Onkologinių susirgimų Lietuvoje vis daugėja, jie yra labai dažna mirties priežastis. Nacionalinio vėžio instituto, koordinuojančio vėžio gydymą visoje šalyje, įkūrimas turi tapti proveržiu, tačiau medikų bendruomenei nerimą kelia tai, kad jam vadovauti veržiasi ne kartą darbe baustas, dėl nemažo pacientų komplikacijų ir mirtingumo skaičiaus svarstytas chirurgas.

Vėžio drastiškai daugėja

Nepaisant medicinos pažangos, sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje tik didėja. Per aštuonerius metus užfiksuotų atvejų drastiškai padaugėjo. 1993 m. Lietuvoje buvo diagnozuota 11 tūkst. naujų onkologinių susirgimų. 2011 m. jų skaičius jau priartėjo prie 18 tūkst., o išgyvenamumo rodikliai yra vieni prasčiausių Europoje.

Prioritetine Lietuvos sveikatos apsaugos sritimi pripažinta onkologija prieš metus sulaukė svarbaus žingsnio. Reorganizavus Vilniaus universiteto Onkologijos institutą buvo įkurtas Nacionalinis vėžio institutas (NVI). Jis buvo akredituotas Europos vėžio institutų asociacijos kaip vienas iš pirmų Rytų Europoje, atitinkantis tokiam institutui Europoje keliamus reikalavimus.

Kaip teigia šios organizacijos dekretas ir rodo Europos bei pasaulio patirtis, vėžio kontrolės kiekvienoje šalyje esmė – centralizuota, specializuota ir koordinuota pagalba.
Tad tikimasi, kad NVI padės užtikrinti praktikos, mokslo ir studijų vienovę, aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir moderniųjų technologijų prieinamumą onkologiniams pacientams, mokslinių tyrimų komponentų, pradedant fundamentaliuoju mokslu ir baigiant klinikiniais tyrimais, integraciją tarpusavyje.

Trys kandidatai

Tokiai atsakingai veiklai skiriama ir nemažai lėšų. Pernykštė finansinė ataskaita dar neparengta, tačiau užpernai instituto pajamos sudarė beveik 87 mln. litų.

Šiuo metu vyksta konkursas NVI direktoriaus pareigoms užimti. Norą vadovauti vieninteliam daugiaprofiliniam vėžio centrui šalyje buvo pareiškę net penki kandidatai, dabar jų liko trys: laikinai einantis NVI direktoriaus pareigas ir vadovaujantis šios įstaigos Onkochirurgijos centrui prof. Narimantas Evaldas Samalavičius, Vilniaus universito ligoninės (VUL) Santariškių klinikos Urologijos centro vadovas prof. Feliksas Jankevičius ir VUL Santariškių klinikos Pilvo chirurgijos skyriaus chirurgas dr. Eugenijus Stratilatovas.

Jis ilgą laiką dirbo Vilniaus universiteto Onkologijos institute, kuris buvo reorganizuotas į NVI. Medikui buvo skirtos keturios nuobaudos. Jo veiklos įvertinime minima didelė pacientų komplikacijų ir mirštamumo statistika, silpnokas įnašas į mokslinę veiklą.

Vien per paskutinius dvejus darbo institute metus šio gydytojų planinių operacijų pacientų mirštamumas siekė beveik 5 proc., dėl jo kaip gydytojo chirurgo darbo kokybės sistemiškai svarstytas klinikinių konferencijų (mirties atvejų nagrinėjimo) metu: penkis kartus siūlyta administracijai skirti drausmines nuobaudas dėl aplaidaus gydymo, netinkamos gydymo taktikos parinkimo, ligonių mirties, kitais kartais taip pat konstatuoti pažeidimai atliekant profesines pareigas.

Beje, institutą jis paliko bendru sutarimu po vieno iš mirusių pacientų dukters skundo/prašymo dėl gydytojo atsakomybės.

Nuobaudų nesureikšmina

E.Stratilatovas pasiryžęs į buvusią savo darbovietę sugrįžti iškelta galva. "Turiu minčių, kuo galėčiau būti naudingas. Reikėtų gerinti situaciją įstaigoje ir Lietuvoje. Vadovaučiau tikrai ne blogiau nei dabar esantis laikinas vadovas", – kalbėjo medikas. Jis vardijo, kad tobulintų skubią pagalbą, keltų atlyginimus, darbuotojus ragintų kurti profsąjungą ir pasirašyti kolektyvinę sutartį.

