Infektologas: neaišku, ar nekils antroji koronaviruso banga (interviu)

"Tai yra naujas virusas ir imuniteto jam mes dar neturime. Nežinoma, kiek laiko žmogaus organizmas išsaugos šio koronaviruso imuninę atmintį", – sako infektologas profesorius Alvydas Laiškonis.

Kodėl net ir plintant koronavirusui kai kuriems ligoniams reikia tęsti imunitetą slopinantį gydymą? Kodėl naujojo koronaviruso taip bijome? Kada koronavirusas Lietuvoje pasieks piką ir kada nuslūgs? Kas pavojingiau – gripas ar koronavirusas? Į klausimus atsako A.Laiškonis.

– Esate prisipažinęs, kad plintant koronavirusui įvairių ligų kamuojami pažįstami skambina jums ir klausia, kaip elgtis: tęsti gydymą ar ne. Ką patariate?

– Patariu tęsti. Štai skambino vienas pažįstamas, kuriam taikomas imunosupresinis (imunitetą slopinantis – red. past.) gydymas, nes serga autoimunine liga kolitu. Klausė, ar jam tęsti gydymą, ar ne. Sakau: kadangi esi namuose, izoliuotas, gydymą tęsk, nes, jei nutrauksi šį gydymą, paūmės kolitas. O kai jis paūmės, tikimybė, kad koronavirusas prisikabins, smarkiai išaugs.

– O kaip dėl širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių žmonių, kankinamų aukšto kraujospūdžio, – jie taip pat turi tęsti gydymą?

– Žinoma. Juk jų organizmas jau pripratęs prie tam tikro gydymo, ir jeigu jie dabar tai nutrauks, organizme vyks chaotiškas persitvarkymas prie naujų sąlygų. Organizmas juk pripranta prie antihipertenzinių vaistų, kurie dalyvauja medžiagų apykaitoje, ir staigiai nutraukus tokių vaistų vartojimą gali tekti ir greitąją kviesti. O su ja juk nuvažiuosi į tą patį priėmimo skyrių, kur gali būti neatpažintų koronaviruso atvejų. Aš neįsivaizduoju, kokią izoliaciją jie gali taikyti skubios pagalbos priėmimo skyriuose. Kaip ir neįsivaizduoju, kaip buvo galima pastatyti naują Infekcinių ligų korpusą Santaros klinikose be reanimacijos, arba intensyviosios terapijos, skyriaus. Kaip galima neįrengti tokio skyriaus pastate, skirtame infekciniams ligoniams gydyti? Juos reikėtų vežti 80 m per lauką. Bet juk infekcinių ligonių, sergančių ne tik koronavirusu, bet ir meningitu, encefalitu, kitomis užkrečiamosiomis ligomis negalima vežti į bendrą reanimacijos skyrių – užkrės.

– Kodėl naujojo koronaviruso taip bijome?

– Tai yra naujas virusas ir imuniteto jam mes dar neturime. Nežinoma, kiek laiko žmogaus organizmas išsaugos šio koronaviruso imuninę atmintį, ar tai truks mėnesiais, ar metais. Neaišku, ar nekils antroji šio viruso banga.

Kitas dalykas, yra daug atvejų, kai šio viruso simptomai išvis nepasireiškia. Nerimą kelia ir tai, kad jo inkubacinis periodas ilgas. Šiuo koronavirusu galima užsikrėsti šiandien, o liga gali pasireikšti tik po 7–10 dienų. O gripo inkubacinis periodas daug trumpesnis. Apie jo epidemiją šiemet visai pamiršome – visame pasaulyje apie tai dabar nekalbama. Liko tik koronavirusas.

COVID-19 gąsdina dar ir dėl to, kad apie jį mes labai mažai žinome. 1975–2011 m. PSO užregistravo 45 naujas ligas, bet vienos jų tiriamos, kitos – ne. EBOLA karštinė, kuri labai greitai plito ir mirštamumas nuo jos buvo labai didelis, buvo tyrinėta. O kitoms ligoms, kurios vienu metu švystelėjo, kaip sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS), tyrinėti nebuvo skirta pakankamai lėšų. Taip ir liko gerai neištyrinėtas šis dabartiniam koronavirusui giminingas sindromas. 2002–2003 m. SŪRS taip pat kilo Azijoje. Juo sirgo keliolika tūkstančių žmonių, tiesa, Lietuvos šis virusas nepasiekė: mes tada dar nebuvome ES nariai ir daug mažiau keliavome.

