Kai širdis pavargsta: A. Mazirskienė – apie gyvenimą su mažu aparatėliu

Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunėja – skelbia kardiologai. Prienuose gyvenanti Almina Mazirskienė dar tik artėja prie 60-ies. Meilės gyvenimui kupina moteris atvirai pasakoja apie išgyvenimus, kai sužinojo apie širdies ligą, ir pakilimus, kai po ilgo gydymo vėl gali visavertiškai gyventi.

Geri pokyčiai

Alminos balsas jaunatviškas, žvalus. Ji šypteli, kad aplinkiniai ją laiko jaunesne, nei matyti iš asmens dokumentuose įrašytos gimimo datos. Pagirta, kad toks amžius – pats žydėjimas, neieško žodžio kišenėje: „Tai ir žydime, dabar pats gyvenimas. Viskas verkta atverkta. Daug visko buvo, daug visokių minčių. Žinote, širdis tai ne koja, ranka ar pirštas. Širdis – svarbiausias žmogaus organas.“

Neretai susidaro įspūdis, kad sunkius išgyvenimus dėl sveikatos patyrę žmonės labiau moka džiaugtis kasdieniais paprastais dalykais kaip gyvenimo dovanomis, kurių kiti nepastebi.

„Sūnus gyvena penktame aukšte. Dabar galiu užlipti be didelių sustojimų, gal tik jau užlipusi ir nuėjusi į butą turiu atsikvėpuoti", – Almina išskiria ryškiausią pokytį po širdies gydymo. Iki tol smarkiau einant, lipant moterį nuolat kamavo dusulys, trūko oro, tino kojos ir visas kūnas.

Almina nuolat vartoja vaistus ir sako, kad sveikatos pagerėjimas įvyko dėl specialistų jai skirto gydymo ir mažo aparatuko. „Man implantuotas defibriliatorius su kardioverteriu. Dėl jo viskas stimuliuojama. Žinoma, padeda ir nuolatinė gydytojų priežiūra, – apie maždaug prieš ketverius metus implantuotą širdies pagalbininką kalba Almina. – Atrodo, prieš ketverius metus. Matote, kaip gera gyventi, – net pamiršau.“

Niekada negali žinoti, ar po penkerių metų ir penkių minučių kažkas gali nutikti.

Alminai ir anksčiau buvo mėginta implantuoti stimuliatorių, bet pagal moters fiziologiją jis netiko. Teko keisti gydymo strategiją. Moteris atvirauja: niūros mintys apie tai, kad jau visai blogai, lindo į galvą, bet žinojimas, kad yra puikių specialistų, galinčių padėti, kuriais ji gali pasitikėti, neleido palūžti.

„Šakalytė – tobulas žmogus, griežtas, bet teisingas, nepaliks bėdoje. Gal šiurkščiai pasakysiu, bet malonu ir sirgti, kai tokių žmonių yra“, – apie ją gydžiusią Kauno klinikų Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovę profesorę Gintarę Šakalytę atsiliepia Almina.

Ieškojimų metai

Alminos širdies nepakankamumo ligos istorija prasidėjo prieš maždaug penkiolika metų. Kažkiek kamavo dusulys, tačiau nebuvo nepakeliamas. Tuo metu Almina su vyru išsiruošė pas draugus į Vokietiją. Vyko automobiliu, kelionė ilga, sėdima padėtis vargino moterį, ištino kojos. Anot Alminos, pasidarė vos ne trigubai didesnės nei įprastai.

„Nežinojome, ką daryti ir kas galėtų būti. Kreipėmės į gydytojus. „Dusina? Tai tau astma, – nusprendė daktarai. Kokia čia astma? Niekada gyvenime nieko nebuvo, peržiūrėjome visą genealoginį medį – niekas tokios problemos neturėjo“, – pirmą ryškų sveikatos pablogėjimą prisimena Almina.

Na, bet maža ką, susitaikė su diagnoze. Ėmė gydytis purškiamais vaistais nuo astmos, tačiau kuo daugiau purškė, tuo blogiau darėsi. Dar labiau dusino, dar daugiau trūko oro. Moteris pasakoja, kad jautėsi kaip žuvis, išmesta ant kranto, vis gaudė orą. Vėl purškė, vėl dusino, gal net labiau dusino pasipurškus vaistais nuo astmos, nei jų nepurškiant.

Galiausiai prieniškė pateko į Kauno klinikas. „Vienas profesorius ir sako: „Mergyt, tau kokios trys savaitės likusios su šitais purškalais.“ Pasirodo, aš dar blogiau dariau, nežinodama, kas iš tiesų man yra“, – klaidingos diagnozės pasekmes ir pirmą žinią apie širdies bėdą išgirdo Almina.

Tada, prieš penkiolika metų, ir prasidėjo Alminos gydymo kelias. Buvo atlikta širdies echoskopija, moteris buvo stacionarizuota, atlikta širdies biopsija – aiškintasi, kokia ligos priežastis.

