Pažeidžia kepenis

„Hepatitas nėra marginalių asmenų liga. Juk užsikrečiama net darantis manikiūrą, tatuiruojantis, prieš daugelį metų buvo galima užsikrėsti perpilant kraują“, – apie kasdienes užsikrėtimo hepatitu galimybes primena L. Kupčinskas.

Virusinis hepatitas – tai liga, pažeidžianti kepenis, pasireiškianti gelta ir kepenų funkcijos pažeidimo požymiais. Profesorius paaiškina svarbiausius hepatitų A, B ir C skirtumus: „Hepatitas A – tai ūminė ir dažniausiai savaime praeinanti liga, nepereinanti į lėtinę formą. B ir C hepatitai gali tapti lėtiniais ir per 15–30 metų išsivystyti kepenų cirozė (hepatito C atveju – 20 proc., hepatito B – 1–2 proc.) ar net kepenų vėžys.“

Anot gydytojo, skiriasi ir ligos perdavimo būdai: „Hepatito A virusas perduodamas fekaliniu-oraliniu keliu („nešvarių rankų liga“), o B ir C virusai – per kraują, jo produktus ir kitus organizmo biologinius skysčius (pvz., lytinių santykių metu). Svarbu paminėti, kad apie 80 proc. atvejų lėtinis hepatitas C nesukelia klinikinių simptomų, t. y. sergantysis apie ligą gali nieko nežinoti iki pat komplikacijų – cirozės ar vėžio – išsivystymo.“ Gydytojo teigimu, net 40 proc. kepenų transplantacijų Kauno klinikose atliekama dėl hepatito C komplikacijų.

Anksčiau: hepatito C virusas atrastas tik XX a. pabaigoje, iki tol viruso sukeltų bendrųjų negalavimų priežastys nebuvo žinomos, niekas nesuprato ir dėl šio viruso išsivystančios kepenų cirozės ar kepenų vėžio priežasčių. / freepik.com nuotr.

Keitėsi santykis

„Hepatitu sergančiojo santykis su liga labai keitėsi priklausomai nuo gydymo galimybių. Pasaulyje hepatito C virusas atrastas tik 1989 m., todėl iki tol viruso sukeltų bendrųjų negalavimų (pvz.: bendro silpnumo, odos niežulio) priežastys kepenų cirozės ar vėžio išsivystymo, praėjus 15–25 metų nuo užsikrėtimo, priežastys nebuvo žinomos. Vėliau, iki 2015 m., kai buvo įdiegti tiesioginiai C virusą veikiantys vaistai, ligonius 6–12 mėn. gydydavo interferonų grupės vaistais, kurių efektyvumas siekė tik 30–50 proc., o vaistų sukeliamos šalutinės reakcijos (depresija, kraujodaros slopinimas, autoimuninės ligos) buvo gerokai sunkesnės nei ligos simptomai. Šiuo metu hepatitas C yra 99 proc. išgydomas per 8–12 savaičių, vaistai retai turi šalutinių poveikių, todėl pacientų santykis su liga yra gana optimistinis“, – apie medicinos pažangą kalba L. Kupčinskas.

Pasak jo, tobulėjant medicinai, kito ir gydytojų misija. Iki 2015 m. hepatitu C sergančius ligonius gydymo metu kamuodavo tokios šalutinės reakcijos kaip karščiavimas, depresija, buvo slopinama kraujo gamyba, kai kuriems ligoniams išsivystydavo įvairaus sunkumo autoimuninės komplikacijos.

Šiandien, žinoma, kraujo donorystė Lietuvoje jau yra visiškai saugi.

„Tekdavo būti ir psichologu, skirti laiko ligoniams padrąsinti, kad nenutrauktų gydymo, o esant reikalui, ryžtųsi pakartotinam vaistų kursui. Atsiradus naujiems, labai efektyviems vaistams, šios problemos išnyko. Dabar viskas kiek kitaip – tenka psichologiškai pagelbėti tiems ligoniams, kuriems dėl užleistos ligos padėti gali tik kepenų transplantacija“, – dalijasi gydytojas.

Mitą, kad šiuo virusu užsikrečia tik marginalūs asmenys (pvz.: narkotikus vartojantys, sergantys ŽIV ar seksualinės mažumos) galima paneigti skaičiais. „LSMU Gastroenterologijos klinikos mokslininkų Klaipėdoje atliktas daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų epidemiologinis tyrimas parodė, kad virusiniu hepatitu yra užsikrėtę daugiau kaip 1 proc. gyventojų (dauguma apie tai nežinojo) ir daugiau nei 70 proc. iš jų užsikrėtė nesaugių medicininių (ypač kraujo perpylimas, donorystė iki 1994 m.) ar nemedicininių (tatuiruotės, pedikiūras ir pan.) procedūrų metu. Tik 27 proc. užsikrėtusiųjų buvo vartoję narkotikus (dažniausiai kalėjime). Iki 1994 metų kraujo donorai nebuvo tikrinami dėl hepatito C. Dėl hepatito B donorų kraujas tikrinamas jau daugiau nei 50 metų. Šiandien, žinoma, kraujo donorystė Lietuvoje jau yra visiškai saugi“, – tikina gydytojas.

