Priklauso nuo žmogaus

Gydytojai pabrėžia, kad spindulinė terapija dabar yra daug saugesnė nei anksčiau.

„Pagrindinis proveržis yra saugus spindulinės terapijos derinimas su taikinių terapija ar imunoterapija, o saugus spindulinio gydymo realizavimas yra kiekvieno gydytojo radioterapeuto pagrindinis rūpestis. Dar vienas labai svarbus dalykas – nebeatliekame krūties vėžiu sergančioms pacientėms žymėjimų odoje, vadinamųjų tatuiruočių. Spinduliavimo plotas fiksuojamas pasitelkus optinę paviršiaus kontrolės metodiką“, – sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Išorinės spindulinės terapijos skyriaus gydytoja onkologė radioterapeutė Rita Steponavičienė.

Irinai Tuminienei, perėjusiai visą krūties vėžio gydymą NVI – chirurgiją, chemoterapiją ir spindulinę terapiją, šiuo metu tęsiama biologinė terapija. „Liga diagnozuota pagal mamografinės patikros programą. Gavau siuntimą pas onkologus atlikti biopsiją, kuri parodė, kad krūties navikas yra agresyvaus tipo, trejopai neigiamas ir sparčiai vystosi. Buvo nuspręsta pradėti nuo operacijos. Po operacijos paaiškėjo, kad navikas trečios stadijos, navikas išplitęs. Man išėmė 24 limfmazgius, dvylikoje rado piktybinių ląstelių. Praktiškai iš pirmos stadijos perėjau į trečią. Nuspręsta taikyti medikamentinį sisteminį gydymą, paskui – spindulinį, taip pat bus skiriami hormonų blokatoriai“, – pasakoja Irina.

Buvo pasiruošusi

Pasak moters, mažiausiai žmonėms žinoma spindulinė terapija. Apie ją – dar daug mitų ir neteisingų įsivaizdavimų.

„Prieš pradedant spindulinę terapiją atėjau į konsultaciją. Sužinojau, kad vadinamosios tatuiruotės nebedaromos. Atliko kompiuterinę tomografiją, priklijavo lipnia juosta aparatą, pribraižė ir įspėjo, kad tik duše nenusitrintų juostelė. Vis galvojau, kad čia ir yra tatuiruotė, – prisimena moteris. – Pasakysiu atvirai, buvau atlikusi namų darbus, kad spindulinė terapija būtų sėkmingai. Esu mokytoja, kruopšti. Daug skaičiau – mano navikas buvo kairėje krūtyje, kur ir širdis. Žinojau, kad tokiais atvejais spindulinės terapijos procedūros susijusios su kvėpavimo sulaikymu. Tad dariau kvėpavimo gimnastiką, bandžiau skaičiuoti, kiek galiu išbūti įkvėpusi ir sulaikiusi kvėpavimą, ir iškvėpusi sulaikiusi kvėpavimą. Skaičiavau sekundes, treniravausi. 20 sek. reikia sulaikyti kvėpavimą. Žiūrėjau jutūbe, kaip viskas vyksta. Prisitreniravau taip, kad švitinant sesutės stebėjosi: kaip jūs taip galite kvėpuoti?.. Na, tikrai buvau pasiruošusi.“

Aparatūra viską mato

Švitinimo procedūra su kvėpavimo sulaikymu trunka 8–9 minutes. Irina prisimena, kad pirmoji procedūra užtruko ilgiau.

„Juosteles nuėmė po pirmos procedūros. Sunerimau, klausiau: kaip matysite, kur švitinti? Radiologijos technologės juokėsi: mūsų tokia aparatūra, kuri viską mato. Visas terapijos ciklas vyko sklandžiai. Nusipirkau vaistinėje tepalų, kiekvieną vakarą pasitepdavau. Prieš procedūrą negalima naudoti jokių tepalų. Nebuvo didelių bėdų, kaip girdėjau pasakojant. Tik jaučiau didelį nuovargį per visą spindulinį gydymą. Turėjau nedarbingumą, daug vaikščiojau, kaip patariama“, – pasakoja rekomendacijų kruopščiai laikiusis Irina.

Ji teigia nesureikšminanti fakto, kad liekamųjų reiškinių gali būti ir dabar, po dviejų mėnesių.