„Galvojau, kad viskas nuo mano jaunystės intensyvaus sporto. Lankiau gimnastiką, sportinius ir tautinius šokius, siekiau sportinių rezultatų. Tačiau prisiminiau: vienais metais taip stipriai susirgau gripu, kad maniau atiduosianti galus, nors visada uoliai skiepijausi nuo gripo. Taip ir ieškojome, ar tai atsitiko nuo sporto, ar buvo gripo pasekmė. Galutinė gydytojų išvada: vis dėlto tai buvo gripo pasekmė“, –  tęsia Almina.

Požiūris: su širdies nepakankamumu susidraugavusi moteris džiaugiasi kiekviena diena kaip didžiausia dovana. 

Gyvenimo džiaugsmas

Almina ir pati sako, kad nėra tinkamų žodžių apibūdinti tam, ką jautė sužinojusi, kad jos širdis dėl gripo komplikacijos yra pažeista, pavargusi. „Esu stiprus žmogus, bet tuo metu pasaulis tapo nemielas. Mes gyvename prie Nemuno. Čia yra labai gražus tiltas per upę. Atėjau ant to tilto, sustojau ir galvoju: jau taip ar taip blogai, tai gal reikia atsisveikinti“, – anuometes niūras mintis liejo Almina.

Tamsiausia būna prieš aušrą. Almina susiturėjo. Pagalvojo apie šeimą, vaikus. „Kam nuo to bus geriau? Kodėl turi kentėti mano artimieji? Juk turi būti kažkoks kelias pirmyn? Ėmiau galvoti, kad juk tas žengimas pirmyn ir yra išeičių ieškojimas, o jų kažkokių juk yra. Ašaras nusibraukiau ir atgal – namo. Gyviesiems kapų nėra. Po truputėlį kabinausi į gyvenimą“, – tęsia Almina.

Dabar moteris džiaugiasi kiekviena išaušusia diena. Namai pilni jos mėgstamiausių gėlių ir augalų. Augina Meino meškėnų veislės kates ir kartoja kaip mantrą, kad nė vienas nežinome, kiek ir ko mums likimas dovanoja.

„Apskritai, reikia gyventi šia diena. Niekada negali žinoti, ar po penkerių metų ir po penkių minučių kažkas gali nutikti. Reikia džiaugtis tuo, ką turi", – Almina laiminga. Vaikai dideli, jau padovanojo mamai ir anūkų. Pati susitvarko namus, nors anksčiau grindis plaunant tekdavo po keletą kartų ilsėtis.

„Daktarai sako, kad dėl širdies problemos turiu būti kaip lėlė. Kokia aš lėlė... Negaliu. Turiu eiti, kažką daryti. Kiekvienas žino, kad, jei sustos,  sustos visam. Mano gyvenime pilna veiklos", – žvaliu balsu dalijasi apie nepakartojamai nuostabią kasdienybę.

Almina neslepia sulaukianti pylos iš artimųjų. Vyras su vaikais bara atimsiantys kauptukus, kastuvus, paslėpsiantys šluotas, bet ir žino, kad tokiais būdais Alminos nesustabdys.

Sveikatos šaltiniai

Kad ir kaip būtų, gyvenimo etapus dažnai skirstome iki kažkokių svarbių įvykių ir po jų, kartais tie įvykiai susiję su sveikata – gyvenimas iki operacijos ir po jos. Paklausta, ar dėl sveikatos teko keisti iki tol įprastą gyvenimo ritmą ir įpročius, Almina susimąstė, tačiau ne todėl, kad reikėjo daug ką keisti, priešingai – pokyčių buvo ne tiek ir daug.

Moteris ėmė vardyti, kad mitybos įpročiai šeimoje buvo gana sveiki. Alkoholio moteris ir taip praktiškai nevartojo. Mėsą perka iš ūkininkų, tačiau labiau mėgsta daržoves, rūkytų gaminių ir taip vartojo labai mažai, sriuba mėgaujasi taip pat kaip iki operacijos.

„Kai man pasidaro blogai – kreipiuosi į gydytojus. Vaistus pareguliuoja, ir viskas. Kaip gali užsiimti saviveikla dėl vaistų? Visi šie dalykai – tik su gydytojų rekomendacijomis. Širdis – juk pats svarbiausias organas, kaip gali juo rizikuoti, užsiimdamas kažkuo, ko pats neišmanai", – apie pasitaikančią kitų žmonių savigydą kritiškai kalbėjo Almina.

Vis dėlto vienu svarbiausių dalykų Almina laiko gebėjimą nepasiduoti sudėtingoje situacijoje. Kokia liga besusirgtum. Kiek įmanoma, visiems pataria stengtis judėti, užsiimti miela veikla. „Gyvenimas duotas tik vienas, todėl ir turi gyventi. Kas iš to, kad sudėjusi rankas dejuosi, kaip nieko negali“, – žvalus Alminos balsas neleido abejoti jos žodžiais.

Bene svarbiausias viso sveikimo kelio faktorius – šeima. „Mūsų šeima – vienas kumštis. Bet kokioje situacijoje mes visi esame vienas už kitą. Kartais ir žodžių nereikia, pakanka gražaus gero žvilgsnio. Tuo, manau, daug pasakyta. Tai – ir palaikymas, paspirtis eiti tolyn, žiūrėti į priekį, stengtis, gyventi",  – artimaisiais didžiuojasi Almina.

