Kas ir kada gali gauti stacionarines slaugos paslaugas?

„Sparčiai vystant ambulatorines slaugos paslaugas namuose, stebimas stacionarinių slaugos paslaugų poreikio mažėjimas. Visgi jis išlieka aktualus atvejais, kai asmeniui būtina nuolatinė pagalba, bet teikti slaugos paslaugas namuose nėra galimybės dėl reikalingų procedūrų intensyvumo ar net dėl socialinių aplinkybių“, – sakė SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėja Ilona Šakienė.

120 dienų palaikomojo gydymo per metus kompensuoja valstybė

Palaikomojo gydymo ir slaugos paslauga (stacionarinė slauga) teikiama bet kurio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis ir neįgaliesiems, kai yra aiški ligos diagnozė, nereikalingas aktyvus gydymas bei medicininė reabilitacija. Ši paslauga skiriama, kai pacientui nustatyta diagnozė ir nebereikia papildomų tyrimų. Taip pat tais atvejais, kai būtinų slaugos paslaugų negalima suteikti paciento namuose.

„Dar 2022 m. patvirtintas atnaujintas palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas reglamentuojantis įsakymas. Atsisakyta konkrečių diagnozių kaip indikacijų, nustatant stacionarinės slaugos poreikį – vertinama asmens sveikatos būklė, slaugos paslaugų poreikis ir galimybės jas suteikti namuose. Taip pat nustatyti reikalavimai palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų infrastruktūrai ir paslaugą teikiančių asmens sveikatos priežiūros specialistų krūviai“, – sakė I. Šakienė.

Pasak SAM atstovės, šiuo metu palaikomąjį gydymą ir slaugą Lietuvoje teikia 98 asmens sveikatos priežiūros įstaigos. Pacientams valstybė kompensuoja 120 dienų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje per kalendorinius metus.

Pacientu rūpinasi specialistų komanda

LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyrių vadovės dr. Linos Urbietės teigimu, šiuo metu Slaugos klinikos palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose slaugomi 125 pacientai. Kai kuriems pacientams slaugos namuose neįmanoma teikti dėl socialinių aplinkybių, pavyzdžiui, vienišumo arba nuolatinės priežiūros poreikio.

„Tuomet stacionarinė slauga tampa tikru išsigelbėjimu. Slaugos ligoninėje komandą sudaro gydytojas, medicinos psichologas, slaugytojas, slaugytojo padėjėjas, kineziterapeutas ir socialinis darbuotojas, o slauga teikiama visą parą, neišskiriant savaitgalių ar šventinių dienų“, – komentavo dr. L. Urbietė.

Remiantis LSMU Kauno ligoninės Slaugos klinikos 2019–2020 m. palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose atliktu moksliniu tyrimu, apie 10 proc. pacientų iš slaugos ligoninės išvyko pagerėjus jų funkcinei būklei atliekant vieną ar kelias kasdienes veiklas. Į šią grupę taip pat pateko ir pacientai, kurie, iki tol buvę visiškai nesavarankiški, namo išvyko patys, tvirtai stovėdami ant kojų.

„Teikiant stacionarines slaugos paslaugas ligoninėje, komanda pacientu rūpinasi visapusiškai. Ne tik sprendžia tuo metu iškilusias slaugos problemas, bet ir tęsia rekomenduotą gydymą, planuoja tolimesnę paciento priežiūrą, slaugą paciento namuose ar globos namuose“, – pažymėjo dr. L. Urbietė.

Finansuojama iš Europos socialinio fondo lėšų.