Pasiteiravus dėl jo buvusių pacientų mirštamumo statistikos, E.Stratilatovas teigė, kad ši yra ne didesnė nei pasaulinis vidurkis. "Kuris medikas neoperuoja, neturi pacientų, to pacientai ir nemiršta. Be to, man išėjus bendras instituto pacientų mirštamumas tik padidėjo", – tikino ilgametis chirurgas.

Jis neneigė, kad dirbdamas institute turėjo keturias nuobaudas, tačiau jų nesureikšmino. "Jos jau nebegalioja, – sakė E.Stratilatovas ir tęsė toliau: – Kai jas surašė, aš tuo metu atostogavau. Nors to daryti man nesant institutas neturėjo teisės. Bet grįžęs nepuoliau ginčytis."

O kaip dėl mokslinių straipsnių skaičiaus? E.Stratilatovo nuomone, straipsnių jis parašęs gana daug ir pakankamai svarių. "Viską išanalizuos ir nuspręs, kuris kandidatas verčiausias vadovauti institutui, komisija. Tam ji ir sudaryta", – diskusiją baigė medikas.

Atsižvelgti būtina

NVI Tarybos pirmininkas ir Onkologijos srityje dirbančių draugijų asociacijos prezidentas medicinos mokslu daktaras radioterapeutas Ernestas Janulionis nesiėmė lyginti ir vertinti kandidatų.

"Visus pažįstu, visi buvę ar esami bendradarbiai. Gerai, kad visi daugiau ar mažiau išmano onkologiją, kad šioje srityje jie ne naujokai", – kalbėjo E.Janulionis. Tačiau pridūrė, kad renkant NVI vadovą būtų svarbu atsižvelgti į tai, už ką skirtos nuobaudos, jeigu jų būta, taip pat ir gydymo rezultatus bei į pasiekimus mokslinėje veikloje.

"NVI yra mokslinis institutas, mokslas čia yra vienas iš prioritetų. Svarbus ir sugebėjimas suburti studentus, rezidentus bendram darbui ir projektams", – sakė E.Janulionis.

Užmojai šokiravo

Visai kitokiu tonu apie E.Stratilatovą atsiliepė buvęs jo pacientas – pirmasis Vilniaus miesto meras habilituotas technikos mokslų daktaras Vytautas Bernatonis. Vilnietis sakė buvęs šokiruotas sužinojęs, kad šio chirurgo planuose – vadovauti šalies onkologijos politiką ir praktiką formuojančiai įstaigai.

"Iš kur tiek įžūlumo?" – stebėjosi V.Bernatonis. Jis mano, kad nedaug trūko, jog po E.Stratilatovo pagalbos vos neatsidūrė po velėna.

Susirgęs žarnyno vėžiu V.Bernatonis iš pradžių apsidžiaugė, kai gydytis pateko pas skyriaus vadovą E.Stratilatovą. Tačiau neilgam. Po operacijos prasidėjo komplikacijos. Negana to, kaip pasakojo V.Bernatonis, E.Stratilatovas dviem savaitėms išvyko, o savo pacientą paliko nepatyrusiam kolegai.

Laimė, V.Bernatonis su artimaisiais laiku suskubo ieškotis kitų gydytojų pagalbos.

Kolegų vertinimai – įvairūs

Kalbinti sostinės medikų bendruomenės atstovai apie kandidatus kalbėjo įvairiai. Tiesa, visi jie pripažino, kad E.Stratilatovas nėra pati tinkamiausia kandidatūra į šį ypač atsakingą vadovo postą.

"Jis, kaip operuojantis chirurgas, dirba neblogai, tačiau kolegos skundžiasi jo despotizmu ir pripažįsta, kad jis per mažai gilinasi į akademinę veiklą. O čia juk ne ligoninė, bet pirmiausia mokslo įstaiga", – sakė vienas žinomas sostinė chirurgas.

