Naujos įstatymo pataisos: kiek kainuos gydytojų ramybė?

Pacientai žalos atlyginimo sulauks greičiau ir paprasčiau, o gydytojai išvengs kaltinimų dėl klaidų. Tikimasi, kad taip nutiks nuo Naujųjų metų įsigaliojus Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisoms.

Apie pokyčius dėl pacientų žalos atlyginimo kalbamės su Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Tarybos pirmininku ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktoriumi Dariumi Steponkumi.

– Priimtos pataisos sulaukė daug prieštaringų vertinimų. Kaip jūs vertinate pokyčius dėl Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo pataisų?

– Kalbant apie žalos be kaltės modelį, galėčiau pasakoti daug ir ilgai, nes kaip Lietuvos gydytojų sąjungos vadovas dalyvavau įvairiuose posėdžiuose, pasitarimuose, klausymuose ir kituose susitikimuose. Kai šis klausimas buvo svarstomas, tikrai atrodė, kad turime platų įvairių grėsmių ir prieštaravimų spektrą. Sunku pasakyti, kaip bus, kai įstatymo pataisos pradės veikti realybėje.

Tai nėra kažkas naujo. Iki šiol taip pat egzistavo tvarka dėl galimai paciento patiriamos žalos, tačiau tuo daugiau užsiėmė draudimo kompanijos. Pasaulyje taikoma įvairi praktika. Nėra nė vieno metodo, kuris tiktų 100 procentų ir būtų galima panaudoti mūsų šalyje.

Kaip ligoninės vadovas, suprantu, kad medikų ramybės užtikrinimas ir atlygis pacientams už patirtą žalą kainuos daugiau.

Kaip gydytojas, džiaugiuosi, kad naujose pataisose nebelieka kaltinimų medikui. Iki šiol tvarka buvo tokia, kad, įrodžius gydytojo ar slaugytojo kaltę, reikėdavo ją atlyginti. Įprastai šis procesas užtrukdavo labai ilgai, net keletą metų.

Teko dalyvauti ne vienoje Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje, kur būdavo nuoširdžiai gaila pacientų, kurie ir taip patyrę žalą dar turėdavo ilgai tai įrodinėti. Gaila ir medikų, kurie nėra apsaugoti. Deja, medicinoje niekada negali žinoti, kaip organizmas reaguos į gydymą, nepriklausomai nuo medikų pastangų. Niekada nebūna vienodų atvejų.

Naujoji tvarka šį procesą turėtų sutrumpinti. Bet tai nereiškia, kad kiekvienas, manantis, kad jam galimai padaryta žala, gaus piniginę kompensaciją. Išmokų fondas kol kas tik kuriamas ir nėra beribis.

Dabar gydymo įstaigos moka privalomą sveikatos draudimą draudimo bendrovėms. Nuo Naujųjų metų gydymo įstaigoms įmokos turėtų gerokai didėti – dvigubai ar net trigubai. Tai yra tam tikras iššūkis. Kaip ligoninės vadovas, suprantu, kad medikų ramybės užtikrinimas ir atlygis pacientams už patirtą žalą kainuos daugiau.

Mane neramina faktorius, kad pagal naująją tvarką visiškai eliminuojamos draudimo kompanijos. Čia galėtume palyginti privalomą vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą su kasko. Įžvelgiu grėsmę, nes šioje vietoje kasko draudimo nelieka.

Kiekvieną tvarką reikia tobulinti stebint, kaip vyksta procesas. Dabartinis periodas – gana neaiškus, ir visi kažko laukia. Bet stebuklų tikėtis nereikėtų. Pagrindinis įstatymo pataisų akcentas toks, kad medikai dirbdami jaustųsi saugūs, o patyrę žalą pacientai gautų atlygį.

– Iki šiol dauguma žalą patyrusių pacientų vengdavo ieškoti teisybės dėl ilgo ir sekinančio proceso. Naujoji tvarka pateikiama taip, jog atrodo, kad įrodyti patirtą žalą bus gerokai paprasčiau – tereikia kreiptis į atitinkamą komisiją. Gydytojų išsilavinimą turintys Seimo nariai A. Matulas ir A. Vinkus, priėmus įstatymo pataisas, nuogąstavo, kad naujoje tvarkoje yra per mažai saugiklių ir pacientai gali pradėti piktnaudžiauti. Ką jūs apie tai manote?