Keitėsi: iki 1994 m. kraujo donorai nebuvo tikrinami dėl hepatito C, kai dėl hepatito B donorų kraujas tikrinamas jau daugiau nei 50 metų. / freepik.com nuotr.

Pasirinko kitą kelią

„Kaip Lietuvos hepatito C patikros ir eliminacijos visuomeninės darbo grupės vadovas, noriu garsiai pasidžiaugti Lietuvos sveikatos sistemos racionalia kovos su hepatitu C strategija. Palyginimui – visai neseniai Didžiojoje Britanijoje įsiplieskė didžiulis skandalas dėl prieš daug metų ligoniams perpilto nesaugaus kraujo ir dėl to daugybės hepatito C virusu užkrėstų ligonių. Dėl šio incidento Didžiosios Britanijos vyriausybė mokės milžiniškas kompensacijas – asmenys, tuomet užsikrėtę lėtine hepatito C infekcija, galėtų tikėtis gauti iki 800 tūkst. svarų sterlingų kompensaciją. Įdomiausia, kad dauguma ligonių buvo užkrėsti perpilant kraują ar plazmą dar iki hepatito C viruso atradimo 1989 metais (ir diagnostinio testo įvedimo į klinikinę praktiką 1992–1994 m.), todėl moralinis ir teisinis tokių didelių kompensacijų pagrįstumas diskutuotinas. Tiesa, buvo nurodyta, kad, atsiradus hepatito C diagnostiniams testams, jau buvo žinoma apie buvusius nesaugius kraujo perpylimus, tačiau sveikatos sistemos vadovai neorganizavo galimai užsikrėtusių ligonių patikros. Tokių užkrėstųjų skaičius ten gali siekti net 27 tūkst.“, – statistika apie kitas Europos valstybes dalijasi profesorius.

Lietuva pasirinko kitą kelią. Pasak gydytojo, remiantis atliktų tyrimų duomenimis, 1991–1993 m. Lietuvoje hepatitu C buvo užsikrėtę 7,9 proc. komercinių kraujo donorų ir 13,9 proc. komercinių kraujo plazmos donorų. Nustačius infekciją, šių donorų kraujas nebuvo naudojamas.

„Didžiuojuosi, kad Lietuvoje mes pasirinkome daug racionalesnę kovos su hepatitu C strategiją, – teigia L. Kupčinskas. – Dėl dar 2022 m. pradėtos hepatito C patikros ir eliminacijos programos Lietuvoje šeimos gydytojai per 22 mėnesius jau patikrino daugiau kaip 1,2 mln. Lietuvos gyventojų, išaiškino beveik 7 tūkst. lėtiniu C hepatitu sergančių ligonių ir nukreipė gydyti gastroenterologams ir infektologams. Taigi, už tą pačią pinigų sumą, kuri Didžiojoje Britanijoje bus skiriama tik 40 ar 50 užsikrėtusių ligonių kompensacijoms, Lietuvoje Valstybinės ligonių kasos (VLK) lėšomis jau patikrinta 65 proc. Lietuvos gyventojų, gimusių 1945–1994 metais (iki C hepatito nustatymo testų įvedimo šalyje). Taigi, galime džiaugtis, kad nepriklausomoje Lietuvoje ir būdami ES mes subrendome ir kai kada sugebame laiku priimti labai racionalius sprendimus.“

Gydytojas skatina pacientų ir gydančiųjų bendrystę. Pasak jo, mediko misija yra labai prasminga, apimanti daugybę aspektų, padedančių išlaikyti ir gerinti žmonių sveikatą ir gyvenimo kokybę.

„Be ligonių priežiūros ir gydymo, etinės atsakomybės, ligonių švietimo ir mokymo, psichologinės pagalbos, būtinas nuolatinis mokymasis ir tobulėjimas. Šiuolaikinės medicinos progresas ir naujų žinių srautas yra milžiniškas, todėl iškyla komandinio darbo svarba – norint suteikti pacientams visapusišką pagalbą, ligonius konsultuoja įvairių specialybių gydytojai, dirbama su slaugytojais, laboratorijos ir kitais sveikatos priežiūros specialistais. Manau, čia tinka sentencija: „Jei nori eiti greitai – eik vienas, jei nori nueiti toli – eikite kartu“, – teigia žinomas medikas.