Taigi, dabar vėl turime Azijoje kilusį virusą. Kodėl Azija? Ten žmonės, gyvūnai, smulkūs graužikai gyvena visai šalia. Ir ten žmogaus mikroorganizmai labai dažnai įgauna jiems nebūdingų mikroorganizmų bruožų. Taip pralaužiamas rūšies barjeras, ir atsiranda naujas viruso sukėlėjas. Ir žmogaus organizmas nebemoka su juo kovoti – jis jo neatpažįsta. Taip žmogaus organizme atsiranda visiškai nepažįstamas naujas priešas. Kadangi imuniteto jam neturime, naujas virusas plinta labai greitai.

Iš šio viruso baimės gimsta ir daug netikrų idėjų. Taip buvo paskleista žinia, kad koronavirusui gydyti tinka vaistas nuo maliarijos plakvenilis. Kitas dalykas – buvo paskleista žinia, kad ibuprofenas gali pakenkti. Tai nepasitvirtino.

– Paprovokuosiu: kas pavojingiau – gripas ar koronavirusas? Ar mirštamumas nuo gripo iš tiesų didesnis nei nuo koronaviruso?

– Visos infekcijos, plintančios oro lašeliniu keliu, yra labai pavojingos. Mes galime nevalgyti termiškai neapdoroto maisto, galime negerti nevirinto vandens, kad apsisaugotume nuo kai kurių infekcijų. Tačiau nekvėpuoti negalime, todėl apsisaugoti nuo oro lašeliniu keliu plintančių infekcijų yra labai sunku, ir jos labai lengvai plinta.

Kalbant apie mirštamumą, tai kol kas mes nežinome tikslaus mirštamumo nuo COVID-19 procento. Tai galėsime pasakyti tik tada, kai ši epidemija pasibaigs.

Na, gripo tikrai taip nebijoma kaip koronaviruso, nors gripo epidemija kyla kiekvienais metais. Galbūt jo baiminamasi mažiau dėl galimybės pasiskiepyti. Sezoniniu gripu paprastai perserga 10–30 proc. gyventojų. Mirštamumo procentas nuo sezoninio gripo priklauso nuo šalies išsivystymo lygio. Yra šalių, kur mirštamumas nuo gripo siekia 3–4,5 proc. Tačiau tie skaičiai ne visuomet teisingi, nes gripas ne visada atskiriamas nuo viršutinių kvėpavimo takų kataro.

– Kaip vertinate Vyriausybės pastangas sustabdyti koronaviruso plitimą? Ar jos pakankamos?

– Girdžiu labai daug kalbų, o daroma mažai. Pavėlavome laiku įsigyti ir pakankamai testų, ir apsaugos priemonių, ir susikurti strategiją. Neturime strategijos ir šokinėjame kaip blusa nuo vieno kraštutinumo prie kito: tai ministras aiškino, kad kaukių visai nereikia, tai užsidėkime bent šaliką, skarelę ant nosies ir burnos. Ir visa tai – iš to paties ministro lūpų.

Be to, matau, kad stinga specialistų. Jie nebuvo pakviesti į Ekstremaliųjų situacijų valdymo grupę. Ten aš nematau nei virusologų, nei mikrobiologų, nei epidemiologų, išskyrus vieną. Mano galva, šis koronaviruso likvidavimas tapo labai politizuotas.

Reikia ne tik stiprinti imunitetą. Saugantis virusų labai svarbi higiena. Svarbu laikytis karantino sąlygų, be reikalo neiti iš namų.

Man labai gaila, kad atsisakyta priverstinės grįžtančiųjų iš užsienio izoliacijos. Nenudžiugino ir teisininkų pasisakymai, kad negalima per prievartą uždaryti – taip esą pažeidžiamos žmogaus teisės. Bet dabar tie parvažiavusieji gali pasirašyti, kad jie savanoriškai laikysis saviizoliacijos namuose, bet kas ten juos visus patikrins ir sugaudys? Kinijoje žmonės buvo karantinuojami griežtai, tai ir padėjo jiems suvaldyti virusą.

Be to, neramu, kad mūsų medikai neapsaugoti. Trūksta ir apsaugos priemonių medikams, gal ne visada jos teisingai dėvimos. Medikai apsauginius drabužius turėtų keisti ir eidami iš vieno skyriaus į kitą. Gydytojai dabar yra pirmosiose fronto linijose. Nereikia pamiršti, kad 2002–2003 m., per SŪRS epidemiją, mirštamumas nuo šios ligos tarp medikų, gydžiusių ir slaugiusių kitus ligonius, buvo daugiau nei 20 proc. Bendroje populiacijoje jis siekė 9 proc.

