– Ką parodė naujausias tyrimas apie vaikų žuvies vartojimą Lietuvoje?

– Visai neseniai, vasario mėnesį, buvo atliktas tyrimas, inicijuotas „Fjord Strong Omega-3“. Tyrime dalyvavo daugiau nei 1 tūkst. Lietuvos gyventojų, turinčių 3–17 metų amžiaus vaikų. Apklausos metu tėvų buvo klausiama, kaip dažnai jų vaikai valgo žuvį. Rezultatai išties kelia nerimą – vos 7 proc. vaikų suvartoja tiek žuvies, kiek rekomenduojama. Pagal mitybos gaires, riebios žuvies reikėtų valgyti 2–3 kartus per savaitę, suvartojant apie 300–400 gramų. Tačiau dauguma vaikų žuvį valgo gerokai rečiau. Apie 50 proc. apklaustųjų nurodė, kad jų vaikai žuvį valgo tik 1–2 kartus per mėnesį arba dar rečiau.

– Kokios pagrindinės to priežastys – nežino, neįperka, neskanu?

– Žinokit, neskanu. Dauguma tėvų teigia, kad jų vaikams žuvis tiesiog nepatinka, o šeimose nėra susiformavęs įprotis ją valgyti. Žuvis dažniausiai atsiranda ant lietuvių stalo tik ypatingomis progomis, pavyzdžiui, per šventines vakarienes. Kasdienybėje ji pakeičiama kitais maisto produktais.

– Kodėl Omega-3 riebalų rūgštys tokios svarbios vaikams?

– Omega-3 riebalų rūgštys dažnai vadinamos žuvų taukais. Tačiau svarbu žinoti, kad jų yra ne tik žuvyje, bet ir augalinės kilmės produktuose, tokiuose kaip kanapės, linų sėmenys, dumbliai. Vis dėlto dažniausiai Omega-3 gauname iš riebios žuvies, nes ji taip pat yra turtinga baltymų ir kalcio. Deja, šiuolaikinė žuvis gali turėti ir sunkiųjų metalų, tokių kaip švinas, ypač jei ji sugauta Baltijos jūroje. Nepaisant to, Omega-3 išlieka viena svarbiausių medžiagų vaikų organizmui. Omega-3 rūgštys, ypač DHA ir EPA, yra itin svarbios smegenų ląstelių vystymuisi. Jos užtikrina tinkamą neuronų veiklą, o jų trūkumas gali neigiamai paveikti vaikų koncentraciją, mokymosi gebėjimus ir net emocinę būseną. Todėl labai svarbu, kad vaikai gautų pakankamai Omega-3 riebalų rūgščių – tiek per maistą, tiek, jei reikia, papildų forma.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kuriose žuvyse yra daugiausia Omega-3? Jau šiek tiek kalbėjome apie augalinius šaltinius, bet galbūt tiems, kurie visiškai nenori valgyti žuvies, yra kitų būdų gauti Omega-3?

– Taip, mes, lietuviai, turime aliejines kultūras – linų sėmenis, kanapes, kurios yra turtingos Omega-3 riebalų rūgštimis. Tačiau pirminis Omega-3 šaltinis gamtoje yra dumbliai. Jie kaupia šias naudingas riebalų rūgštis, kurias vėliau suvalgo mažosios žuvys, pavyzdžiui, kriliai ar ančiuviai. Savo ruožtu šios mažosios žuvys tampa maistu didesnėms, riebiosioms žuvims, kurios ir yra pagrindinis Omega-3 šaltinis žmonėms. Daugiausia Omega-3 turi lašiša, skumbrė ir silkė.

– Ar tėvų mitybos įpročiai veikia vaikų požiūrį į žuvį?

– Tikrai vaikai išmoksta valgyti šeimoje, prie bendro stalo. Mes nuolaidžiaujame vaikams arba nemanome, kad tai yra svarbu. O Omega-3 yra itin svarbios besivystančiam organizmui. Jos turi įtakos ne tik smegenų veiklai, bet ir vaiko mokymosi gebėjimams, dėmesiui, elgesiui. Tyrimai rodo, kad žmonių, sergančių depresija, smegenyse Omega-3 lygis dažnai būna mažesnis. Todėl, jei tikimės, kad vaikas gerai mokysis, bus susikaupęs ir tinkamai elgsis, mažiausia, ką galime padaryti – pasirūpinti, kad jis gautų pakankamą kiekį Omega-3. Kaip tai padaryti – jau tėvų atsakomybė ir pasirinkimas.

Rezultatai išties kelia nerimą.

– Kaip pripratinti vaiką valgyti žuvį, jei jis jos tiesiog nemėgsta? Ar reikėtų ieškoti kitų būdų, galbūt vartoti žuvų taukus ar Omega-3 papildus?

– Ar tikrai vaikas jau išbandė visas žuvis? Kiek lietuviai pažįsta žuvų rūšių? Žvejai, be abejo, išmano daugybę žuvų rūšių, tačiau kalbant apie maistines žuvis, kurias dažniausiai vartojame, daugelis žmonių išvardintų tik kelias – lašišą, skumbrę, menkę ar karpį. Be to, daugelis turi išankstinių nuostatų apie tai, kokia žuvis yra. Pakanka nuvykti į užsienio šalis, pavyzdžiui, Prancūziją ar Italiją, kur žuvies vartojimas yra didesnis, ir pamatysime, kiek įvairesni žuvies paruošimo būdai naudojami ten. Lietuvoje žuvies gaminimo įgūdžiai dar nėra pakankamai išplėtoti, ypač kalbant apie šaldytą žuvį ir jos derinimą su įvairiais ingredientais. Šioje vietoje vertėtų prisiminti ir senąsias lietuvių mitybos tradicijas – linų sėmenų aliejų ar net dumblių vartojimą. Šie produktai yra itin vertingi, tačiau, vėlgi, viskas priklauso nuo šeimos mitybos įpročių ir požiūrio į sveiką mitybą.

– Jei nei tėvai, nei vaikai negali ar nenori valgyti žuvies, svarbu rinktis tinkamus Omega-3 papildus. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį juos perkant?

– Svarbiausia – Omega-3 kiekis ir veikliosios medžiagos. Dažnai ant pakuotės parašyta, kad produkte yra žuvų taukų, tačiau nėra nurodytas veikliųjų medžiagų kiekis. Dvi pagrindinės Omega-3 riebalų rūgštys, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį, yra DHR ir EPR. Galima kalbėti apie jų santykį, tačiau pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į jų kiekį. Vaikams bendra DHR ir EPR paros norma turėtų būti ne mažiau kaip 450 mg. Jei vaikas turi dėmesio ar raidos sutrikimų, rekomenduojama dozė siekia 1000–1500 mg šių veikliųjų medžiagų. Suaugusiesiems taip pat rekomenduojamas panašus kiekis.