Lietuvoje – 311 pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į COVID-19 vakciną

Kaip ketvirtadienį per spaudos konferenciją sakė Vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis, nuo gruodžio 27 iki sausio 28 dienos dėl reakcijos į „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną gauti 297 pranešimai, dėl reakcijos į „Moderna“ vakciną – 13 pranešimų. Viename pranešime nenurodyta, dėl kokios vakcinos kilo nepageidaujama reakcija.

„Tai (mažas pranešimų apie reakcijas į „Moderna“ vakciną kiekis – BNS) susiję su tuo, kad vakcinacija „Moderna“ pradėta tik sausio 18 dieną“, – aiškino jis.

Pasak G. Andrulionio, pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas sudarė apie „0,37 procento nuo suvakcinuotų dozių skaičiaus“. Vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, vertinamu periodu panaudota per 84 tūkst. vakcinos dozių.

G. Andrulionis taip pat teigė, kad šioje srityje Lietuvos duomenys nėra išskirtiniai, palyginti su kitomis Europos šalimis.

Mes tikrai niekuo neišsiskiriame. Yra šalių, kur yra didesnis pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas procentas.

„Mes tikrai niekuo neišsiskiriame. Yra šalių, kur yra didesnis pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas procentas. Tarkime, Norvegija, ten yra 0,48 procento“, – kalbėjo VVKT vadovas.

„Airijoje yra 0,33 procento, Estijoje yra kiek didesnis skaičius – 0,8 procento“, – pridūrė jis.

Iš visų Lietuvoje gautų pranešimų, 298 yra klasifikuojami kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 13 – kaip sunkūs.

Nustatytos ir tokios reakcijos, kurių gamintojas buvo nenurodęs

Anot VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, dažniausiai gaunami pranešimai yra susiję su skausmais dūrio vietoje, šaltkrėčiu, galvos, raumenų skausmu, išbėrimu ar karščiavimu.

Kai kurios iš reakcijų, pavyzdžiui, karščiavimas, dažniau pasitaikė po antros vakcinos dozės.

Pasak R. Pilvinienės, taip pat buvo nustatyta ir tokių reakcijų, kurios informaciniuose preparatų lapeliuose neminimos. Tai – liežuvio, veido ar rankų tirpimas, didesnis širdies susitraukimų dažnis, arterinio kraujo spaudimo padidėjimas.

Jos teigimu, sunkiomis reakcijomis laikomos tokios reakcijos, kurios sukėlė reikšmingus sveikatos sutrikimus ir dėl kurių reikėjo kreiptis į gydymo įstaigas.

„Kažkokios tendencijos, kuri būtų labai akivaizdi ir matytųsi apie sunkias įtariamas nepageidaujamas reakcijas, aš negalėčiau išskirti. (...) Galėčiau paminėti, kad sunkioms reakcijoms buvo priskiriami stiprūs galvos skausmai, svaigulys, pora žmonių buvo nualpę, taip pat pykinimas, vėmimas“, – kalbėjo VVKT atstovė.

„Yra vienas atvejis sunkios nepageidaujamos reakcijos, kai buvo pranešta apie anafilaksiją – žmogui pasidarė silpna, krito kraujospūdis. Vis tik negalim šiuo metu teigti, kad tai iš tikrųjų ir buvo anafilaksinė reakcija, nes tokių reakcijų pasitaiko ir dėl psichogeninio poveikio, dėl dūrio adata“, – pridūrė ji.

Be to, vienas pacientas pranešė apie po skiepo atsiradusį stiprų limfmazgių, kitas – apie raumenų uždegimą.

Taip pat nustatytas ir vienas periferinio veido paralyžiaus atvejis, tačiau žmogus pasveiko be liekamųjų reiškinių.

Kaip spaudos konferencijoje sakė R. Pilvinienė, vienas asmuo, septynias dienas prieš mirtį buvo paskiepytas pirmąja COVID-19 vakcinos doze. Tačiau ji pabrėžė, kad šis atvejis nėra susijęs su vakcinacija.

„Tam žmogui nebuvo pasireiškę jokių nepageidaujamų poveikių. Žmogus buvo vakcinuotas kaip didelės rizikos pacientas. (...) Pacientą ištiko staigi mirtis, kuri pranešusio gydytojo buvo vertinta kaip nesusijusi su vakcinacija. Tiesiog jis buvo labai rizikingas pacientas. Mes, gavę tokią informaciją, padarėm lygiai tokią pačią išvadą“, – kalbėjo ji.

Pasak G. Andrulionio, tokias ataskaitas Vaistų kontrolės tarnyba planuoja rengti kas mėnesį ir pristatyti viešai.

Jis taip pat ragina pasiskiepijusius žmones pranešti apie patiriamas nepageidaujamas reakcijas.

Statistikos departamento ketvirtadienio duomenimis, pirma vakcinos doze paskiepyti 75 tūkst. 804 žmonės, abiem dozėmis – 30 tūkst. 241 žmogus.