Kitas dalykas, labai apmaudu, kad klinikose ligoniui, kuriam pasireiškė COVID-19, ši liga iš pradžių nebuvo diagnozuota. Anksčiau, kai būdavo rengiami kvalifikacijos kėlimo kursai, mes visiems šeimos gydytojams kaldavome į galvą, kad epidemijos metu, kad ir kokie būtų simptomai, pirmiausia pagalvokite apie ligą, kurios epidemija šiuo metu kilusi. Nes žmonės skirtingi. Vienam pasireikš kosulys, dusulys, o kitas gali suviduriuoti, nes jo žarnynas silpnesnis. Kai tą ligą atmesi, tada gali ieškoti kitų.

– Sakoma, kad siekiant apsisaugoti nuo įvairių virusų svarbu stiprinti imunitetą.

– Jį reikia stengtis stiprinti nuolatos. Imunitetas – tai mūsų apsauga nuo užkrečiamųjų ligų. Jis susideda iš mūsų mitybos, gyvenimo būdo, nuotaikos, persirgtų ligų. Česnaku imuniteto nesustiprinsi. Kartais žmonės sako: štai, valgau česnaką ir niekada nesergu. Tačiau toks žmogus neserga dėl to, kad jo imunitetas stiprus, o ne dėl to, kad jis valgo česnaką.

Galima sakyti, kad stipriausias imunitetas – 18-mečių. Neatsitiktinai tokio amžiaus jaunuolius ima į kariuomenę. Esant tokio amžiaus imuninė sistema visiškai subręsta, maksimaliai prisitaiko prie aplinkos sąlygų, subręsta vidaus sekrecijos liaukos, gaminami visaverčiai antikūnai. Nes vaiko antikūnai yra visai kitokie nei suaugusiojo. O mano amžiaus senelių antikūnai yra praskydę, mums reikia daug ko pasisaugoti, nes mes šia prasme grįžtame į kūdikio laikotarpį – visokios ligos prie mūsų limpa.

Kitas dalykas, kad reikia ne tik stiprinti imunitetą. Saugantis virusų labai svarbi higiena. Svarbu laikytis karantino sąlygų, be reikalo neiti iš namų.

– Jūsų prognozė: kada koronavirusas Lietuvoje pasieks piką ir kada nuslūgs?

– Sprendžiant pagal tai, kas vyksta Europoje, mano manymu, porą mėnesių sergančiųjų koronavirusu kreivė kils, o vėliau virusas jau bus pasiglemžęs nemažai aukų ir mes jau būsime protingesni, dalis jau bus įgiję imunitetą, ir koronaviruso kreivė pasuks žemyn. Nes dažniausiai pandemijos trukdavo 2–4 mėn. Tada, kai persirgdavo ketvirtadalis, pusė ar trys ketvirtadaliai žmonijos, virusai nusilpdavo ir atvejų žymiai sumažėdavo.

– Kaip manote, ko pasaulis gali pasimokyti iš šio koronaviruso?

– Jis jau mokosi: lieka mažiau skeptiškai atsiliepiančių apie skiepus. Juk daugybę ligų pavyko suvaldyti būtent vakcinomis. Žmonės pagaliau vėl prisimena tokio elementaraus dalyko kaip rankų plovimas su muilu svarbą. Žvelgiant plačiau, po šios pandemijos galbūt bus skiriama ir daugiau lėšų naujoms ligoms tyrinėti.


Šiame straipsnyje: Alvydas LaiškoniskoronavirusasKoronavirusas LietuvojeCOVID-19 simptomaiinfektologasCOVID-19 karantinasCOVID-19 saviizoliacija

NAUJAUSI KOMENTARAI

Violeta

Violeta portretas
Čia užsakomasis straipsnis? Taip reikia rašyti? Gal jau reikia leisti žmonėms atsigauti. Kartais atrodo, jog galai nesusiveda...

Logikas

Logikas portretas
Pagal logikos ("Logika" - toks mokslas) formulę "Neigimo Neigimas yra Teigimas" (- ir - =+), straipsnis apie tai, kad bus "antroji banga"...

Sanis

Sanis portretas
Neradau nieko naujo. Klausimas, kiek laiko virusas gyvas ant žmogaus odos, pav kaktos, pllaukų?Kodėl niekas nereikallauja plauti veido nusiėmus kaukę, nes pagal kaukės kontūra ant veido virusų kaupykla. Medikai nepaiso elementarios higienos,vaikšto vienplaukiai, todėl serga.Patys atvykę iš turistinių kelionių tapo virusų platintojais.
VISI KOMENTARAI 32
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių