Žadama ligoninių reforma kaitina aistras. Vienų gydymo įstaigų vadovai jau lyg ir nebesitiki nieko pakeisti, todėl tyliai sudėjo ginklus, kitų – rengiasi dar kaip reikiant susikauti dėl išlikimo.
Viltį įžiebė ir palaidojo
Uostamiestyje lankęsis sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas paminėjo naują detalę – gydymo įstaigų reforma įvyks, tačiau ji nebus radikali, žadamas pereinamasis etapas. Kai kuriems gydymo įstaigų vadovams tai įžiebė viltį.
Klaipėdos vaikų ligoninės vyriausioji gydytoja Klaudija Bobianskienė patikino, kad su kolektyvu neketina nuleisti rankų ir žada kovoti už ligoninės savarankiškumo išsaugojimą. Šią gydymo įstaigą drauge su Tuberkuliozės ir Švėkšnos ligonine rengiamasi prijungti prie dabartinės Klaipėdos apskrities ligoninės.
"Nėra logiškas "kokteilis" iš vaikų ir suaugusiųjų. Etatus sumažinus vienu administracijos darbuotoju nelabai pavyks sutaupyti. Mes kitų ligoninių funkcijų nedubliuojame. Manau, kad sveikatos reforma daroma dėl politinių sprendimų", – įsitikinusi vadovė.
Imtis ryžtingų veiksmų, kol palaiko miesto valdžia, vyriausioji gydytoja neketina. Tad ji tikisi, kad išeiti į gatves ir mitinguoti neprireiks nei kolektyvui, nei pacientų tėvams.
Praėjusią savaitę sveikatos apsaugos ministrą pasitikęs Klaipėdos jūrininkų ligoninės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga nuo komentarų dėl galimo įstaigos prijungimo prie Klaipėdos universitetinės ligoninės susilaikė.
Pasak vadovo, dėl ligoninių pertvarkos kol kas trūksta aiškumo.
Siekia utopinės svajonės
Ginti uostamiesčio ligonines nusiteikę ir Klaipėdai atstovaujantys Seimo nariai.
Vytautas Grubliauskas neabejoja sveikatos sistemos reformos būtinybe. Tuo labiau kad šito ėmėsi ne vienas sveikatos apsaugos ministras, tik vis suklupdavo.
"Dabar siūlomas trijų R (respublikinė, regioninė, rajoninė ligoninė) modelis įneša nemažai sumaišties. Suprantu, ministerija ieško taupymo resursų. Bet reforma daroma tam, kad didžiosios ligoninės: Vilniaus Santariškės ir Kauno klinikos būtų užtikrintos dėl sotaus savo rytojaus, o kito lygmens ligoninėms – bado dieta ar eutanazija", – mano parlamentaras.
V.Grubliauskui apmaudu, kad dėl reformos gali nukentėti tokios pavyzdinės gydymo įstaigos kaip Vaikų ligoninė. Keturių mažamečių vaikų tėvui teko lankytis Vilniaus gydymo įstaigose, tad jis turi su kuo palyginti Klaipėdą sostinės nenaudai.
"Prijungus Vaikų, Tuberkuliozės ir Švėkšnos psichiatrijos ligonines prie Apskrities ligoninės išeitų jovalas. Abejoju, ar pats ministras norėtų ten savo vaikus gydyti", – kalbėjo Seimo narys.
Klaipėdietis ne kartą apie ligoninės likimą kalbėjo su A.Čapliku, A.Kubiliumi, rašė raštus, surinko 50 parlamentarų parašų ir dalyvavo įvairiose diskusijose.
Pasak V.Grubliausko, ministerija siekia utopinės svajonės – reformą įgyvendinti be Seimo pritarimo, taip "išsukinėdama rankas savivaldybėms ir sugriaudama sveikatos sistemą".
Tad parlamentaras sieks, kad diskusijos dėl sveikatos sistemos reformos persikeltų ir į Seimą.
Reformai neprieštarauja
"Niekas ligoninių nedrasko ir kovoti už jas nereikia, – įsitikinęs kitas Seimo narys Evaldas Jurkevičius. – Bus sujungtos ligoninės, kurių dauguma funkcijų dubliuojasi. Taip galima sutaupyti administravimo, įrangos pirkimo lėšas. Švėkšna aš nesidomiu. Ji per toli, o Vaikų ligoninę reikia jungti su kita, jei atitinka jos specifiką".
E.Jurkevičius neketina imtis kokių nors žingsnių dėl planuojamos reformos. "Kodėl turėčiau rašyti laiškus, jei reforma pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai? Aš, kaip Seimo narys, galiu tik pritarti arba ne. Reformai aš pritariu", – pridūrė jis.
Nerimą kelia skubėjimas
Seimo narė Agnė Bilotaitė įsitikinusi, kad nereikėtų skubėti įgyvendinti ligoninių pertvarkos. Būtent skubėjimas jai kelia didžiausią nerimą.
Parlamentarei kilo abejonių dėl reformos pagrįstumo ir naudos. Ginti ligoninių interesus jos prašė ir medikų bendruomenės.
Pasirodžius reformos projektui, klaipėdietė raštu kreipėsi į ministeriją dėl jos pagrįstumo ir naudos pacientui. Tačiau gautas atsakymas netenkino, o labiau priminė atsirašinėjimą.
Pasak A.Bilotaitės, po Seimo pirmininkės Irenos Degutienės inicijuotų diskusijų su ministru, A.Čaplikas pradėjo šiek tiek stabdyti reformos įgyvendinimą.
"Iš ministro veiksmų aiškėja, kad jis nebėra toks pasitikintis kaip anksčiau, bei pradėjo daryti išimčių", – įžvelgė Seimo narė.
Tačiau jauniausioji parlamentarė įsitikinusi – sveikatos sistemai reikėtų daugiau racionalumo, kad nebūtų švaistomi didžiuliai pinigai brangiai aparatūrai įsigyti ar dubliuoti teikiamoms paslaugoms.
Martynas Marcinkevičius, sveikatos apsaugos ministro patarėjas
Dėl ligoninių reformos įgyvendinimo etapų turime apsispręsti iki kitų metų liepos 1 d., kai bus panaikintos apskritys. Ligoninėms, kurios pavaldžios ne apskritims, o savivaldybėms ar ministerijai, tokių griežtų terminų nėra. Daug kas priklausys nuo to, kaip pavyks susitarti skirtingiems steigėjams, medikams. Nenorime nieko daryti iš jėgos pozicijų. Nuo kitų metų sausio reformos įgyvendinti nebespėsime. Gali būti, kad kai kurias ligonines pertvarka palies kitąmet iki liepos 1 d., o kitas – 2011 metais, sausio 1 d. Bet reformos terminai neturėtų rūpėti nei pacientams, nei medikams. Pertvarka palies tik administracijos darbuotojus.
Nuogąstavimai dėl Klaipėdos vaikų ligoninės – nepagrįsti. Jos niekas neiškels, paslaugos ir finansavimas nesikeis. Atsiras priemokų kaip ir suaugusiųjų ligoninėse? Tai spekuliacijos žmonių, kurie nepritaria reformai. Kad gydymo įstaigoje prašoma primokėti – administracijos vadovų problema. Ligoninės steigėjas gali užkirsti tam kelią. Beveik visuose miestuose tuberkuliozės, vaikų ligoninės yra integruotos. Ar ten miršta vaikai?
Naujausi komentarai