„Mankštinuosi, kaip patariama, esu pozityvi. Daug vaikštau, daug skaitau. Įstrigo Aleksandro Solženicyno mintis, kuris pats sirgo vėžiu ir yra aprašęs įspūdžius iš spindulinės terapijos. Jo gydytojas sakė: maža tikėti gydymu, gydymą reikia priimti su džiaugsmu. Aš sau ir pasakiau: kaip galvosi, taip ir bus. Chemoterapijos skyriaus registratorės man sakė: jūs ateinate nusiteikusi kaip į SPA saloną. Taip pat ėjau ir į švitinimą. Aparatas sukasi aplink tave, tarsi pasisveikindamas sužybsi lemputėmis, aš jam ir sakau – labas. Vos nepradėjau kalbėtis su linijiniu greitintuvu. Linksmų istorijų daug“, – šypsosi sveikstanti moteris.

Pasak jos, 50 proc. gydymo sėkmės priklauso nuo medikų, 25 proc. – nuo Aukščiausiojo, 25 proc. – nuo žmogaus.

„Daug moterų, kurioms taikoma spindulinė terapija, net ir dirba. Juk iš išorės nematyti, kad gydaisi spinduliais. Baimė gimsta iš nežinojimo – juk skrendant lėktuvu gauname tris rentgenus iš karto ir niekas dėl to nesijaudina“, – sako Irina.

Tikslas: R. Steponavičienės teigimu, šiais laikais gydant onkologines ligas siekiama kiek įmanoma išsaugoti sveikus organus, jų funkcijas ir kartu radikaliai gydyti navikinius pakitimus. / NVI nuotr.

Saugumas, nauda pacientui

Plačiau apie šiuolaikinę spindulinę terapiją, jos galimybes gydant įvairių lokalizacijų vėžį papasakojo R. Steponavičienė.

– Kokie mokslo ir technologijų pasiekimai keičia spindulinės terapijos esminius principus, gerina ar tikslina jos kokybę?

– Mokslo ir technologijos naujovių iš tiesų labai daug ir sunku visas paminėti. Iš technologijos naujovių išskirčiau keletą – tai vaizdu valdoma adaptacinė spindulinė terapija, stereotaksinė spindulinė terapija, dalelių terapija, magnetinio rezonanso vaizdinama spindulinė terapija. Mokslo pasiekimai visuomet yra šalia su nauja technologija. Kaip jau esu minėjusi, mano manymu, pagrindinis proveržis yra saugus spindulinės terapijos derinimas su taikinių terapija ar imunoterapija. Spindulinės reakcijos ir jų valdymas yra viena iš sričių, kurios labai plėtojamos mūsų skyriuje. Pavyzdžiui, įdiegtas funkcinis planavimas, t. y. atsižvelgti į organo funkcines savybes planuojant spindulinį gydymą. Kiek yra įmanoma – išsaugoti sveikus organus, jų funkcijas ir kartu radikaliai gydyti navikinius pakitimus. Dar viena svarbi sritis – nebeatliekame krūties vėžiu sergančioms pacientėms žymėjimų odoje, vadinamųjų tatuiruočių. Mano manymu, tai labai svarbu pacientėms ir ši metodika tapo įmanoma panaudojus mokslinius ir technologinius pasiekimus. Derėtų pabrėžti, kad ši galimybė yra tik NVI. Čia pat ant slenksčio – ir naujausia spindulinės terapijos metodika – FLASH terapija. Tai toks spindulinės terapijos metodas, kai suplanuota suminė dozė realizuojama per žymiai trumpesnį laiką.

– Pacientas, kuriam skiriamas spindulinis gydymas, sunkiai gali įsivaizduoti, kiek specialistų dirba dėl jo. Juk atėjęs į spindulinės terapijos procedūrą žmogus mato tik radiologijos technologus.

– Norėčiau atkreipti dėmesį, kad gydytojas radioterapeutas su pacientu susitinka jau poklinikoje, paskui daugiadalykė komisija jį konsultuoja. Prieš pradedant spindulinės terapijos planavimą gydytojas radioterapeutas konsultuoja pacientą: aptariamos švitinimo indikacijos, siekiami tikslai, galimos reakcijos ir komplikacijos, kartu peržiūrima vaizdinė informacija ir stengiamasi ligoniui suprantamais terminais paaiškinti, kas bus švitinama ir ko derėtų tikėtis.

Paskui atliekamas planavimas – tai bendras radiologijos technologų, medicinos fizikų ir gydytojų radioterapeutų darbas. Spindulinės terapijos įgyvendinimas, spindulinės reakcijos ir jų gydymas – taip pat gydytojo radioterapeuto atsakomybė. Gydymo eiga, vaizdų vertinimas ir prireikus gydymo perplanavimas yra gydytojo radioterapeuto kasdienė duona. Darnus radiologijos technologo, medicinos fiziko ir gydytojo radioterapeuto bendravimas yra pagrindas įgyvendinant spindulinę terapiją. Noriu pateikti palyginimą su chirurgų darbu. Ar galėtų chirurgas vienas, be komandos (slaugytojo, anesteziologo, operacinės slaugytojo), atlikti operaciją? Ir atvirkščiai – ar galėtų be chirurgo įvykti operacija? Įgyvendinti spindulinę terapiją – taip pat komandinis darbas, beje, reikalaujantis daug pastangų, žinių, kompetencijų.