– Abu Seimo nariai ne tik medikai, bet ir buvę gydymo įstaigų vadovai, situaciją puikiai išmano, tad jų nuogąstavimai turi pagrindo. Kaip ir minėjau, neužteks pateikti prašymą komisijai, į kurią bus įtrauktas platus profesionalų spektras. Komisijai nustatyti problemas galbūt bus paprasčiau nei dabar.

Jeigu matysime, kad reikia saugiklių, juos ir įvesime. Atitinkamas procesas vis tiek vyks, tik jis užtruks gerokai trumpiau. Kaip sistema veiks Lietuvoje, pamatysime po sausio 1 d.

– Apgailestaujate, kad nebeliko draudikų. Žmonėms draudikai dažniausiai kelia kiek kitokių asociacijų: draudimo įmokos didelės, tačiau nutikus kokiam įvykiui draudikai neskuba mokėti išmokų. Ar jums draudikai yra kaip Cerberis šuo, saugantis pinigus?

– Teko bendrauti ir diskutuoti su draudikų atstovais, kurie dalyvavo visuose posėdžiuose. Nepavadinčiau jų cerberiais, bet dalis tiesos yra. Draudimo kompanijos gyvena iš surenkamų draudimo įmokų. Tai pelno siekiančios organizacijos, kurios dirba pagal numatytus įstatymus. Realybėje taip, jie išmoka gerokai mažiau, nei surenka.

– Draudikų apetitą iliustruoja ir mokesčiai. 2017 m. gydymo įstaigos draudikams pervedė 1,28 mln. eurų, o žalos išmokas gavo vos 35 pacientai. Jiems išmokėta 130,2 tūkst.

– Taip neturėtų būti. Panaši situacija ir su Privalomuoju vairuotojų draudimu. Viešumoje nelabai matome, kiek surenkama pinigų už šį draudimą. Valstybė, saugodama savo piliečius, pacientus, įstatymo svertais turėtų koreguoti šiuos dalykus.

Nors pagal naująją tvarką draudikai lieka nuošalyje, mes kalbame su draudikais. Kol nėra susiformavusi praktika, išmokamos pacientams žalos gali būti didesnės. Mano manymu, gerai, kai draudikai yra šalia.

Kai nutinka koks įvykis, pamatai, ar draudikas tau išrinko geriausią variantą. Turi susiformuoti tam tikra kultūra, kad draudėjas ir draudikas bendradarbiautų ne tam, kad vienas kitą apgautų – jie abudu turi būti saugūs. Tikiu, kad tokia kultūra po truputį formuojasi.

Priežastys: D. Steponkaus manymu, pacientų nepasitenkinimą kelia ne medikų darbo kokybė, o pati sistema. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

– Kaip pacientui reikės įvertinti patirtą žalą? Pagal dabar egzistuojančią praktiką dažniausiai prašoma maksimumo.

– Žalos dydį vertins sudaryta komisija. Daug metų vadovauju išmokų procesui. Nukentėję pacientai praktiškai visada mažiau nei milijonas neprašė. Sumos buvo pakilusios ir iki 10 mln. Realiai suvokiame, kad gydymo įstaiga negali sumokėti tokios sumos – jai grėstų bankrotas.

Nė karto nebuvo taip, kad pacientui būtų pakenkta specialiai. Tai jau būtų kriminalinis nusikaltimas.

Pasaulinėje praktikoje žalos atlyginimo pacientui sistema egzistuoja ne vieną dešimtmetį, pas mus ji dar kol kas tik formuojasi. Esu už tai, kad sveikatos apsaugos sistemoje dalyvautų ir draudikai.

– Jūs vis akcentuojate, kad pacientų skundai bus išnagrinėti kur kas greičiau nei dabar. Tačiau kas bus, jei pacientai pradės gerokai aktyviau ginti savo teises ir komisiją apipils prašymais?

– Yra tokia grėsmė. Turint omenyje istoriškai susiklosčiusią situaciją sveikatos sektoriuje, pacientai ne taip dažnai kreipiasi dėl žalos atlyginimo. Taip, gali būti, kad dabartinė tvarka nėra tam palanki. Bet komisija privalės dirbti taip pat greitai, kaip ir įsipareigojo. Jei prašymų bus daugiau, tai ir papildomų resursų reikės daugiau.

