Sūnų į garsų pasaulį grąžinti pasiryžusi šeima sprendžia sunkią finansinę lygtį

Kai septynmečio Luko klasės draugai garsiai skaito užduotis, berniukas nuleidžia akis ir liūdnai šypsosi. Jis nieko negirdi.

L.Skeručio sveikatos istorijoje ryškiu šriftu įspausta diagnozė: "Ketvirtas kurtumo laipsnis. Priežastis neaiški." Žvelgdami į savo jaunėlį kauniečiai Jolanta ir Rimas Skeručiai negali patikėti, kad iki šiol jokių sveikatos sutrikimų nepatyrusio berniuko girda šiuo metu sieka vos 10 proc.

Vilties grąžinti Luką į garsų pasaulį yra, tačiau jos kaina – apie 150 tūkst. litų. Būtent tiek kainuoja du nauji kochleariniai implantai.

Kankino galvos skausmai

Tarp šeimos nuotraukų ir gausybės žaislų šviečiančios dvi didžiulės akys – toks buvo pirmas įspūdis pravėrus Luko kambario duris.

Plati berniuko šypsena užkrėtė ir mus. Netrukus supratome, kad taip vaikas bando dangstyti negalią.

"Kaip šiandien sekėsi mokykloje?" – palinkusi prie šviesiaplaukės galvos pasiteiravo mama. Žvelgdamas į jos lūpas Lukas trumpai atšovė "gerai", užsidengė ausytes ir nusigręžė į kompiuterį.

Jau mėnesį panaši scena Skeručių namuose kartojasi kasdien. Visuomet energija tryškęs berniukas pastaruoju metu tapo irzlus, vengia kalbėti, o užmiega tik šviesoje, stipriai spausdamas mamos ranką.

"Skaudžiausia buvo Rugsėjo 1-ąją, kai visi vaikai dainavo ir deklamavo vasarą išmoktas eiles, o Lukutis nepakeldamas akių maigė dvyliktokų dovanotus žaisliukus", – tai prisiminusios mamos akyse sublizgo ašaros.

Apkurto per pusmetį

Dabar kurčias Lukas, mamos tikinimu, gimė visiškai sveikas, o sirgdavo ne daugiau nei visi darželinukai.

Tiesa, maždaug prieš dvejus metus berniuką ėmė kankinti siaubingi galvos skausmai, nuo jų jis pabusdavo net naktį. Sunerimę tėvai kreipėsi į Kauno Dainavos polikliniką. Apžiūrėję vaiką medikai konstatavo, kad visų skausmų kaltininkai – adenoidai (išvešėjęs ryklės užpakalinėje sienelėje esantis limfinis audinys), ir juos reikia kuo skubiau išpjauti.

"Prašiau medikų pirmiausia atlikti smegenų magnetinio rezonanso tomografiją, tačiau mano žodžiai buvo palydėti pašaipiomis šypsenomis, atseit aš mama, o ne gydytoja", – nuoskaudos dėl medikų abejingumo neslėpė J.Skerutienė.

Pernai sausį adenodai buvo pašalinti. Tačiau praėjus porai mėnesių po operacijos Skeručiai su sūnumi vėl mynė poliklinikos slenkstį. "Pastebėjome, kad ėmė prastėti berniuko klausa. Iš pradžių manėme, kad sūnus kaip ir daugelis vaikų apsimeta negirdintis, deja...", – atsiduso berniuko tėtis.

Šiemet sausį Lukui konstatuotas antrojo laipsnio kurtumas. "Stebėkite, kas bus toliau", – tokie buvo vieninteliai medikų ištarti paguodos žodžiai. Toliau viskas vyko kaip blogiausiame sapne. Prieš Jonines tėvai pastebėjo, kad sūnus visai negirdi. Berniuką apžiūrėję medikai vietoj antrojo jau nustatė ketvirtąjį kurtumo laipsnį.

Nieko nelaukdami Skeručiai kreipėsi į Kauno medicinos universiteto klinikų specialistus. Šie berniukui atliko įvairius tyrimus, tačiau nė vienas jų neatskleidė kurtumo priežasties.

Kompensuoja tik dalį sumos

Dabar Luko šukuosena kitokia nei anksčiau. Šiek tiek ūgtelėję plaukai slepia į ausis įstatytus klausos aparatus.

Jie kiek stiprina klausą, tačiau nešiojami ilgai tampa neveiksmingi, o klausos likučiai visiškai sunyksta. Neretai po to sutrinka ir judesių koordinacija, nes žmogus negirdi savo paties žingsnių.

Vienintelė išeitis Lukui ir kitiems tokio likimo ištiktiems vaikams – modernūs kochleariniai implantai. "Niekada negirdėjusiam vaikui dėti šiuos implantus būtų netikslinga, tačiau girdėjusiam ir kalbėjusiam vaikui jie – idealiausias variantas", – tikino J.Skerutienė.

Vieno tokio implanto kaina svyruoja nuo 55 iki 78 tūkst. litų. Ligonių kasos kompensuoja 42 proc. šios sumos. O štai antram implantui nenumatyta jokia kompensacija. Todėl pasirinkimas menkas: tenkintis vienu implantu arba patiems sukrapštyti 100 tūkst. litų.
"Kaip jums atrodo, ar vaikui pakanka girdėti viena ausimi?" – retoriškai klausė J.Skerutienė.

