Mikroorganizmai, sukeliantys ūmias žarnyno infekcijas

  • Teksto dydis:

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM Kauno departamentas informuoja, kad per šių metų pirmą pusmetį jau registruoti 2878 ūmių žarnyno užkrečiamųjų ligų atvejai, kai užsikrečiama dėl į organizmą patekusių mikroorganizmų.

Tuo tarpu 2016 metais per tą patį laikotarpį buvo užregistruota keturiais šimtais atvejų mažiau.

Ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos užkratas išsiskiria kartu su išmatomis viduriuojant arba su skrandžio turiniu vemiant. Žarnyno ligų sukėlėjai aplinkoje būna gyvybingi pakankamai ilgai (nuo 2 parų iki mėnesio). Užsikrečiama, kai ligos sukėlėjas patenka į žmogaus organizmą su maistu, vandeniu ar per aplinkos užterštus daiktus.

Stafilokokai

Stafilokokai, daugindamiesi maisto produktuose, gamina toksiną, kuris nesunaikinamas net ir produktą kepant ar verdant. Liga prasideda gana greitai, praėjus 2-4 val. po užsikrėtimo. Vargina pykinimas, besikartojantis vėmimas, skausmas skrandžio srityje, krečia šaltis, temperatūra gali pakilti net iki 39-40ºC. Stafilokokai ypač pavojingi mažiems vaikams, nes  gali sukelti sunkų apsinuodijimą.

Rotavirusas

Šiais metais Kauno apskrityje, kaip ir visoje Lietuvoje, padaugėjo susirgimų rotaviruso sukeltų enteritų (registruota 754 atvejai 2017 metais, kai 2016 metais buvo 660 atvejų).  Dažniausiai užsikrečiama namuose sąlyčio su ligoniu būdu, nesilaikant asmens higienos reikalavimų, nes rotavirusas didelėmis koncentracijomis išsiskiria su ligonio išmatomis. Užkrato dozė ligos atsiradimui yra pakankamai maža – apie 10 viruso dalelių. Šia liga daugiausiai serga vaikai iki 3 metų amžiaus.  Liga prasideda viršutinių kvėpavimo takų kataro reiškiniais (sloga, kosulys), vėliau prisideda ūmioms žarnyno užkrečiamosioms ligoms būdingi požymiai.

Salmonella bakterijos

Per šių metų pirmąjį pusmetį buvo registruoti trys protrūkiai Kauno apskrityje, kai susirgo viešojo maitinimo įstaigų paslaugomis pasinaudoję piliečiai. Vykdant epidemiologinę diagnostiką, išsiaiškinta, kad 85 proc. susirgusiųjų užsikrėtė per salmonelėmis užterštą maistą. Vieno iš tirtų protrūkių atveju, analizuojant protrūkio atsiradimo bei išplitimo priežastis ir vadovaujantis atliktų laboratorinių tyrimų rezultatais nustatyta, kad sukėlėjo atsiradimą maiste galėjo įtakoti žaliavos tarša (žaliavoje aptikta Salmonella Enteritidis) iš kurios ruoštas įdaras blyneliams su mėsa, o pažeidus maisto gaminimo technologiją  patiekale pasidaugino ligos sukėlėjas (blyneliai su mėsa įmonėje gaminti, nors technologijos aprašymai vertinimo metu buvo nebaigti rengti).

Kito protrūkio tyrimo išvadoje neatmetama maisto kryžminės taršos galimybė (švieži kopūstai buvo laikomi dėžėje nuo viščiukų broilerių filė). Patogeninės bakterijos, galimai sukėlusios ūmios žarnyno infekcijos atvejus, į šviežių kopūstų salotas, kurios buvo vartotos be papildomo terminio apdorojimo, galėjo patekti nuo taros.

Trečiojo protrūkio tyrimo metu siekiant išsiaiškinti tikslesnį ryšį tarp rizikos veiksnio (konkretaus patiekalo) ir ligos atvejo atsiradimo, taikytas ir atliktas analitinio epidemiologinio tyrimo metodas – kohortinis tyrimas. Nustatant susirgimo riziką valgiusių ir nevalgiusių nurodytus maisto patiekalus žmonių grupėse, apskaičiuotas rizikos santykis. Didžiausia santykinė rizika susirgti šio tyrimo metu buvo siejama su šventės dalyvių valgytu tortu. Labai svarbu užtikrinti vartojamų maisto produktų saugumą. Kontroliuoti kokybišką maisto produktų šiluminį apruošimą, nepažeisti maisto produktų laikymo sąlygų (greit gendančius produktus laikyti tik šaldytuvuose). Žinoti vartojamų maisto produktų laikymo trukmę (nevartoti pasenusių maisto produktų).

Švarios rankos

Ypač svarbu plauti rankas, nes nuplaunami mikroorganizmai, kurie patenka ant rankų nuo užterštų paviršių ar aplinkos daiktų, liečiant gyvūnus ar jų išskyras. Jei reguliariai neplaunamos rankos, šie mikroorganizmai kaupiasi. Tokiomis rankomis liečiant akis, nosį, burną padedama infekcijai patekti į organizmą. Per neplautas rankas, gali būti užteršiamas ir jau vartojimui paruoštas maistas, todėl rekomenduojama rankas plauti: prieš pradedant ruošti, ruošiant ir pagaminus maistą; taip pat  prieš jį valgant. Taip pat rekomenduojama nepamiršti nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, pabendravus su gyvūnais ar turėjus kontaktą su jų išskyromis, po kelionės visuomeniniu transportu, turėjus sąlytį su pinigais, po apsilankymo gydymo įstaigoje, kai namuose yra sergančių asmenų ir bet kuriuo atveju, kai rankos nešvarios.

Labai svarbu žinoti, kad sergančiam asmeniui negalima dirbti su maisto produktais. Specialistai rekomenduoja pajutus ūmios žarnyno užkrečiamosios ligos simptomus kreiptis į savo šeimos gydytoją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių