Donatas – ortopedijos-traumatologijos ketvirtų metų rezidentas. Jis dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (RVUL).

„Aš ateinu į darbą 7 val. Penkiaminutė, susitikimai su gydytojais, pacientų vizitacijos, operacinis darbas, pacientų perrišimai ir tuo pačiu dar turim kiekvieną penktadienį seminarus, vyksta mokymasis“, – pasakojo RVUL medicinos gydytojas Donatas Stauskis.

Rezidentai ateina kaip sekretoriai ir surašo visus popierius, į pacientus tik iš toli pasižiūri, nes gydytojai neleidžia, neduoda, nenori duoti.

Donatui mokytis liko dar metai. Išgirdęs, kad rezidentūra ilginama, svarsto, ar bus naudos. Sako, kad motyvuotiems laiko pakanka, o jei nenori – ir papildomi metai nepadės. Tiesa, svarbu ir kaip su rezidentais elgiasi vyresni kolegos.

„Tiesiog nepadėt arba numesti savo popierių tvarkymo darbus, kas irgi yra didelė problema kitose rezidentūrose, kur tiesiog rezidentai ateina kaip sekretoriai ir surašo visus popierius, į pacientus tik iš toli pasižiūri, nes gydytojai neleidžia, neduoda, nenori duoti“, – teigė Donatas.

Nuo kitų metų rezidentūros studijos pailginamos papildomai pridedant vienerius metus.

„Lietuva yra viena iš paskutinių Rytų Europos bloko šalių, kur tos rezidentūrų programos yra ganėtinai trumpos“, – sakė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.

Iki šiol rezidentūra trukdavo nuo trejų iki septynerių metų. Po pakeitimų jos tęsis nuo ketverių iki septynerių metų, nes dabar ilgiausios – specializuotų chirurgų rezidentūros trukmė bus keičiama.

„Gydytojai rezidentai negali spėti įgyti kompetencijų, kurios jiems yra reikalingos, pavyzdžiui, oftomologijos rezidentūra arba ausų, nosies, gerklės rezidentūros studijos, kuriose gydytojai turi mokėti ir operuoti, ir diagnozuoti, ir gydyti. Visas šitas kompetencijas jie turėdavo susirinkti per tris metus“, – teigė A. Pečkauskas.

Medikų sąjūdis kelia studijų kokybės klausimą, o ir valstybės kontrolės ataskaita, ar užtikrinama studijų kokybė aukštosiose mokyklose, parodė, kad daugiau nei pusė rezidentų nėra patenkinti studijų kokybe.

„Prailginimas yra gerai, tačiau ir studijų kokybė turėtų irgi išlikti, tai kviesčiau universitetų atstovus, kurie atsakingi už rezidentūros programų rengimą, truputėlį pasistengti ir tą kokybę vis dėlto suteikti“, – sakė Medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tų praktinių įgūdžių įgijimas ir rezidentūros trukmės ilginimas buvo labai lauktas.

Šiuo metu yra 52 rezidentūros studijų programos, pokyčiai palies daugiau nei pusę iš jų. Ilgiau mokysis ir būsimi šeimos gydytojai: vietoj trejų – ketverius metus.

„Jų iš tikrųjų labai daug ir sritis labai aktuali. Jie gali dirbti tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, senyvais pacientais. Reikia tiek terapinių, tiek chirurginių pagrindinių žinių. Tų praktinių įgūdžių įgijimas ir rezidentūros trukmės ilginimas buvo labai lauktas“, – kalbėjo VU medicinos fakulteto rezidentų tarybos pirmininkė Kamilė Marcinkevičiūtė.

Buvęs sveikatos pasaugos ministras Aurelijus Veryga sutinka, kad daliai rezidentūros studijų reikia ilginti, tačiau ilginant studijas būtina didinti ir atlyginimą, kuris nepakankamas, todėl rezidentams reikia uždarbiauti papildomai.

„Šiuo metu jaunesnysis rezidentas gauna į rankas apie 900 eurų, vyresnysis rezidentas – apie tūkstantį eurų per mėnesį“, – teigė K. Marcinkevičiūtė.

„Jūs pabandykit įsivaizduoti jauną žmogų, kuris tokio amžiaus būdamas dešimt metų studijuodamas turi būti su santykinai nedidelėm pajamom“, – sakė A. Veryga.

Tačiau dėl algų gerų žinių rezidentams ministerija kol kas neturi.

„Bendrai rinkoje gydytojams arba slaugytojams darbo užmokestis gali kilti priklausomai nuo ekonominių sąlygų, gydytojams rezidentams jis yra įrašytas įstatyme ir yra labai sunkiai pajudinamas“, – teigė A. Pačetauskas.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras neatmeta, jeigu situacija nesikeis, dėl mažų algų mažės norinčiųjų būti medikais.

„Medikais Lietuvoje kol kas džiaukimės, jie yra idealistai, tai yra prestižinė profesija ir ten stoja tikrai gabiausi“, – sakė A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija taip pat nustatys, kiek rezidentų turės praktikos įgauti ne didžiuosiuose miestuose, o regionuose. Dabar vos 1 proc. Vilniaus universiteto gydytojų rezidentų ir 3 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojų rezidentų praktikuojasi ne Vilniuje ir ne Kaune.