- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje matomas didžiulis vaistininkų trūkumas. Skaičiuojama, kad šiandien trūksta kelių šimtų vaistininkų. Problemos dėl vaistininkų trūkumo stebimos ne tik regionuose, bet ir didžiuosiuose miestuose. Apie tai pokalbis su Vaistinių asociacijos pirmininke Kristina Nemaniūte-Gage.
– Kas vyksta su vaistininkais Lietuvoje? Ar jų ateityje gali pritrūkti?
– Jau šiandien vaistininkų tikrai trūksta ir jų galėtų priimti apie 150. Atėjus vasarai įsigalioja naujas reglamentavimas, kuris reikalauja, kad visą darbo dieną fiziškai vaistinėje būtų vaistininkas. Daugumoje vaistinių taip ir yra, tačiau yra regionų vaistinės, labiau nutolusios nuo centrų ir ten visą darbo dieną dirba farmokotechnikas. Vaistininkas konsultuoja farmokotechniką nuotoliniu būdu. Atvažiuoja kelis kartus per savaitę, patikrina receptus ir pabendrauja. Jei šis reglamentavimas įsigalioja, tada trūkstant vaistininkų nebėra galimybės tų vaistinių išlaikyti.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kokia problema universitetuose, kad paruošiamų vaistininkų skaičius neatitinka poreikio?
– Yra kelios dalys. Visų pirma, visuomenė sensta ir jai sveikatos priežiūros paslaugų reikia vis daugiau. Šiandien į pensiją išeina daugiau, nei ateina iš universitetų. Valstybė turėtų labiau finansuoti šias studijas, nes jos brangios, trunka ilgai ir studentams sunku įsipareigoti ir priimti tokius finansinius įsipareigojimus. Vaistinės daro viską, kad jų kuo daugiau būtų, bet pirmo kurso studentai nelinkę įsipareigoti, kad po kažkiek metų dirbs tam tikroje vaistinėje tam tikrą laiką.
– Ar tai nauja problema, kad studentai nenori įsipareigoti vienai vaistinei?
– Tai natūralus dalykas. Naujam žmogui pradėjus darbus sunku įsivaizduoti, kokios jis norės karjeros, kaip jam seksis. Pirmame kurse tikrai sunku įsivaizduoti, ką norėsiu veikti po penkerių metų. Vaistininkai yra ta profesija, kurios didžioji dalis lieka dirbti Lietuvoje.
Vaistinės deda visas pastangas, kad priviliotų kuo daugiau vaistininkų. Kiekvienais metais kyla atlyginimai, gerėja darbo sąlygos.
– Kokia situacija dėl farmokotechnikų?
– Farmokotechnikų profesija dar labiau sensta. Apie 40 proc. yra pensinio ar priešpensinio amžiaus. Bus problema, kai šių žmonių nebus. Valstybė turėtų skatinti farmokotechnikų studijas. Reikia kalbėti apie didesnį finansavimą farmacijos studijoms, šios specialybės reikia mums visiems. Tai atskleidė pandemija, kai buvo sunku patekti pas sveikatos priežiūros specialistus, žmonės turėjo galimybę bendrauti su vaistininkais, pasitarti su jais. Vilniaus mieste padėjome nemokamai dalyti kalio jodido tabletes. Matėme, kaip puikiai žmonės galėjo pasiimti priklausančias tabletes. Kai reikėjo per pandemiją dalyti galimybių pasus, iš pradžių skaičiavome, kad per dieną bus apie kelis tūkstančius žmonių, tačiau kai per vieną dieną į vaistines atėjo 90 tūkst. žmonių, tai parodė, kad vaistinės yra arti žmonių, jiems patogu. Atsirado vakcinavimo paslauga vaistinėse. Arti namų, nereikia planuoti, iš anksto užsiregistruoti.
– Problema dėl vaisininkų trūkumo jaučiama ne tik mažesniuose, bet ir didžiuosiuose miestuose?