Tiesa, galima įsigyti ir pigesnių implantų, jų kaina siekia apie 12 tūkst. litų, tačiau šie negali užtikrinti visavertės girdos. Juos dažniausiai renkasi senyvo amžiaus žmonės.
"Paprastas palyginimas: "Sony" garso aparatūra ir pigus kiniškas barškutis. Kas geriau? Turbūt neverta klausti, kodėl mes pasiryžę Lukui nupirkti brangesnį implantą", – motyvavo berniuko tėtis.Tačiau paskolą už trijų kambarių butą bankui mokančiai šeima ši finansinė lygtis – neišsprendžiama.

Laikas – ne sąjungininkas

Spalio 14 d. Skeručiai gaus dokumentus, kuriuose bus tiksliai nurodyta Lukui tinkančių implantų kaina bei planuojamos operacijos data. Jei nepavyks surinkti pinigų, berniukui bus įsodintas tik vienas implantas.

Jei viskas klostysis sėkmingai, ant operacinio stalo Lukas guls jau sausio mėnesį. Glostydama sūnaus galvą J.Skerutienė prisipažino turinti viltį, kad nauji metai bus pažymėti sėkmės ženklu, o implantas prigis be jokių komplikacijų.

"Tikiu, kad iki to laiko surinksime pinigų abiem implantams ir sūnus grįš į visavertį gyvenimą. Dabar laikas nėra mūsų sąjungininkas, dabar jis – mūsų priešas. Kuo ilgiau delsime, tuo mažiau liks vilties išgelbėti vaikui kalbą", – ryžtingai kalbėjo J.Skerutienė.
Dabar pirmokas ir toliau uoliai lanko pamokas. Tiesa, prie lentos berniukas eina rečiau nei kiti klasės draugai. J. Skerutienė  mokytojos paprašė jo neapkrauti darbais. "Atsigriebs vėliau", – šyptelėjo mama, tikinti, kad sūnus tikrai girdės.

Specialisto komentaras

Eglė Gradauskienė, Kauno medicinos universiteto Ausų, nosies, gerklės klinikos gydytoja audiologė:

Daugeliu atvejų kurtumo priežastis yra vidinės ausies sraigės neurosensorinių plaukuotųjų ląstelių degeneracija. Ji atsiranda dėl kraujotakos ir vidinės ausies mitybos nepakankamumo. Apkursti staiga galima dėl infekcinės ir virusinės ligos, toksinio poveikio, kraujagyslių ir kraujotakos sutrikimų, traumų, medžiagų apykaitos ligų, auglių. Nemažai įtakos turi ir genetinis polinkis, neigiami emociniai ir psichiniai veiksniai. Klausos negalia dažnai pasireiškia daug vėliau, nei klausos nervo struktūros patiria žalojamąjį poveikį. Lukas klausą prarado per penkis mėnesius. Berniukas ištirtas dėl klausą žalojančios kitų organų patologijos, buvo įvertinta ausies būklė, bet priežasčių, sukėlusių kurtumą, rasti nepavyko. Vadinasi, toksinis poveikis pasireiškė anksčiau, nei sutriko klausa.

Staiga klausos netekusiems ligoniams yra dvi išeitys: klausos aparatai arba implantai. Jei klausos aparatai jau nepadeda, pacientai tiriami, ar jiems nepadėtų kochleariniai implantai (KI). Pagrindinis skirtumas tarp kochlearinių implantų ir įprastų klausos aparatų yra tai, kad klausos aparatas tik sustiprina garsą, o kochlearinis implantas garsinį signalą paverčia elektriniais impulsais, perduodamais tiesiai į klausos nervą.
Kochlearinį implantą sudaro dvi pagrindinės dalys: vidinė – implantas, ir išorinė – kalbos procesorius. Garsas patenka į mikrofoną, o šis jį nukreipia į kalbos procesorių. Pastarasis garsus analizuoja ir verčia specialiais koduotais signalais. Jie keliauja į siųstuvą, siunčiantį signalus per odą į kaulo guolyje įsodintą vidinį implantą. Koduotus signalus vidinis implantas paverčia elektriniais signalais. Pastarieji nusiunčiami į implanto elektrodus, stimuliuojančius klausos nervo skaidulas. Centrinės nervų sistemos dalys "suvokia" juos kaip garsą, o tai ir yra klausa.

Faktai:

Pasaulyje nuo 1984 m. atlikta per 130 tūkst. kochlearinių implantacijų.
Lietuvoje pirmą kartą kochlearinės implantacijos operacija atlikta 1998 m. po meningito apkurtusiai suaugusiai pacientei.

Per metus iš tūkstančio gimusių vaikų  vienas gimsta kurčias ir penki neprigirdintys.
Lietuvoje kasmet staiga apkursta apie 15–20 iki tol normaliai girdėjusių pacientų.
Sąskaita, į kurią galima pervesti pinigus Luko kochleariniams implantams pirkti:
Jolanta Skerutienė
LT567044060004667312, SEB bankas