– Galite pasakyti, kas sudarys komisiją?

– Neturiu tokios informacijos. Manau, kad komisija turėtų būti formuojama iš įvairių atstovų. Dabartinę, gana seniai egzistuojančią Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įkurta prieš 13 metų – aut. past.), sudaro nuolatinių komisijos narių grupė, kur nariai gali keistis pagal įvairias aplinkybes.

Nežinau, kokiu principu bus formuojama komisija ir kokiu principu ji veiks: ministerijoje, regione. Šiandien kol kas neaišku, kokia bus jos struktūra. Tai šiek tiek neramina.

– Teisininkų pastebėjimas, remiantis kitų šalių praktika: pacientams taps lengviau įrodyti patirtą žalą, tačiau laukti išmokų gali tekti gerokai ilgiau. Kartais kyla grėsmių ir išvis negauti išmokos dėl deficitinio biudžeto. Kaip manote, ar biudžete nepritrūks pinigų išmokoms?

– Nemaža dalis tiesos yra, pinigų gali pritrūkti. Sunku pasakyti, koks tada įsijungs mechanizmas. Naujas darinys turi visokių grėsmių. Tikiu, kad stebint procesą ir tinkamai jį reguliuojant tokia situacija neturėtų susiklostyti.

Mūsų medikai ir gydymo įstaigos yra labai drausmingi. Lietuvos sveikatos sistema yra aukšto lygio, tad nelaimingų nutikimų nebus daug. Lietuvos medikai – profesionalūs, stengiasi ir dažnai padaro truputį daugiau dėl pacientų, nei derėtų.

Palyginti su Rytų šalių medicina, kuri gerokai atsilieka nuo mūsų, ir Vakarų šalių medicina, kuri yra labai susisteminta, mūsų medicina yra tarpinio lygio.

Dabar didžiausia grėsmė, kad medikai pradeda bijoti teikti savo paslaugas. Medikai bijo būti medikais – tokia dabartinė mūsų problema. Tačiau medicinoje, atliekant kiekvieną veiksmą, kyla komplikacijų grėsmė. Žmogaus organizmas sudėtingas, nežinai, kaip gali reaguoti į vienokį ar kitokį vaistą, gydymą.

Dažniausiai žmonės piktinasi, kad nepavyksta pakliūti pas gydytoją arba reikia labai ilgai laukti. Retai sulaukiama nusiskundimų dėl paties gydymo. Didžioji dalis pykčių taip pat kyla dėl nesusikalbėjimo.

– Kokiomis nuotaikomis kaip įstaigos vadovas  pasitinkate Pacientų žalos atlyginimo pataisas?

– Visiškai ramiai, esu pasiruošęs, nes apie šią situaciją diskutuota kokius penkerius metus. Keblumų dėl pinigų, naujų procesų gali kilti gydymo įstaigoms, nesidomėjusioms situacija.

Dabartinė sistema buvo nusistovėjusi daugiau nei dešimtmetį, tad visi žinojo, kaip elgtis. Dabar turime daug kelių, bet dar nėra vieno išminto.


Komentaras

Vilma Srogė, sveikatos apsaugos ministro patarėja:

– Įsigaliojus įstatymo pakeitimams, gerokai supaprastės tiek kreipimosi, tiek žalos nustatymo ir jos atlyginimo mechanizmai, todėl, tikimasi, daugiau žmonių kreipsis dėl žalos sveikatai atlyginimo.

Numatyta, kad pacientas, turintis teisę į žalos atlyginimą, ne vėliau kaip per 3 metus nuo dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti, kad jo teisės pažeistos, nustatyta tvarka gali kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją (Komisija), veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Prašyme turi būti nurodyta žala, prašomos atlyginti žalos dydis ir aplinkybės (faktinis pagrindas), pagrindžiančios žalą, ir reikalaujamos atlyginti žalos dydį.

