Net ir po šešių kojų operacijų galima sportuoti

"Esu labai laimingas, nes kojų nebeskauda ir jau galiu žaisti krepšinį", – šie jauno žmogaus žodžiai – tarsi himnas sveikatai ir jaunystei.

Gydytojai leido sportuoti

O prieš metus dabar jau aštuoniolikmetis kaunietis Paulius Furmanavičius gulėsi ant operacinio stalo šeštai kojų kelių sąnarių operacijai.

Gal jaunystė ir optimizmas yra vaistas nuo ligų? Tačiau Paulių jos buvo apnikusios. Daugiau nei metus vaikinas jautė kojų skausmą, kuris kankino be atvangos. Negalėjo ne tik sportuoti, bet ir vaikščioti. Kauno medicinos universiteto Vaikų chirurgijos klinikos Vaikų ortopedijos ir traumatologijos sektoriaus vadovas Emilis Čekanauskas, gydytojai Rasa Simonaitytė ir Viktoras Vitkevičius, Ortopedijos ir traumatologijos klinikos Sporto traumų ir artroskopijos sektoriaus vadovas docentas Rimtautas Gudas – tai žmonės, kurių dėka šiandien vėl pildosi Pauliaus svajonė žaisti krepšinį.

"Gydytojai sakė, kad galiu sportuoti", – džiaugėsi P.Furmanavičius.

Gydytojas R.Gudas neseniai buvo pakvietęs savo pacientą pasitikrinti sveikatą Sporto medicinos kabinete. Įsitikinta, kad viskas gerai. Dvyliktokas Paulius svajoja apie studijas Kūno kultūros akademijoje.

Tėtis dėkingas gydytojams

"O jūs neišpildėte mūsų prašymo – neparašėte, kad dėkojame gydytojams Gudui, Simonaitytei, Vitkevičiui, Čekanauskui, kai rašėte apie Pauliaus operacijas", – papriekaištavo vaikino tėtis Saulius Furmanavičius.

Taigi išimties tvarka perteikiame S.Furmanavičiaus padėką. Juolab kad šie gydytojai ortopedai traumatologai atlieka unikalias operacijas, sugrąžinančias ligoniams judrumą ir gyvenimo džiaugsmą.

Pauliui pritaikytas naujas metodas, kai vietoj susidėvėjusios, plyšusios ar kitaip pažeistos sąnario kremzlės implantuojama nauja, iš ligonio ląstelių užauginta laboratorijoje. Vaikino, tapusio pirmuoju gydytojų, pritaikiusių šį metodą, pacientu, abiejų kojų kelių sąnarių kremzlės buvo pažeistos. Vienas į kitą besitrinantys kaulai kėlė sunkiai pakeliamą skausmą.

Kodėl taip atsitiko jaunam vaikinui, tikslaus atsakymo nėra. Medikai neatmeta tikimbės, kad dėl to kalta genetika.

"Gal spartus augimas iki dviejų metrų ūgio, o gal įtemptos krepšinio treniruotės pakenkė?" – svarstė Pauliaus tėtis S.Furmanavičius ir baiminosi, kad sūnui reikės sąnarių protezų.

Dirbtiniai abiejų kojų sąnariai jaunam žmogui – trumpalaikė išeitis, nes metaliniai implantai per porą dešimtmečių susidėvi. Tuomet juos reikia keisti naujais, trumpinant šlaunikaulį ir blauzdikaulį.

Atrastas puikus metodas

Pasaulinėje praktikoje jau senokai taikomas metodas, kai iš ligonio paimamas mažytis, apie 200 mg, kremzlės gabalėlis ir laboratorijoje jos užauginama tiek, kiek reikia. Tuomet įsodinama į kelio sąnarį ir ten ji sėkmingai prigyja.

"Kartais itin sunkiam ligoniui tenka pritaikyti ne vieną, o net keletą sąnario kremzlės atkūrimo operacijų", – P.Furmanavičiaus ligą pakomentavo docentas R.Gudas.

Šis gydytojas, su kolegomis operavęs P.Furmanavičių, pasakojo, kad pirmiausia į didžiausio pažeidimo vietą buvo persodinti jo paties kaulo ir kremzlės transplantatai.

Likęs didysis pažeistos kremzlės plotas buvo padengtas vienoje Danijos audinių inžinerijos laboratorijoje užaugintomis jo paties chondrocitinėmis ląstelėmis.

Technologija

Iš ligonio kelio sąnario paėmus kelis ryžio dydžio kremzlės gabalėlius, į laboratoriją jie gabenami specialiame konteineryje, kad būtų sudarytos palankios sąlygos ląstelių gyvybingumui išsaugoti. Laboratorijoje jos išskiriamos, auginamos ir dauginamos maždaug tris savaites. Po to grąžinamos atgal į gydymo įstaigą. Maksimalus laikas užaugintoms ląstelėms transportuoti ir persodinti – trys paros. Ilgiau to nepadarius, ląstelės žūtų. Užaugintos ląstelės panašios į gelį. Jos įšvirkščiamos specialiu kateteriu ir artroskopu. Į sąnarį įsodinti chondrocitai nukeliauja į defekto vietą ir gamina tikrą ar į ją panašią kremzlę. Laboratorijoje užaugintos ląstelių dozės vienam sąnariui kaina – 21 tūkst. litų. Valstybinė ligonių kasa šiais metais kompensavo tik 12 tokių transplantacijų.