Tarsi aplinka suktųsi

Nustatyta, kad net kas ketvirtas pacientas, kenčiantis dėl galvos svaigimo, susiduria su vadinamuoju vertigo efektu, kai atrodo, jog viskas aplinkui sukasi ratu. Kenčiantiems dėl galvos svaigimo kasdien tenka susidurti su daugybe iššūkių būnant uždarose ar atvirose erdvėse, atliekant staigius judesius, važiuojant automobiliu ar net kylant liftu – sutrinka erdvės suvokimas, pusiausvyra, kai kuriais atvejais net pykina.

Gydytoja otorinolaringologė, otoneurologė med. dr. Irina Arechvo sako, kad galvos svaigimas sukelia ne tik fizinių simptomų, bet ir riboja žmonių socialinį gyvenimą, dėl to reikšmingai nukenčia gyvenimo kokybė. „Neretai galvos svaigimo epizodus provokuoja tam tikri aplinkos dirgikliai ar socialinės situacijos. Gana dažnas atvejis, kai pacientai pasakoja, kad jaučia svaigimą prekybos centruose, būdami gausiuose žmonių susibūrimuose. Dėl pasikartojančio svaigimo jie ima vengti lankytis diskomfortą keliančiose vietose, renginiuose, sergantys jūros liga – keliauti. Su amžiumi problema gilėja, galvos svaigimu skundžiasi maždaug kas antras vyresnis kaip 65 metų žmogus, todėl daugelis šį simptomą priima kaip duotybę senstant, tačiau sveikti bandančių pacientų patirtys rodo džiuginančių rezultatų“, – tvirtina gydytoja.

Dėl tikroviško aplinkos atvaizdavimo ši technologija padeda lavinti pusiausvyros sistemą, kaulų ir raumenų sistemos balansą.

Lazda su dviem galais

Bemaž prieš dešimtmetį pirmą kartą pastebėta, kad, gydant galvos svaigimą, galima pasitelkti virtualiąją realybę. Dėl tikroviško aplinkos atvaizdavimo ši technologija padeda lavinti pusiausvyros sistemą, kaulų ir raumenų sistemos balansą.

I. Arechvo perspėja, kad ir pati virtualioji realybė gali išprovokuoti galvos svaigimą, todėl, taikant vestibulinę reabilitaciją, jos užsiėmimai atliekami griežtai kontroliuojamoje ir saugioje aplinkoje, pirmiausia kruopščiai įvertinus individualias svaigimo priežastis, parinkus personalizuotą gydymo planą.

Užsienio partneriai su Lietuvos gydytojais dalijasi patirtimi, kaip, taikant virtualiosios realybės įrangą, į visavertį gyvenimą grįžta net ir 80-mečiai, vėl galintys vairuoti automobilį ar važinėti dviračiu.

Kaip gydoma?

Otorinolaringologė sako, kad net ir skubiosios pagalbos priėmimo skyriuje dažnai konsultuoja pacientus, besiskundžiančius ryškiu pusiausvyros sutrikimu, mėtymu į šonus. Išgirdus diagnozę, svarbu reabilitaciją pradėti kuo anksčiau.

Su galvos svaigimo kamuojamais pacientais dirbanti kineziterapeutė Laura Riautaitė-Bartoševičė teigia, kad pirmiausia išmatuojamos paciento stabilumo ribos. Gydymas pradedamas palaipsniui stimuliuojant vestibulinę sistemą, naudojamas, pavyzdžiui, galvos ir akių koordinavimo modulis, ypatingą dėmesį skiriant pažeidimo pusei, palaipsniui didinant stimulų greitį ir amplitudę. „Laikysenai kontroliuoti naudojamos interaktyvios žaidybiniu principu paremtos programos, pavyzdžiui, vadinamasis paukščio skrydžio modulis“, – sako kineziterapeutė.

Pacientams, jaučiantiems supimo ligos simptomų, naudojant virtualiosios realybės įrangą atliekama desensibilizacija. Ligonis pratinamas prie specifinių impulsų, taikant gydymą išnyksta supimo pojūtis, pykinimas. Gydytoja otorinolaringologė sako, kad gydymui galima taikyti skirtingas simuliacijas, kurios padeda pašalinti konkrečius nemalonius jutimus, pavyzdžiui, važiuojant automobiliu, darant posūkius.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad darbas simuliacinėje aplinkoje padeda įveikti galvos svaigimo epizodus provokuojančių situacijų baimę, pavyzdžiui, lankytis prekybos centruose.