Nenumokime ranka į profilaktinę vaikų sveikatos patikrą

Svarba išryškėjo per karantiną

Kai per pandemijos įkarštį gydytojai konsultavo beveik vien tik nuotoliniu būdu, o profilaktinių sveikatos patikrų pažymų ugdymo įstaigos nebereikalavo, karantinui pasibaigus, pastebėta, kad padaugėjo tiek suaugusiųjų, tiek vaikų užleistų sveikatos problemų.

Tuo metu daug kas priklausė nuo šeimos įpročių. „Jei tėvai ir vaikai judėjo, ėjo pasivaikščioti, ilgiau buvo gryname ore, puiku. Tačiau jei vaikas per karantiną negalėjo lankyti jokių sporto būrelių, o namie su tėvais leido laiką pasyviai, po dvejų metų kartais pokyčiai būna gana ryškūs: netaisyklinga laikysena, silpni raumenys, antsvoris, kraujospūdžio problemos“, – pastebi gydytojas Valerijus Morozovas.

Todėl gydytojas ragina visus tėvus nenumoti ranka į profilaktinį vaikų sveikatos patikrinimą, skirti tam laiko, iš anksto susiplanuoti vizitą, kad nereikėtų tarpduryje gydytojo prašyti „pasirašyti popieriuką“.

„Kartais, jei jau vaikas turi kokių nors sveikatos bėdų, prireikia ir išsamesnių tyrimų. Be to, sveikatos pažymoje yra nurodoma fizinio ugdymo grupė, pagal kurią vaikui parenkamas tinkamas fizinis krūvis kūno kultūros pamokose“, – atkreipia dėmesį gydytojas.

Receptas visai šeimai

Gydytojas V. Morozovas sako, kad per profilaktines vaikų sveikatos patikras jis neapsiriboja tik ūgio, svorio ir kraujospūdžio matavimu, regos ar stuburo tiesumo patikrinimu.

„Jei pastebiu tam tikrų rizikos veiksnių, pavyzdžiui, vaikas kūprinasi, per silpnai išsivystęs raumenynas, visada paklausiu, ką jis veikia grįžęs po pamokų. Jei tik tapšnoja kompiuterį ar telefoną, o tėvai dūsauja, kad vaikas tik namuose sėdi ir mokosi, tada klausiu mamos ar tėčio, kodėl jie kartu su vaiku bent pasivaikščioti neišeina. Be to, jei matau nemažą antsvorį turintį vaiką, devyniais atvejais iš dešimties šalia jo stovi toks pat nutukimu sergantis tėtis – negalime atmesti genetikos, tačiau dažniau tai dar ir pasyvaus gyvenimo būdo padarinys. Juk įpročiai susiformuoja šeimoje“, – dalijasi pastebėjimais gydytojas.

Pasak jo, karantinas parodė, kad tėvai tikisi vaikų fizinio aktyvumo tik iš kūno kultūros pamokų ar iš darželio užsiėmimų, sporto būrelių, bet patys nesiima iniciatyvos, kad visi šeimos nariai aktyviau pajudėtų. „Vos 45 minutės aktyvaus judėjimo kasdien – toks stebuklingas receptas visiems šeimos nariams, norintiems išlikti sveikiems“, – pataria V. Morozovas.

Koks vaikas yra sveikas?

Gydytojas juokauja, kad turi sveiko vaiko formulę: „Sveikas vaikas pagal gydytoją Morozovą yra murzinas, nepersivalgęs ir sėdintis baloje arba laipiojantis medžiais.“ Jei vaikas nuo visko apsaugotas, išpuoselėtas ir aprūpintas naujausiomis technologijomis, dažnai, pasak gydytojo, jis turi sveikatos bėdų.

„Jei norime, kad vaikas sportuotų, turime sportuoti patys. Jei trokštame, kad vietoj greitojo maisto rinktųsi obuolį ar morką, tai ir patys neužsakykime picos į namus“, – pabrėžia pavyzdžio svarbą gydytojas.

Vieni tėvai greičiau pastebi vaikų sveikatos sutrikimus – dažniausiai jie kartu leidžia daug laiko. „Tada ir pamato, kad vaikas netaisyklingai stato pėdutes eidamas, greičiau nei paprastai pavargsta važiuodamas dviračiu ar jo vienas petys žemesnis už kitą. Tačiau jei tėvai darželinukui įduoda į rankas telefoną, kad tyliai sėdėtų ir nezystų, jei su paaugusiu jie niekada neišeina pasivaikščioti ar pasivažinėti dviračiais, kartais būna labai nustebę, kai pasakau, kad vaiko labai prastas regėjimas ar kad jam krypsta stuburas. Kita vertus, kartais gali labai pagelbėti ir žvilgsnis iš šalies, nes, kai nuolat matai vaiką, gali nepastebėti nedidelių nukrypimų nuo normos, o gydytojui tai akivaizdu“, – pastebi V. Morozovas.

Taisyklės – visai šeimai

Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad kartais tėvai stengiasi vaikams patiekti kokybiškesnį maistą, o patys maitinasi ne itin pavyzdingai.

„Tos pačios mitybos taisyklės privalo galioti tiek namuose, tiek už jų ribų. Be to, jos turi būti vienodos visiems šeimos nariams. Jeigu tėtis ar mama valgo maistą, kuris nepriskiriamas sveikatai palankaus maisto kategorijai, sunku tikėtis kitokio pasirinkimo iš jų vaikų“, – konstatuoja sveikatai palankios mitybos specialistė.

Dažnai vaikai mokyklose ar darželiuose patiekiamą maistą, kad ir visavertį, valgo nenoriai, kai kurių produktų atsisako, tad svarbu, kaip jie maitinasi namuose vakare ir savaitgaliais. Yra įpratusių prie nenaudingų sveikatai užkandžių, tad ugdymo įstaigų maistas jiems atrodo neskanus.

Tėvai turėtų padėti vaikui išlaikyti valgymo režimą, nes, ypač paauglystėje, alkio jausmas grįžus namo tikrai sunkiai valdomas.

„Vertėtų suruošti vaikui užkandžių dėžutę ir į ją įdėti visa tai, ką tėvai norėtų, kad vaikas suvalgytų. Tai pirmiausia turėtų būti sveikatai palankūs produktai: viso grūdo duonos sumuštiniai su įvairiausiais ingredientais, sūrio gabalėliai, daržovės, vaisiai. Priklauso nuo to, kokia vaiko dienotvarkė ir kiek laiko jis bus ne namuose. Gana dažnai susiduriu su situacija, kai vaikai persivalgo, nes po mokyklos eina pas senelius, tada grįžta į namus, tad praktiškai jie pietauja du ar net tris kartus per dieną“, – patirtimi dalijasi dr. E. Gavelienė.