Visi kalbintieji vienbalsiai pripažino, kad urologijos profesorius F.Jankevičius, aktyviai bendraujantis su viso pasaulio onkologais, būtų puiki kandidatūra. Tiesa, kai kas pastebėjo, kad, F.Jankevičiui tapus NVC vadovu, Lietuvos urologijos mokslas patirtų didžiulį nuostolį.

Neblogų atsiliepimų sulaukė ir dabartinis šios įstaigos vadovas N.E.Samalavičius dėl jo organizuotumo ir visuomeniškumo.

Didesnės galimybės naujovėms

NVI pagrindinės veiklos sritys yra: biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų sričių moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra, onkologijos srities asmens sveikatos priežiūros veikla.

Įteisinta instituto klinikinė bazė, kurios veikla glaudžiai susieta su moksliniais tyrimais, garantuoja moksliniais tyrimais pagrįstą naujovių diegimą ne tik instituto mastu, bet ir suteikia didesnių galimybių diegti tas naujoves tose institucijose, kuriose gydomi sergantieji onkologinėmis ligomis.

Išgyvenamumo rodikliai

EUROCARE (EUROpean CAncer REgistry-based study on survival and CARE of cancer patients) dar 1989 m. pradėtas projektas, kurio tikslas yra susirgusiųjų vėžiu išgyvenamumo vertinimas Europoje. Jis vykdomas remiantis Europos šalių vėžio registrų duomenimis.

EUROCARE-5 tyrimo metu analizuoti 29 šalių Vėžio registrų duomenys (apimantys visą šalį ar jos dalį) ir palyginti penkerių metų nuo diagnozės nustatymo išgyvenamumo rodikliai daugiau nei 9 mln. suaugusiųjų ir 60 415 vaikų, kurie susirgo vėžiu 2000–2007 m.

Remiantis paskutiniais EUROCARE tyrimo duomenimis, Lietuvoje onkologinių ligonių išgyvenamumo rodikliai atsilieka nuo Europos vidurkio ir tai ypač būdinga toms vėžio lokalizacijoms, kurioms egzistuoja efektyvios ankstyvosios diagnostikos ir gydymo priemonės.

Susirgusiųjų krūties vėžiu moterų išgyvenamumo rodikliai patys mažiausi Europoje – tesiekia 66 proc., o Europos vidurkis – 82 proc., geriausi išgyvenamumo rodikliai viršija 85 proc. Panaši situacija ir kalbant apie storosios žarnos vėžį: išgyvenamumo rodikliai Lietuvoje yra 47 ir 49 proc. sergant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu, Europos vidurkis – 57 ir 56 proc., geriausi išgyvenamumo rodikliai viršija 60 ir 70 proc. atitinkamai.

Specialistams nerimą kelia ir susirgusiųjų odos melanoma mūsų šalyje išgyvenamumas – penkerių metų rodiklis tik 69 proc., o Šveicarijoje, Vokietijoje, Švedijoje – apie 90 proc. (Europos vidurkis – 83 proc.). Tačiau susirgusiųjų kai kurių kitų lokalizacijų vėžiu, pavyzdžiui, skrandžio, prostatos ir inkstų vėžiu, išgyvenamumo rodikliai mūsų šalyje atitinka Europos vidurkį, nors nuo Šiaurės ir Vakarų Europos šalių dar atsiliekame.

Pasak EUROCARE tyrimo autorių, pagrindiniai veiksniai, kurie lemia prastesnį Rytų Europos šalių onkologinių ligonių išgyvenamumą, yra lėšų, skiriamų vėžio kontrolei, trūkumas, nacionalinių vėžio kontrolės ir profilaktikos programų nebuvimas ir netolygus vėžio patikros programų ir naujausių gydymo metodų prieinamumas.

Išgyvenamumo rodikliai atspindi bendrą onkologinės pagalbos šalyje organizavimo lygį. Ilgesnis išgyvenamumas gali būti nulemtas geresnio gydymo ar ankstyvesnės diagnozės, kuri taip pat pagerina jau egzistuojančio gydymo efektyvumą. Tačiau kiti veiksniai, pvz., susirgusiojo socialinė ir ekonominė aplinka gali tiesiogiai ar netiesiogiai turėti įtakos išgyvenamumui.