Buvau atlikusi namų darbus, kad spindulinė terapija būtų sėkminga. Dariau kvėpavimo gimnastiką. Prisitreniravau taip, kad švitinant sesutės stebėjosi – kaip jūs taip galite kvėpuoti?

Taiko dažnai

– Ar visais atvejais, kai gydomas vėžys, pasitelkiama spindulinė terapija?

– Spindulinė terapija skiriama dažnai ir daugeliui lokalizacijų. Šis metodas skiriamas apie 45 proc. onkologinių ligonių. Dėl navikinio proceso progresavimo kas trečiam pacientui spindulinė terapija skiriama pakartotinai. Taikant spindulinę terapiją galima išgydyti 45–52 proc. visų onkologinių ligonių. Skiriant ją kartu su chirurginiu gydymu arba chemoterapija, pagerėja kompleksinio gydymo rezultatai. Spindulinės terapijos svarba per pastarąjį dešimtmetį išaugo.

Turbūt esminis kriterijus yra gydymo tikslas: paliatyvus ar radikalus. Naviko morfologija labai svarbi parenkant spindulinės terapijos frakcionavimą. Jeigu navikas yra radiorezistentiškas, t. y. atsparesnis spindulinei terapijai, dažnu atveju rinksimės hipofrakcionuotą gydymą. Jeigu navikas radiacijai jautrus, galime svarstyti dėl hiperfrakcionavimo. Mano manymu, svarbiausia konkretaus paciento atveju išgryninti numatomos radioterapijos tikslus: pvz., siekti radikalaus gydymo rezultatų ar sumažinti skausmą, dusulį.

45 proc. – tiek onkologinių ligonių skiriama spindulinė terapija.

– Ar atliekami molekuliniai tyrimai individualizuojant spindulinį gydymą?

– Šiuo metu molekuliniai žymenys, vertinantys radioterapijos veiksmingumą, rutiniškai neatliekami. Tačiau, jeigu nustatomos, sakykim, plaučių vėžio atveju, naviko mutacijos ar jautrumas imunoterapijai, keičiasi gydymo taktikos parinkimas pacientui ir kartu spindulinės terapijos atlikimo laikas ir trukmė. Arba, pavyzdžiui, pacientas ruošiamas CAR-T terapijai. Tokiu atveju radioterapija turi būti pradėta konkrečiu laiku, tiksliai numatyta trukmė ir paskirta dozė. Dar kartą noriu akcentuoti ir tarpdiscipliniškumo svarbą. Manau, kad onkologijoje plačiąja prasme nėra vieno geriausio gydymo. Reikia įsisąmoninti, kad paciento gydymas yra komandinis darbas, o kad jis vyktų sklandžiai, visi specialistai turi išmanyti ir žinoti molekulinius, genetinius ir kitus paciento tyrimo rezultatus.

Kada pasitelkia spindulius

– Kai žmogus išgirsta, kad nepatariama operuoti, bus taikomi spinduliai, dažniausiai pagalvoja, kad jo situacija bloga. Iš tiesų, ką tai reiškia žmogui?

– Pirmiausia – kad liga konkrečiu atveju yra arba išplitusi (vietiškai ar atokiai), arba operacinis gydymas gali pabloginti paciento gyvenimo kokybę. Pavyzdžiui, sergant gerklų naviku, kad ir ankstyvu, pasirinkę spindulinį gydymą siekiame išsaugoti organą. Juk tai be galo svarbu  gyvenimo kokybei. Noriu padrąsinti pacientus – jeigu daugiadalykė gydytojų komanda nusprendžia, kad bus taikomas spindulinis gydymas, vadinasi, buvo pasiūlyta geriausia, ligoniui tinkamiausia gydymo taktika.

Daugiadalykė komanda, patikėkite, dažnai ir vieno paciento atvejį gali svarstyti valandą, jei atvejis nestandartinis. Tai yra specialistų, kurie domisi konkrečios lokalizacijos navikais, komanda ir, tik įvertinus kiekvieno nuomonę ir suformavus bendrą sprendimą, galima tikėtis, kad parinkta gydymo taktika yra optimali. Taigi, tik bendru sutarimu yra priimamas sprendimas.