Kodavimas – būdas atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio – žinomas jau seniai. Ar jis efektyvus? Kodėl šiai ligai gydyti nesukuriama vaistų? Kokie dar gydymo būdai gali būti taikomi? Apie tai – pokalbis su gydytoju psichiatru Mindaugu Jasulaičiu.

– Visuomenėje vyravusi nuomonė, kad alkoholizmas yra yda, ilgainiui kinta ir net didžiausi doruoliai pripažįsta, kad tai – liga. Kaip vertinate jūs?

– Priklausomybė nuo alkoholio, arba, kitaip sakant, alkoholizmas, yra lėtinė įvairialypė liga, apimanti tiek psichologinius asmenybės, tiek fiziologinius organizmo pokyčius.

– Kodėl farmacininkai nesukuria vaistų nuo jos? Ar todėl, kad alkoholikai dažniausiai yra nedirbantys ir neturi pinigų?

– Veiksmingiausias priklausomybės nuo alkoholio gydymo būdas yra kompleksinis, jungiantis tiek vaistų, sukeliančių alkoholio netoleravimą, slopinančių potraukį išgerti ir stabilizuojančių nervų sistemą, vartojimą, tiek psichologines poveikio priemones, tokias kaip psichologinis konsultavimas, psichoterapija.

Šiai priklausomybei gydyti itin veiksminga specializuota grupinė psichoterapija, taikoma anoniminių alkoholikų klubuose, vadinamoji Minesotos programa. Vienas galimų alkoholizmo gydymo būdų yra kodavimas. Tai psichologines ir medikamentines poveikio priemones apimanti procedūra, skirta alkoholio potraukiui susilpninti ir laikinai jo netoleravimo reakcijai sukelti.

– Ar tiesa, kad kodavimas pagrįstas psichologiniu teroru gąsdinant: išgersi – mirsi?

– Taip, kodavimas – tai būdas kovoti su alkoholizmu pasitelkiant mirties baimę. Jį beveik prieš 30 metų sukūrė rusų gydytojas Aleksandras Dovženka. Nors tuomet medicinos specialistai šį gydymo būdą vertino kritiškai, šiuo metu jis vienas populiariausių tarp priklausomų nuo alkoholio žmonių posovietinėse šalyse.

– Vis dėlto Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose šis metodas nesuprantamas.

– Vakariečiai, gydydami alkoholizmą, į procesą stengiasi maksimaliai įtraukti patį ligonį. Su juo dalijamasi informacija apie gydymo eigos etapus, vaistų veikimą, taikomų metodikų pranašumus ir galimus rezultatus. Kodavimas yra itin direktyvi procedūra, paremta gydytojo autoritetu ir visišku pasitikėjimu specialistu.

– Prievartinis gydymas mūsų šalyje netaikomas net psichikos ligoniams, išskyrus tuos, kurie kelia grėsmę savo ar aplinkinių gyvybei. Alkoholikai neretai tampa agresyvūs, bet paisoma jų noro arba nenoro gydytis. Kodėl?

– Gydant priklausomybę nuo alkoholio svarbiausias sėkmės veiksnys yra pats žmogus ir jo apsisprendimas nebevartoti alkoholio. Jeigu tai pavyksta, nesvarbu, koks buvo naudojamas gydymo metodas: kodavimas, medikamentai, psichoterapija – didžiausias nuopelnas yra paties žmogaus, sugebėjusio atsisakyti alkoholio.

Klinikinėje praktikoje neretai tenka susidurti su situacija, kai artimieji nori, kad alkoholikas nebegertų, užsikoduotų, o jam pačiam to nereikia. Tokiu atveju sunku tikėtis sėkmės. Vis dėlto kartais tai geriau nei iš viso nekreipti dėmesio į geriantįjį. Labai svarbi žmogaus nuostata, ar žmogus negeria dėl to, kad jis buvo užkoduotas, ar jis koduojasi, kad nori negerti. Pirmu atveju apsauga nuo alkoholio vartojimo labai silpna, paremta vien baimės veiksniu. Tokiu atveju užkoduotas žmogus neretai skaičiuoja dienas ir valandas, kada jis vėl galės išgerti.

– Kaip jūs vertinate kodavimą apskritai, ar, jūsų nuomone, tai efektyvus metodas? Kaip jis taikomas?

– Norint sėkmingai atlikti kodavimo procedūrą, būtina, kad ligonis, sergantis alkoholizmu, bendradarbiautų. Prieš procedūrą yra paruošiamasis laikotarpis, kada pacientui paaiškinama kodavimo esmė ir paprašoma ne mažiau kaip dešimt dienų nevartoti alkoholio. Tai labai svarbus gijimo metas, susijęs su fiziologiniais pokyčiais organizme ir psichologiniu nusiteikimu gyventi blaiviai.

Neretai kodavimas vertinamas kaip stebuklinga procedūra, kuri lyg chirurgo skalpeliu išpjaus ilgus metus varginusią alkoholizmo problemą. Tikimasi, kad, praėjus kodavimo laikui, žmogus visiškai nebenorės gerti ar galės gerti saikingai. Vis dėlto tai dažniausiai sukelia ligos atkrytį. Kodavimas apskritai nėra stebuklas ar operacija, išgydanti nuo priklausomybės.

– Skeptikai sako, kad užsikodavimas – silpnų žmonių žaidimas. Kaip vertinate šią nuomonę?

– Taip, yra nuomonių, kad tai – silpnumo ženklas, žmogaus psichikos žalojimas. Iš tiesų, kai žmogus negeria, tai negeria ne kodas, gydytojas ar vaistai, – negeria pats ligonis. Tai jo nuopelnas ir pergalė. Kodas gali būti vienas ramsčių, padedančių atsisakyti alkoholio sudėtingame kelyje į blaivybę.

Būna, kad žmogus koduojasi trumpam, o negeria ilgai, kartais net visą gyvenimą. Vadinasi, jis buvo apsisprendęs, o procedūra buvo tik stumtelėjimas į priekį.

Priklausomybės nuo alkoholio gydymas sudėtingas ir ilgas. Šiandien dar nėra sukurta vaistų ar metodo, kuris padėtų visiškai išspręsti šią problemą. Todėl kodavimas, kaip viena sudedamųjų gydymo dalių, tam tikrame gydymo etape iš tiesų gali padėti pacientui sėkmingai susilaikyti nuo alkoholio vartojimo.