Kepenų transplantacija vyrui padėjo įveikti pirminį kepenų ląstelių vėžį

Antanas prisimena, jog pirmiausiai jam buvo skirtas gydymas nuo hepatito C vaistais, vėliau prasidėjo COVID-19 pandemija, buvo išvykęs į užsienį, tad sveikatos kurį laiką nesitikrino.

„Grįžęs į Lietuvą apsilankiau pas gydytojus. Vizito metu buvo pastebėti piktybiniai židiniai kepenyse“, – prisiminė vyras.

Lėtinės kepenų ligos labai dažnai nesukelia jokių skundų pacientams, dažnai nustatomos, kai liga jau toli pažengusi, tenka kovoti su komplikacijomis. 

„Pirminis kepenų ląstelių vėžys klastingas tuo, kad gali išsivystyti jau sergant įvairios kilmės kepenų ciroze, tačiau gali išsivystyti ir be jos, – sakė docentė. – Iš kitų onkologinių ligų pirminis kepenų ląstelių vėžys išsiskiria tuo, kad galimas paciento pilnas pasveikimas atlikus kepenų transplantaciją.“

Paciento būklė buvo gera, jis neturėjo žymaus kepenų funkcijos nepakankamumo, tačiau pagrindinė gydytojų užduotis buvo suvaldyti onkologinės ligos progresavimą tam, kad pacientas sulauktų kepenų transplantacijos – tai yra vienintelis efektyvus gydymo metodas pacientams, sergantiems pirminiu kepenų ląstelių vėžiu, kai jau išsivysčiusi kepenų cirozė. Kepenų transplantacijos Antanas laukė beveik vienerius metus.

„Tinkamo donorinio organo laukimo periodu Kauno klinikų Radiologijos klinikos gydytojas radiologas dr. Andrius Pranciulis piktybinius židinius embolizavo chemoterapiniais preparatais, t. y., buvo užkimštos piktybinį židinį maitinančios kraujagyslės, ir taip sustabdytas ligos progresavimas“, – pasakojo doc. I. Valantienė.

Doc. Irena Valantienė. Kauno klinikų nuotr.

Neatsiradus naujiems židiniams ir pavykus sumažinti jau esamus, Antanui, sulaukusiam tinkamo donorinio organo, buvo sėkmingai atlikta kepenų transplantacija, kuriai vadovavo Kauno klinikų Chirurgijos klinikos Kasos, kepenų ir tulžies latakų chirurgijos skyriaus vadovas doc. Tomas Vanagas ir abdominalinės chirurgijos gydytojas prof. Albertas Daukša.

Pacientas šiuo metu jaučiasi gerai ir nedrąsiai džiaugiasi nauja pradžia bei grįžimu į aktyvų socialinį gyvenimą.

„Pradžioje mūsų susitikimai su pacientu bus dažnesni, aktyviai stebėsime jo kepenų būklę. Laikui bėgant tiek vizitai, tiek imunosupresininių vaistų kiekiai mažės, tačiau mūsų draugystė tęsis visą gyvenimą“, – sakė doc. I. Valantienė.

„Antanas – pavyzdys, kad taikant visapusišką gydymą galimas pilnas pasveikimas. Tokių sėkmės istorijų mūsų pacientų tarpe ne viena ir visos jos – paskata kitiems sergantiesiems nenuleisti rankų ir nedvejoti kepenų transplantacija, išgirdus pirminio kepenų ląstelių vėžio diagnozę“, – drąsino docentė.

Kiekvienais metais antrąjį spalio šeštadienį minima Pasaulinė organų donorystės ir transplantacijos diena. Jos metu siekiama priminti visuomenei organų donorystės svarbą donorinio organo laukiantiems asmenims.  Šiuo metu Lietuvoje organų transplantacijos laukia apie 300 žmonių.