Numatyta, kad Komisija, svarstydama prašymą, pati (o nebe pacientas) surinks dokumentus, įskaitant paciento medicinos dokumentų kopijas ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos bei asmens sveikatos priežiūros specialistų paaiškinimus, kuriuose pateikta visa informacija apie pacientą, t. y. apie jo buvimą gydymo įstaigoje, sveikatos būklę, diagnozę, prognozes ir gydymą, reikalingus prašymui nagrinėti ir sprendimui priimti. Taip pat Komisija kreipsis į sveikatos priežiūros specialistus, nurodytus sveikatos apsaugos ministro patvirtintame ekspertų sąraše, dėl išvadų, kurioms padaryti reikalingos specialios žinios, gavimo.

Įsigaliojus naujai tvarkai, sutrumpės prašymo nagrinėjimo terminas. Komisija sprendimą dėl reikalaujamos žalos atlyginimo turės priimti ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Komisijoje dienos. Dėl objektyvių priežasčių šis terminas galės būti pratęstas ne daugiau kaip dar vienam mėnesiui.

Komisijos sprendime nurodyto dydžio žalos atlyginimo suma iš Vyriausybės įgaliotos institucijos valdomos sąskaitos pacientui bus išmokama per 30 dienų po Komisijos sprendimo priėmimo dienos.

Komisija yra privaloma ikiteisminė institucija dėl žalos atlyginimo. Tad, tik gavęs Komisijos sprendimą, pacientas turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo dėl paciento sveikatai padarytos žalos atlyginimo nagrinėjimo iš esmės.

Kas sudarys komisiją, nagrinėjančią pacientų skundus? Numatyta, kad Komisija sudaroma ketveriems metams iš 7 nepriekaištingos reputacijos asmenų, iš kurių ne mažiau kaip 3 yra specialistai, turintys aukštąjį universitetinį slaugos, medicinos ar odontologijos studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų slaugos, medicinos ar odontologijos praktikos patirtį.

Komisijoje taip pat turi būti ne mažiau kaip 2 specialistai, turintys aukštąjį universitetinį teisės studijų krypties išsilavinimą ir ne mažesnę kaip vienų metų teisinio darbo patirtį.

Be to, dar 2 Komisijos nariai turi būti pacientų teises ginančių nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – sveikatos priežiūros specialistų nevyriausybinių organizacijų deleguoti atstovai, 2 – Sveikatos apsaugos ministerijos ir (ar) sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos deleguoti atstovai ir 1 – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ar socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliotos institucijos deleguotas atstovas.

Reglamentuota, kad Komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos, o tas pats asmuo Komisijos nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Šiuo metu su suinteresuotomis institucijomis baigiami derinti atnaujinti Komisijos nuostatai, kurie artimiausiu metu bus teikiami Vyriausybei tvirtinti.

Tad planuojama atnaujintos sudėties Komisiją sudaryti dar iki šių metų pabaigos. Jos personalinę sudėtį tvirtina sveikatos apsaugos ministras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Pacientė

Pacientė portretas
Vanda, įdomu kas jus gydys, jeigu bijos gydyti , kad tik nebūtų komplikacijos. Perskaitykite straipsnį ,tada liekite savo pyktį. Taip yra gydytojų , kurie dirba gan aplaidžiai, taipogi daug slaugytojų tikrai ne savo vietoje, kurių nekokybiška slauga sugadina gydytojų gerą rezultatą. Todėl ,kai tą matote netylėkite, sakykite skyrių vadovams.

Vandai

Vandai portretas
Tada tegu ugniagesys atlygina žalą už gaisre sudegusius, policininkas už pabėgusį vagį, gelbėtojas už paskendusį jūroj. Kvaila jūs, Vanda.

Geriausiai uždirbantis darbas

Geriausiai uždirbantis darbas portretas
Aš uždirbu gerą atlyginimą iš namų 5394 - 7285 dolerius per savaitę, kas yra neįtikėtina, mažiau nei prieš metus buvau bedarbis siaubingoje ekonomikoje. Kiekvieną dieną dėkoju Dievui, kad turėjau palaiminimą gauti šias instrukcijas, ir dabar mano pareiga yra sumokėti už jas ir pasidalyti su visais. tiesiog sekite šią sveetainę ... ....................>>>>>>>>>>>>> w­w­w.C­a­s­h­F­­l­­o­­w­7­7.C­o­m
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių