Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, jog klimato kaita daro vis didesnį poveikį žmonių sveikatai, o Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, taip pat fiksuojami klimato kaitos pokyčiai ir jų padariniai.

Remiantis Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (angl. Intergovermental Panel on Climate Change) 2013 metų ataskaitos duomenimis, manoma, kad, jei nebus imtasi jokių veiksmų, vidutinė pasaulinė temperatūra per ateinančius dešimtmečius kils, o tai turės įtakos žmonių sveikatai dėl klimato kaitos sukeliamų grėsmių: potvynių, sausros, stipraus lietaus, karščio bangų, miškų gaisrų ir kt.

Klimato kaita nėra vien ekonominė ar aplinkosaugos problema, tai taip pat didelis iššūkis sveikatos apsaugos sistemoms. Taigi, laiku ir nuolat besidomint esama situacija, atliekant jos analizę, atitinkamai būtų galima planuoti situacijos valdymą, prevencinių strategijų rengimą, rekomendacijų teikimą visuomenei bei koreguoti veiksnius (tiesiogiai ar netiesiogiai susijusius su žmogaus veikla), turinčius įtakos klimato kaitos procesui.

Lietuvoje apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai informaciją renka, analizuoja ir teikia visuomenei Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba bei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, o Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras kasmet iki birželio 1 d. Sveikatos apsaugos ministerijai pateikia apibendrintą praėjusiųjų metų ataskaitą apie klimato pokyčius, jų keliamas grėsmes žmonių sveikatai, taikytas prevencines priemones, tarp jų visuomenės informavimą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, kuri yra atsakinga už nepertraukiamų ir kokybiškų meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų užtikrinimą, meteorologinių ir hidrologinių prognozių bei perspėjimų apie pavojingus, stichinius, katastrofinius meteorologinius ir hidrologinius reiškinius teikimą bei visuomenės informavimą apie hidrometeorologines sąlygas, duomenimis, 2013 m. spalio mėn. – 2014 m. kovo mėn. stichinio meteorologinio reiškinio – speigo – rodiklis nebuvo pasiektas.

Visuomenę informuojant traumų bei nelaimingų atsitikimų prevencijos temomis visų atsakingų institucijų darbuotojai vadovavosi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos sinoptikų paruoštomis orų prognozėmis.

Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centras rengė bei atnaujino rekomendacijas visuomenei bei specialistams apie galimą šalčio poveikį sveikatai ir rekomendacijas, kaip sumažinti ir apsisaugoti nuo jo neigiamo poveikio. Įstaiga, siekdama užtikrinti sveikatos priežiūros įstaigų nenutrūkstamą paslaugų teikimą, remdamasi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija, informavo asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros įstaigas apie prognozuojamus šaltus orus, smarkų snygį, pūgą. Kaip teigia centro darbuotojai, per šalčiausias ataskaitinio laikotarpio savaites (2014 m. sausio 13 d. – vasario 9 d.), greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų duomenimis, bendras nukentėjusiųjų nuo šalčio poveikio asmenų skaičius yra 115. Iš jų medicinos pagalba  dėl nušalimo suteikta 62 asmenims, dėl hipotermijos – 18 asmesnų, intensyvaus natūralaus šalčio poveikio – 35 asmenims.

Taigi, reiktų nepamiršti, jog ne tik visuomenė bendrai, bet ir patys asmeniškai esame atsakingi už savo bei artimųjų sveikatą, daromą įtaką gamtiniams procesams, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai priklauso nuo antropogeninių veiksnių. Todėl labai svarbu išlikti informuotiems ir sąmoningiems visuomenės nariams.