„Mama, mes su tavimi“, – Almina kartoja sūnų sakomus žodžius ir priduria, kad vargu ar gali būti kas geriau, nei girdėti vyrą sakant: „Aš tave myliu.“


Specialisto komentaras

Prof. Gintarė Šakalytė, Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Širdies nepakankamumo ir ydų skyriaus vadovė, gydytoja kardiologė:

Širdies nepakankamumo gydymas nėra vienos ar kelių tablečių išgėrimas. Tai yra sudėtingi medicininiai sprendimai, kompleksinis gydymas. Rekomenduojamos nemedikamentinės priemonės ir gyvensenos keitimas: lengvi ar vidutiniai fiziniai pratimai – ne statiniai, o judesio. Taip pat nuolatinė svorio stebėsena, tiek perspėjant apie skysčių kaupimąsi organizme, tiek siekiant optimalaus kūno svorio, riebaus maisto ir druskos ribojimas maiste. Druska yra vienas iš dažniausiai naudojamų konservantų, net 80 proc. druskos gauname valgydami pramoniniu būdu pagamintą maistą. Siūlome valgyti namuose gamintą maistą, papildomai nedėti druskos, nenaudoti rūkytų ar sūdytų produktų. Savo praktikoje gydžiau vieną pacientę, kuri buvo stacionarizuota į intensyvios terapijos skyrių dėl paūmėjusio lėtinio širdies nepakankamumo, o būklės pablogėjimą sukėlė labai nekalta priežastis – mėgavimasis šviežiai raugintais agurkais, kuriuose, nors kartais nesusimąstome, yra gausu druskos.

Gydymas vaistais yra svarbi gydymo dalis. Pastaraisiais metais pakito gydymo schemos, rekomenduojamos naujos vaistų klasės. Tinkamai paskirti ir nuolat paciento vartojami vaistai gerina gyvenimo kokybę, retina gydymo stacionare dažnį arba leidžia išvengti ligoninės, ilgina gyvenimo trukmę.

Gydytojų konsiliumo sprendimu yra taikomi ir sudėtingesni gydymo būdai – implantuojami sudėtingi stimuliatoriai, labiau ligotiems pacientams – širdį pavaduojantys prietaisai, kartu su kardiochirurgais yra aptariama širdies transplantacijos galimybė. Kauno Klinikų kardiologijos klinikoje pacientų, sergančių širdies nepakankamumu, gydymas yra toks pat kaip ir bet kurioje geriausioje Europos ar pasaulio ligoninėje. Po gydymo stacionare pacientai yra stebimi ir konsultuojami širdies nepakankamumo kabinetuose ambulatoriškai, stebima jų būklė, jie mokomi suprasti ligą, stebėti savo būklę, sveikai maitintis ir, kiek leidžia liga, aktyviai gyventi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Anekdotas

Anekdotas portretas
Gydytoja tobulas žmogus, malonu sirgti. Kam tokius vėjus rašyti?

kauniete

kauniete portretas
TAI TIKRAI MOTERIAI PASISEKĖ KAD PAPUOLĖ PAS GERA RUPESTINGA GYDITOJA MAN TOKS PAT BUVO ATVEJIS IR NE VIENUS METUS KARDIOLAGĖS KAUNE DAINAVOS POLIKLINIKOJE RAŠĖ KRŪVAS VAISTU NUO KŪRU PRAĖJUS PORAI SAVAIČIU VISKAS ATSINAUJINDAVO BET PAGALIAU PATEKUS PAS DĖMESINGA KARDIOLOGE BUVO ATLIKTI REIKALINGI ANALIZAI ZONDAVIMAS IR VIENA KRAUJAGYSLĖ NET 99% UŽSIKIMŠUSI GALĖJAU KRISTI NEGYVA BET KURIUO MOMENTU TIK DĖKA KAUNO KLINIKU KRAUJAGYSLIU CHIRURGU BUVAU IŠGELBĖTA

Taigi

Taigi portretas
Vieni daktarai gydo, kiti tik eksperimentuoja su mumis, nedaro rimtų tyrimų, nes juk reikia taupyti… Tokią madą įvedė taupusis ministras veryga, tokia mada patiko ir dulkei. Gal tau tas tiks, gal anas, ir nugydo. Blogiausia, kad “gydo” ne tas ligas, ne tais vaistais. Ypač baisūs tie generiniai, nežinia ko prifarširuoti, jų išgėrus širdis persiverčia kūliais, užgniaužia krūtinę. Tai kas ten juose tūno? Todėl tenka pirkti vaistus savo nuožiūra t.y. patirtimi ir gydytis pačiam. Poniai labai pasisekė, kad ją gydė profesorė, o ne paprasta kardiologė, kuriai rūpi tik kiek įdėsi į kišenę. O tokių nugydytojų KMUK nemažai, tad ir gydomės patys, nors ir nepajauninam širdies, bet šiaip taip laikomės, jei turim pinigų nekompensuojamiems vaistams nusipirkti. Kas ir tiek neturi, tas anksčiau keliauja į kapus.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių