašyta elektroniniu būdu, o 20492 – užpildžius popierinę formą.

Nacionalinio transplantacijos biuro specialistai įžvelgia paradoksalią situaciją: nors pasirašančiųjų sutikimus donoro kortelei gauti skaičius pastaruoju metu didėja, donorų skaičiai neauga, taip pat stabilus išlieka ir mirusiųjų atsisakymas donorystei. Organų donorystei šiuo metu nepritaria 33 procentai mirusiųjų artimųjų, į kuriuos gydytojai reanimatologai kreipiasi dėl tokios galimybės.

„Svarstome, kodėl taip yra – kodėl, viena vertus, visuomenė yra geranoriškesnė, altruistiškesnė ir, žvelgdama į ateitį, sutikimą organų donorystei po savo mirties pasirašo dažniau, kita vertus – kai paprašoma padovanoti mirusiųjų organus donorystei, vis dar sulaukiama  ne sutikimo, o prieštaravimo“, –  sako Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Rasa Pekarskienė.

Jos įsitikinimu, priežastis – paradoksali, bet tikėtina: sutikimą donorystei po savo mirties pastaruoju metu dažniausiai pasirašo 18-30 metų jaunimas. O dėl mirusiojo organų padovanojimo donorystei gydytojai reanimatologai dažniausiai kreipiasi į vyresniojo amžiaus žmones – mirusiųjų sutuoktinius (nes į juos pirmiausia reikia kreiptis, vadovaujantis teisės aktais), tėvus (kai mirusysis neturi sutuoktinio ar pilnamečių vaikų). „Vyresniojo amžiaus žmonių požiūris į organų donorystę, deja, vis dar nėra toks palankus, kaip jaunimo. Tikėtina, kad situacija iš esmės pasikeis po kelių dešimtmečių – kai dėl mirusių artimųjų organų dovanojimo donorystei gydytojai reanimatologai kalbės su dabartiniais dvidešimtmečiais, trisdešimtmečiais“, –  sako R.Pekarskienė.

Kita problema, kodėl dalis artimųjų nesutinka padovanoti mirusiųjų organų donorystei – jiems nežinoma, kokia buvo mirusiojo valia šiuo klausimu. Neretai artimieji taip ir pasako: „Nedovanosime organų donorystei, nes nežinome, ar jis to būtų norėjęs“.

„Akivaizdu, kad kai kuriose šeimose vis dar vengiama atviro ir nuoširdaus pokalbio apie organų donorystę. O juk užtektų bent vieną kartą šeimos nariams išsakyti savo požiūrį šiuo klausimu – ir nelaimės valandą artimiesiems lemtingą sprendimą būtų lengviau priimti“, – siūlo R.Pekarskienė.

Išsamesnė donorystės ir transplantacijų statistika

Šiuo metu organų, audinių ir ląstelių transplantacijų Lietuvoje laukia 470 sergančiųjų, iš jų – 26 vaikai. Donoro inksto transplantacijos laukia 163, kasos ir inksto komplekso – 8, plaučių – 7, širdies – 46, širdies ir plaučių komplekso – 3, kepenų transplantacijos – 74 žmonės. 90 recipientų būtina ragenos transplantacija, 79 – kaulų čiulpų transplantacija. Kai kurie sergantieji miršta, transplantacijos taip ir nesulaukę.

Alytaus apskrities gyventojai yra pasirašę 1437 sutikimus donorystei, Kauno apskrities gyventojai –  5835 sutikimus, Klaipėdos apskrities gyventojai – 2490 sutikimų. Marijampolės apskrities gyventojai yra pasirašę 1431 sutikimą, Panevėžio apskrities gyventojai – 2380 sutikimų, Šiaulių apskrities gyventojai – 2765 sutikimus. Tauragės apskrityje sutikimus donorystei pasirašė 527 gyventojai, Telšių apskrityje – 781 gyventojas, Utenos apskrityje – 995 gyventojai. Daugiausia sutikimų donorystei – 11371 – yra pasirašę Vilniaus apskrities gyventojai.

Šiemet Lietuvoje atliktos 103 transplantacijos: 33 inksto transplantacijos (31 recipientui transplantuoti mirusių donorų inkstai ir dviem – gyvų donorų inkstai),  8 kepenų, 1 širdies, 10 ragenos ir 51 kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.