- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (International agency for research on Cancer – IARC) Lione, Prancūzijoje, įvardijo naktinį pamaininį darbą tikriausiai kancerogenišku veiksniu žmogui. Naujausias įvertinimas bus publikuotas IARC monografijų 124-ajame leidinyje.
Toks įvertinimas rėmėsi gausių žmonių grupėse atliktų epidemiologinių tyrimų rezultatais, tyrimų su eksperimentiniais gyvūnais duomenimis ir įvairiais kitais tyrimais, svarbiais suprantant ir vertinant kancerogenezės mechanizmus. Tiriant žmonių grupes vertinta naktinio pamaininio darbo įtaka krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio rizikai.
Naktinis pamaininis darbas IARC monografijose jau buvo įvertintas 2007 m. Nuo to laiko įvykdyta daug kokybiškų epidemiologinių tyrimų, kurie suteikė naujų žinių apie šį vėžio rizikos veiksnį. Todėl 2019 m. birželio mėnesį naktinio pamaininio darbo kancerogeniškumas buvo įvertintas dar kartą.
„Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros kancerogeninių veiksnių poveikio žmogui tyrimas padarė ir tebedaro didelę įtaką vėžio profilaktikai ribojant kancerogeninių veiksnių poveikį įvairioms žmonių grupėms, juolab, kad veiksnių klasifikacija yra nuolat atnaujinama“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė. – Atliktas naujausias naktinio pamaininio darbo rizikos įvertinimas kaip tikriausiai kancerogeniško remiasi epidemiologiniais tyrimais, kuriuose dar nebuvo galimybės įvertinti visų trikdančių veiksnių įtakos vėžio rizikai žmonių grupėse, o tyrimai su gyvūnais bei kiti tyrimai in vivo ir in vitro, pateikė neabejotinų įrodymų apie veiksnio kancerogeniškumą. Taigi, dar trūksta epidemiologinių tyrimų pateikiamų įrodymų.“
Naktinis pamaininis darbas apima darbą per įprastines žmonėms nakties valandas. Naktinis pamaininis darbas yra būtinas norint užtikrinti nepertraukiamo ciklo gamybą ir kitą veiklą. Tokio pobūdžio darbas dažniausiai reikalingas sveikatos priežiūros, gamybos, transporto, mažmeninės prekybos ir paslaugų sektoriuose. Dabartiniu vertinimu, vienas iš penkių darbuotojų visame pasaulyje dirba naktinį pamaininį darbą.
Žalingas naktinės veiklos poveikis
Normalaus cirkadinio ritmo sutrikimas yra dažniausiai pasitaikantis naktinio pamaininio darbo šalutinis poveikis. Jis veikia per melatonino, lytinių steroidinių hormonų sekreciją, imuninio atsako reguliavimą, metabolizmą ir vitamino D apykaitą, dėl ko sutrikdoma hormonų apykaita, susilpnėja imunitetas, organizmas sunkiau kovoja su įvairiais aplinkos veiksniais.
Atliekant slaugytojų sveikatos tyrimą keturiolikoje JAV valstijų, nustatyta padidėjusi krūties vėžio rizika ilgą laiką pamaininį naktinį darbą dirbusioms darbuotojoms.
Australijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Ispanijoje vykdyto tyrimo rezultatai pateikė įrodymų apie teigiamą ryšį tarp naktinio darbo ir krūties vėžio rizikos, ypač tarp moterų iki menopauzės.
Keletas Vokietijoje ir Kanadoje atliktų tyrimų įrodė sąsają tarp naktinio darbo ir prostatos vėžio rizikos, ypač kai naktinis pamaininis darbas trunka ilgą laikotarpį. Tačiau kitose šalyse atlikti analogiški tyrimai rizikos nenustatė arba ji buvo nustatyta labai maža, lyginant dirbančius naktį žmones su niekada naktį nedirbusiais.
Keletas kitų tyrimų parodė, kad egzistuoja ryšys tarp storosios žarnos vėžio rizikos ir naktinio pamaininio darbo trukmės. Tačiau šiuose tyrimuose buvo ir prieštaringų rezultatų, susijusių su storosios žarnos vėžio skirtingomis sublokalizacijomis ir naktinio darbo pobūdžiu.
Pažymėtina, kad naktinis pamaininis darbas yra susijęs ne tik su cirkadinio ritmo sutrikimais ir vėžio rizika, bet ir su kitais ūmiais ir lėtiniais poveikiais sveikatai, tokiais kaip padidėjusi kardiometabolinių ligų rizika. Todėl iki šiol vykdomi įvairūs tyrimai, kurie siekia išanalizuoti šviesos poveikio žmogaus organizmui tamsiuoju paros metu aspektus.
IARC nuotr.
