Kas vyksta su vaistininkais Lietuvoje?

– Kas vyksta su vaistininkais Lietuvoje? Ar jų ateityje gali pritrūkti?

– Jau šiandien vaistininkų tikrai trūksta ir jų galėtų priimti apie 150. Atėjus vasarai įsigalioja naujas reglamentavimas, kuris reikalauja, kad visą darbo dieną fiziškai vaistinėje būtų vaistininkas. Daugumoje vaistinių taip ir yra, tačiau yra regionų vaistinės, labiau nutolusios nuo centrų ir ten visą darbo dieną dirba farmokotechnikas. Vaistininkas konsultuoja farmokotechniką nuotoliniu būdu. Atvažiuoja kelis kartus per savaitę, patikrina receptus ir pabendrauja. Jei šis reglamentavimas įsigalioja, tada trūkstant vaistininkų nebėra galimybės tų vaistinių išlaikyti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia problema universitetuose, kad paruošiamų vaistininkų skaičius neatitinka poreikio?

– Yra kelios dalys. Visų pirma, visuomenė sensta ir jai sveikatos priežiūros paslaugų reikia vis daugiau. Šiandien į pensiją išeina daugiau, nei ateina iš universitetų. Valstybė turėtų labiau finansuoti šias studijas, nes jos brangios, trunka ilgai ir studentams sunku įsipareigoti ir priimti tokius finansinius įsipareigojimus. Vaistinės daro viską, kad jų kuo daugiau būtų, bet pirmo kurso studentai nelinkę įsipareigoti, kad po kažkiek metų dirbs tam tikroje vaistinėje tam tikrą laiką.

– Ar tai nauja problema, kad studentai nenori įsipareigoti vienai vaistinei?

– Tai natūralus dalykas. Naujam žmogui pradėjus darbus sunku įsivaizduoti, kokios jis norės karjeros, kaip jam seksis. Pirmame kurse tikrai sunku įsivaizduoti, ką norėsiu veikti po penkerių metų. Vaistininkai yra ta profesija, kurios didžioji dalis lieka dirbti Lietuvoje.

Vaistinės deda visas pastangas, kad priviliotų kuo daugiau vaistininkų. Kiekvienais metais kyla atlyginimai, gerėja darbo sąlygos.

– Kokia situacija dėl farmokotechnikų?

– Farmokotechnikų profesija dar labiau sensta. Apie 40 proc. yra pensinio ar priešpensinio amžiaus. Bus problema, kai šių žmonių nebus. Valstybė turėtų skatinti farmokotechnikų studijas. Reikia kalbėti apie didesnį finansavimą farmacijos studijoms, šios specialybės reikia mums visiems. Tai atskleidė pandemija, kai buvo sunku patekti pas sveikatos priežiūros specialistus, žmonės turėjo galimybę bendrauti su vaistininkais, pasitarti su jais. Vilniaus mieste padėjome nemokamai dalyti kalio jodido tabletes. Matėme, kaip puikiai žmonės galėjo pasiimti priklausančias tabletes. Kai reikėjo per pandemiją dalyti galimybių pasus, iš pradžių skaičiavome, kad per dieną bus apie kelis tūkstančius žmonių, tačiau kai per vieną dieną į vaistines atėjo 90 tūkst. žmonių, tai parodė, kad vaistinės yra arti žmonių, jiems patogu. Atsirado vakcinavimo paslauga vaistinėse. Arti namų, nereikia planuoti, iš anksto užsiregistruoti.

– Problema dėl vaisininkų trūkumo jaučiama ne tik mažesniuose, bet ir didžiuosiuose miestuose?

– Taip. Reikia didesnio finansavimo ir jaunus žmones kviesti rinktis šią profesiją. Nėra nė vieno vaistininko, kuris neturėtų darbo. Lietuvoje vaistinėse dirba 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, Europoje, kitose šalyse – 55 proc. Vaistinės deda visas pastangas, kad priviliotų kuo daugiau vaistininkų. Kiekvienais metais kyla atlyginimai, gerėja darbo sąlygos. Šių specialistų reikia ir universitetams, Sveikatos apsaugos ministerijai, ligonių kasoms, ligoninėms. 70 proc. tikrai didžiulis skaičius ir vaistinės viską darys toliau, kad kuo daugiau specialistų prisiviliotų.