– Taip. Reikia didesnio finansavimo ir jaunus žmones kviesti rinktis šią profesiją. Nėra nė vieno vaistininko, kuris neturėtų darbo. Lietuvoje vaistinėse dirba 70 proc. licencijas turinčių vaistininkų, Europoje, kitose šalyse – 55 proc. Vaistinės deda visas pastangas, kad priviliotų kuo daugiau vaistininkų. Kiekvienais metais kyla atlyginimai, gerėja darbo sąlygos. Šių specialistų reikia ir universitetams, Sveikatos apsaugos ministerijai, ligonių kasoms, ligoninėms. 70 proc. tikrai didžiulis skaičius ir vaistinės viską darys toliau, kad kuo daugiau specialistų prisiviliotų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Akies vėžį diagnozavusi gydytoja mamai rėžė: išpjausite vaikui akį – dings problema
Sakoma, kad nelaimė nevaikšto po vieną. Vilniečių Dianos ir Raimondo šeima visada gyveno kad ir kukliai, bet laimingai. Jų nepalaužė žinia apie pirmagimės dukros Mėtos autizmo diagnozę, tačiau išgirdus, kad net dvejų metukų n...
-
Kai vėžiu suserga draugė
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija ( POLA) pasidalijo vėžiu sergančios Simonos laišku draugei. ...
-
Lietuvoje nustatyti 27 koronaviruso atvejai, mirčių nefiksuota
Trečiadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 27 žmonėms, dar šeši asmenys susirgo pakartotinai, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Šia pavojinga liga galima užsikrėsti bet kur, o gijimas trunka ištisus mėnesius ar net metus5
Tuberkuliozė – itin pavojinga liga. Lietuvoje sergančiųjų šia liga daugėja, o Europos Sąjungoje didesnis ligos paplitimas nei Lietuvoje fiksuojamas tik Rumunijoje. Medikai sako, kad susirgti šia liga gali ne tik asocialūs žmonės, o...
-
A. Vaitkus: Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas prie KU ligoninės – nesvarstytinas4
Seimo Sveikatos reikalų komitetui protokoliniu sprendimu pasiūlius Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos universiteto ligoninės, uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus tvirtina, kad toks klausimas nesvarstytinas. ...
-
Ankstukės Austėjos mama: ta diena atėjo nelaukta ir per anksti
Goda puikiai prisimena Covid-19 pandemijos laikotarpį, kai pasaulyje įsivyravo karantinas, atskirtis nuo artimųjų, bendruomenių, o jos šeima be visuotinio chaoso išgyveno ypatingo laukimo laikmetį – Goda sužinojo esanti nėš...
-
Sklaido mitą apie teisines bėdas netinkamai suteikus pirmąją pagalbą: nepamatuota baimė4
Gegužės 1-ąją Kauno Santakoje vyks įmonių ir organizacijų pirmosios pagalbos žaidynės „Palaikau pulsą“. Pirmąkart pristatomas renginys padės tobulinti gyvybės gelbėjimo įgūdžius. Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnybos direkto...
-
Pradėjo silpnėti klausa? Delsti rizikinga!
Dėl amžiaus ar kitų priežasčių pradėjus silpnėti klausai, būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir skirtų gydymą. Deja, tam tikrais atvejais klausos nusilpimas būna negrįžtamas, o vienintelė galimybė gyventi vis...
-
JAV pirmą kartą paukščių gripas nustatytas melžiamoms karvėms3
Jungtinėse Valstijose pirmą kartą paukščių gripo forma nustatyta melžiamoms karvėms. ...
-
Patiriate stresą ir nerimą darbe? Išbandykite metodą „333“2
Naujausia apklausa parodė, kad stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc.lietuvių. Dėl to dažnas susiduria su nemiga, galvos ir širdies skausmu, panikos atakomis. Dažniausios streso ir nerimo darbe priežastys – dideli krūviai, nesutarimai su...