„Biomedicininių tyrimų metu įrodyta, kad žmogaus kūno liaukos, įvairūs molekuliniai organizmo procesų mechanizmai turi iš anksto nustatytą paros laiko ritmą“, – sako Vilniaus universiteto doktorantas Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos jaunesnysis mokslo darbuotojas Aušvydas Patašius. – Todėl keičiantis žmonių įpročiams (pvz. dažnai naktinis miegas palydimas naršymu iki vėlumos mobiliu telefonu) būtina įvertinti įvairių veiksnių įtaką mūsų sveikatai, ne tik vėžio išsivystymo rizikai.“
Pasak A. Patašiaus, kasdieninėje žmogaus veikloje ir aplinkoje atsirandant naujų veiksnių (pvz., patalpų apšvietimo lempos keičiamos ekonomiškomis LED lemputėmis, kurių spinduliuojama mėlyno spektro šviesa trikdo melatonino apykaitą), reikalingas ilgas laikas norint įvertinti jų poveikį žmonių populiacijai.
„Tikėtina, kad atsiradę nauji veiksniai veikia mūsų organizme vykstančius procesus per įvairius mechanizmus, tie nauji poveikiai iki šiol mažai nagrinėti, todėl džiugu, kad mokslininkai savo darbuose vertina įvairių aplinkos veiksnių įtakai mūsų sveikatai. Naujų mokslinių tyrimų duomenų atsiradimas leis formuoti sveikesnius savo gyvenimo įpročius bei pagerinti visuomenės sveikatą“, – sako A. Patašius.
Kancerogeniškumo tyrimai
Beveik 50 metų, pradedant nuo 1971 m., Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra vykdo specialią programą, kurios tikslas – nustatyti tuos poveikius, kurie gali būti kancerogeniški žmogui. Šios programos rezultatus agentūra skelbia savo monografijose (IARC Monographs on the Identification of Carcinogenic Hazards to Humans). Iki šiol yra įvertinta daugiau nei 1000 veiksnių, iš kurių 120 yra priskirti kancerogeniškų žmogui veiksnių grupei, 82 klasifikuojami kaip tikriausiai kancerogeniški (2A kancerogenų grupė) ir 311 galbūt kancerogeniški (2B).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms2
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...
-
Sugrįžusi žiema sujaukė lietuvių sveikatą: per anksti išsitraukėme šortus?3
Sugrįžę žiemiški orai atpūtė atgal ir peršalimus. Apie neįprastą peršalimo sezoną LNK žurnalistas kalbėjosi su „Eurovaistinės“ vaistininke Jovita Alekniene. ...
-
Visa tiesa apie kraujo tyrimus: žmogus gali įsivaizduoti patologiją, kurios iš tiesų nėra
Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai. ...
-
Lietuva pereina prie naujos kartos psichikos sveikatos paslaugų2
Pasinaudodama gerąja užsienio praktika, Lietuva žengia paradigminį pokytį psichiatrijoje – nuo biomedicininio modelio (gydymo vaistais) pereinant prie psichosocialinio modelio. Tam diegiamos į pacientą orientuotos, holistinio paciento atsigavimo s...
-
Žaibavimas akyse gali būti aklumu gresiančios ligos pranašas
Tinklainės atšokos operacijos priskiriamos skubiųjų kategorijai ir yra vienos iš sudėtingiausių, todėl atliekamos tik tretinio lygio gydymo įstaigose. Kas yra tinklainės atšoka, kam ji gali vystytis, koks gydymas laukia ir kodėl p...
-
SAM planuose – daugiau dienos psichiatrijos stacionaro paslaugų, bendruomeninis gydymas3
Psichikos sveikatos paslaugų pokyčius antradienį planuojanti pristatyti Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) iki 2027-ųjų ketina beveik du kartus padidinti psichiatrijos dienos stacionaro paslaugų skaičių, įvesti bendruomeninį gydymą, taip pat sudar...
-
NVSC: sergančiųjų gripu skaičius Lietuvoje mažėja
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, balandžio 15–21 dienomis sumažėjo sergančiųjų gripu ir COVID-19 liga skaičius, o ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – padidėjo. ...
-
Pažintis su chirurgu – iš anksto suplanuota, saugi pacientui4
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės Chirurgijos skyriaus vadovas gydytojas Edvinas Dainius sklaido mitus apie pusmečio eiles chirurgo konsultacijai ir ragina pacientus nedelsti – iš anksto suplanuotos operacijos p...
-
Dvi profilaktinės patikros akcijos pakaunės gyventojams
Kauno rajono savivaldybės sveikatos centras, bendradarbiaudamas su LSMU Kauno ligonine, pakaunės gyventojoms (50–69 m.) praėjusį mėnesį siūlė pasinaudoti išskirtine galimybe atlikti mamografinę patikrą pagal programą be eilių ir pasina...
-
Sunku patikėti: vyras koronavirusu sirgo 613 dienų3
Nyderlandų tyrėjai praneša apie atvejį, kai pernai miręs vyras koronavirusu sirgo šimtus dienų. Dėl gretutinių ligų nusilpusio imuniteto pacientas 2022 m. vasarį buvo paguldytas į Amsterdamo ligoninę, sakoma pranešime. Jo korona...